Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) užsakymu „Sprinter tyrimai“ atliko darbdavių apklausą, kad išsiaiškintų jų požiūrį į grįžusius darbuotojus. Tyrime dalyvavusių įmonių užsienyje įgyto išsilavinimo bei patirties vertinimas skyrėsi priklausomai nuo sektoriaus.
Kaip sako IOM projekto „Renkuosi Lietuvą“ vadovė Jovita Sandaitė, „Apklausus darbdavius iš 515 Lietuvos įmonių, matoma akivaizdi tendencija, kad patirties užsienyje turintiems darbuotojams atviresnis IT sektorius, kuriame net 69 proc. įmonių yra įdarbinę užsienyje studijavusių ar dirbusių darbuotojų, tuo tarpu šalies vidurkis nesiekia 50 proc.
Be to, Lietuvos darbdaviai nuogąstauja, kad iš užsienio grįžę migrantai tikisi didesnių atlyginimų nei šiandien pasiruošęs mokėti Lietuvos verslas. Tikėtina, kad dėl šios priežasties, didelės įmonės, tarptautinės korporacijos palankiau žiūri į buvusius migrantus nei smulkusis verslas“.
Grįžę dirbantieji – privalumas verslams
Apklausos duomenimis, 6 iš 10 Lietuvos darbdavių mano, kad migracijoje gyvenę darbuotojai dažnai turi vertingos patirties ar įgūdžių, kurių neturi kiti, nors patys samdyti grįžtančiųjų neskuba. Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Indrė Laučienė pastebėjo, kad darbdaviai yra priversti keisti nuostatas:
„Sektoriai, kuriuose trūksta darbo jėgos, nebegali leisti sau būti išrankūs ir nelankstūs. Tenka prisitaikyti prie tendencijos, kai darbuotojas renkasi darbdavį, kai keičiant darbo vietą naujas darbdavys finansiškai atsidėkoja vienkartine išmoka, kai akcijos „atsivesk draugą“, kuomet už rekomenduotą darbuotoją mokama priemoka, tampa kasdienybe.
Darbuotojų motyvacija – didžiausia vertybė. Plečiantis veikloms, darbdaviai susiduria su išskirtine problema: siūlomų darbo vietų netrūksta – trūksta norinčių į jas pretenduoti. Darbdavys taikosi prie darbuotojo, o ne atvirkščiai“.
Panašu, kad grįžtantys gyventi į Lietuvą baiminasi pagrįstai – nors darbdaviai pripažįsta jų privalumus darbo rinkoje, net 75 proc. tyrimo dalyvių dažniau pasirinktų kandidatą, reikiamos patirties įgijusį Lietuvoje.
„Sprinter tyrimai“ taip pat pateikė išvadą, kad vertinant, kokią įtaką Lietuvos darbo rinkai darys sugrįžtantys buvę emigrantai, vyrauja nuomonė, jog vyks abipusiai pokyčiai. Trumpoje laiko perspektyvoje prie darbo rinkos prisitaikys grįžęs migrantas, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje bus priversta keistis ir pati darbo rinka.
Tam pritaria ir po 13 gyvenimo metų svetur į Klaipėdą grįžusi Kristina Postornak: “Lyginant su Danija, matau jog vis daugiau Lietuvos kompanijų stengiasi pritaikyti skandinavišką darbo aplinkos standartą, – sakė pašnekovė. - Lietuva yra labai maža ir jauna, todėl čia daug erdvės kurti. Taip pat, nesunku surasti proaktyvių bendraminčių, idėjų įgyvendinimui. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad gerų ir teisingai mąstančių darbdavių tikrai yra ir nemažai. Svarbiausia neprarasti motyvacijos ir juos rasti arba pakeisti jų mąstymą“.
Vertina užsienio išsilavinimo svarbą, bet įdarbinti neskuba
Paprašyti pasirinkti darbuotoją iš tariamų kandidatų, atsižvelgiant į jų išsilavinimą bei darbo patirtį, darbdaviai dažniausiai rinkosi neturintį išsilavinimo, bet darbo patirties Lietuvoje įgijusį kandidatą (54 proc.). Daugiau nei perpus mažiau – 22 proc – pasirinktų išsilavinimo neturintį, bet darbo patirties užsienyje įgijusį kandidatą.
17 proc. respondentų įdarbintų Lietuvoje išsilavinimą įgijusį, bet jokios darbo patirties neturintį kandidatą. Tik likę 7 proc. samdytų užsienyje išsilavinimą įgijusį, bet darbo patirties neturintį kandidatą.
Nors darbdaviai neskubėtų į savo kompanijas priimti grįžusių iš užsienio, ten įgyto išsilavinimo privalumus įvardija daugelis.
• Labai geros anglų / kitos užsienio kalbos (vokiečių, prancūzų) žinios. Manoma, kad užsienyje studijavę kandidatai atvykę į Lietuvą geba sklandžiau reikšti savo mintis užsienio kalba, pasižymi platesniu užsienio kalbos žodynu.
• Geresnis kitų kultūrų supratimas ir priėmimas, kas palengvina darbuotojų bendravimą su užsienio klientais ar kitataučiais kolegomis. Teigiama, kad tokie kandidatai greičiausiai bus pasaulietiškesni, tolerantiškesni, turės daugiau vakarietiško, modernaus požiūrio į aplinką, darbo kultūrą.
