Gimtosios kalbos barjeras
Studijų užsienyje metu jaunuoliams dalykai dėstomi anglų ar kita tos šalies kalba, todėl grįžusiems po studijų jauniesiems specialistams iškyla profesinės lietuvių kalbos kliūtys. Su tokiais sunkumais prisipažįsta susidūręs Aleksas Petraška, po studijų Danijos VIA universitete įsidarbinęs jaunesniuoju projektų specialistu akcinėje bendrovėje „Lietuvos energija“.
„Pradėti dirbti naujoje aplinkoje buvo be galo sunku. Kalba buvo vienas iš pagrindinių iššūkių, su kuriais susidūriau pačioje pradžioje“,- teigė Aleksas, Lietuvoje pradėjęs dirbti prieš dvejus metus.
Jam pritarė ir Vytautas Mikalonis, Anglijos Nottingham universitete baigęs verslo administravimą ir prieš mėnesį pradėjęs dirbti valdymo konsultacijų bendrovėje „Civitta“ Lietuvoje.
„Aš manau, kad užtruks apie tris mėnesius, kol įprasiu ir persilaušiu. Tačiau mano profesinės anglų kalbos žinios yra privalumas – galiu padėti kolegoms profesionaliai ir taisyklingai ruošti dokumentus, pasiūlymus verslo anglų kalba,“ – dalijosi V.Mikalonis.
Vytautui antrino ir prieš savaitę jo kolege „Civitta“ įmonėje tapusi Goda Jonaitytė:
„Profesinės kalbos spraga šiek tiek išliko – terminai, kuriuos buvau įpratusi naudoti darbe, kartais atrodo sunkiai išverčiami į lietuvių kalbą. Tačiau dirbant tarptautinėje įmonėje šią spragą atsveria puikūs anglų kalbos įgūdžiai,“ – tikino ji.
Besivystanti darbo kultūra Lietuvoje
Dažnai viena iš priežasčių, kodėl užsienyje studijavę jaunuoliai abejoja, ar grįžti į gimtinę – stereotipai apie ankštas hierarchijos lubas, atgyvenusią ir apraizgytą biurokratija darbo kultūrą Lietuvoje.
Tačiau Nyderlanduose studijavęs verslo ekonomiką ir prieš trejus metus į Lietuvą grįžęs Paulius Morkūnas teigia pasijutęs čia laukiamas.
„Kuo toliau, tuo daugiau žmonių yra pakantesni, supratingesni vieni kitiems ir tai džiugina,“ – savo patirtimi dalijosi vaikinas.
Tuo, jog darbo kultūra Lietuvos įmonėse tik gerėja, įsitikinęs ir po studijų Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą grįžęs Dominykas Brezgys.
„Modernus požiūris į darbo kultūrą, perspektyva kilti karjeros laiptais ir draugiškas bendravimas – faktoriai, kurie ir nulėmė mano apsisprendimą kurti savo ateitį Lietuvoje“, - sakė Dominykas, šiuo metu dirbantis grožio paslaugų užsakymų platformą vystančioje „Treatwell“ kompanijoje.
Goda Jonaitytė pastebi, kad jau ir Lietuvoje daug įmonių rūpinasi darbuotojo gerove.
„Prisijungiau prie įmonės, kuri išties rūpinasi darbuotojo augimu, naujo darbuotojo integracija į komandą, socialiniais aspektais“,- naująja darboviete džiaugėsi mergina.
Svetima profesinė erdvė
Jau studijuodami universitete studentai užmezga pirmuosius profesinius kontaktus, todėl grįždami į Lietuvą jie kartais jaučiasi tarsi žengiantys žingsnį atgal.
„Tikrai bijojau, ar pavyks integruotis. Todėl smagu, kai prisijungi prie įmonės, kurioje randi bendraminčių,“ – sakė šiuo metu „Civitta“ įmonėje dirbantis Vytautas Mikalonis.
„Mes siekiame, kad „Talentai Lietuvai“ programoje dalyvaujančios įmonės į darbą priimtų ne vieną grįžtantį studentą – taip jiems lengviau adaptuotis, suprasti ir padėti vienas kitam. Taip pat raginame įmones pradedančiam darbuotojui skirti mentorių – jis reikalingas ne tik profesine, bet ir gyvenimiška prasme. Pradėti karjerą kiekvienam jaunam žmogui yra iššūkis, o iš svetimos šalies sugrįžusiam – dar didesnis,“ – sakė programą vykdančio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Aušra Kukelkaitė.
Vis tik pasak A.Kukelkaitės, grįžusieji gali džiaugtis ir tam tikrais privalumais.
„Kaip taisyklė, išsilavinimas užsienio universitetuose Lietuvoje yra vertinamas ir lengviau atveria patrauklias pozicijas. Ne tik dėl paties išsilavinimo, bet ir dėl to, kad užsienyje, toli nuo šeimos, tėvų studijavęs jaunas žmogus dažnai yra savarankiškesnis, atsakingesnis, platesnių pažiūrų. O studijuojančius užsienyje Lietuva masina, nes čia galima kur kas greičiau pakilti karjeros laiptais, nei, tarkim, Jungtinėje Karalystėje. Be to, čia – namai,“ – sakė GLL vadovė.
Bendradarbiaudama su progresyviomis Lietuvos įmonėmis, „Talentai Lietuvai“ programa siekia atverti patrauklias darbo pozicijas užsienyje studijas baigusiems studentams iš Lietuvos, o dalyvaujančioms įmonėms – pritraukti ir užsiauginti ambicingus profesionalus. Per 7-is sezonus, per programą į Lietuvą grįžo ir įsidarbino 90 jaunų žmonių, iš kurių 80 proc. liko gyventi ir dirbti Lietuvoje.
Balandžio mėnesį startavo naujas „Talentai Lietuvai“ sezonas, kuris truks iki birželio pabaigos. Įmonių, norinčių prisidėti prie talentų sugrąžinimo į Lietuvą, aplikacijos bus priimamos viso sezono metu paspaudus čia.