Tyrimo autoriai pateikė ir kelis respondentų vertinimus: „pas mus yra žmonių, kurie studijavo įvairiose šalyse, tad jiems čia atvykus, mūsų įmonėje lengviau bendrauti su užsienio klientais, atrodo, jiems nebūna tokio šoko, kaip lietuviui, baigusiam mokslus Lietuvoje. Studijavę užsienyje darbuotojai lengviau ir greičiau „pajaučia“ klientus“. „Jie mokėsi su įvairių kultūrų žmonėmis, kurie duoda pridėtinę vertę apskritai tiek gyvenime, tiek darbinėje srityje, nes jie pasaulietiškesni, galbūt net praktikos prasme jie yra pranašesni, nes mūsų universitetai dar kai kurie tarybiniai, su užsilikusiu senoviniu mąstymu, senoviniais vadovėliais“.
• Kokybiškesnė, turtingesnė, spalvingesnė profesinė patirtis, įgyta dėl labiau patyrusių užsienio dėstytojų.
• Aiškesnis pasaulinių tendencijų matymas bei gebėjimas plačiau ir giliau žvelgti į aplinką.
• Įgytas tikslingesnis paruošimas pagal specialybę. Manoma, kad užsienyje studijų programos siauresnės, specifiškesnės, o įgiję išsimokslinimą užsienyje dažniau siekia dirbti pagal savo specialybę.
Respondentai paaiškino savo pasirinkimą ir šiuo klausimu: „manyčiau, kad užsienyje tikslingiau paruošia darbuotoją pagal specialybę, nes Lietuvoje vis vien daugiau bendrinis paruošimas. Lietuvoje išvis dauguma juk dirba net ne pagal savo specialybę“. „Žmogus baigęs universitetą užsienyje labiau taiko dirbti pagal specialybę, kurią studijavo užsienyje“.
• Didesnis atsakomybės jausmas.
Ko tikėtis ir ką daryti grįžus?
Užsienyje gyvenę ar mokslus baigę lietuviai sugrįžę atgal neretai nežino, ko griebtis. Užsienio šalių ir Lietuvos sistemos – skiriasi, tad ir darbo paieškos tvarka gali būti kitokia. Dėl kultūrinių skirtumų gali tapti sudėtinga tinkamai save pristatyti ar turėti lūkesčių, atsivežtų iš svetur, kurie Lietuvoje nebūtinai įgyvendinami.
„VoodooSales“ personalo atrankų agentūros vadovas, Saulius Vanagas sako, kad prieš grįžtant iš užsienio reikėtų suprasti, jog čia yra būdų gauti trokštamą darbą už norimą atlygį.
„Patarčiau pristatyti save sąžiningai ir atvirai. Neslėpti ir nenutylėti informacijos. Darbdaviai, kaip ir visur, tikisi atsidavimo darbui, papildomo proto (arba rankų), noro nubėgti „papildomas mylias“, iniciatyvumo ir, žinoma, tarptautinio „know-how“ pasidalijimo. Tad jeigu akcentas dedamas ant to, tai gali būti pliusas tam tikriems darbdaviams kai kandidatas tokį turi“, – sako pašnekovas.
S.Vanagas dalinasi pirmaisiais ir itin svarbiais žingsniais, kuriuos turėtų atlikti kiekvienas darbo ieškantis, iš užsienio grįžęs lietuvis. Vertėtų atlikti šiuos veiksmus:
• Užsiregistruoti pagrindinėse CV duomenų bazėse: Linkedin.com, cvbankas, cvonline.lt, lovejob.lt. Šios bazės pasiekia ganėtinai didelį darbdavių srautą ir dalis darbdavių pamatę susikurtą/supildytą CV patys susisiekia su kandidatu. Taipogi, jose susikurtus CV galima naudoti ir kandidatuojant į agentūrines arba darbdavių tiesiogiai siūlomas pozicijas.
• Susirasti 5-10 atrankų agentūrų ir joms išsiųsti savo susikurtą CV profilį su prisistatymu bei lūkesčiais, kad jie galėtų susisiekti su kandidatu jau turėdami konkrečių pasiūlymų. Agentūrų, žinoma, yra kur kas daugiau, bet jas vertėtų atskirti pagal specifiką: vadovai, kvalifikuoti biuro darbuotojai, kvalifikuoti ne biuro darbuotojai, nekvalifikuoti darbuotojai.
Kodėl verta grįžti?
Dalis lietuvių į tėvynę grįžta vedami ilgesio ar noro dirbti bei gyventi savoje šalyje. Turintiems ar norintiems vaikų neretai svarbu, kad šie augtų Lietuvoje bei turėtų galimybę dažniau matytis su artimaisiais. Užimtumo tarnybos atstovė I. Laučienė pabrėžia, kad sąlygos dirbantiems auginti vaikus Lietuvoje – itin geros.
„Kalbant apie tai, kodėl verta grįžti, vieni didžiausių pliusų dirbant Lietuvoje yra ne tik rekordiškai ilgos motinystės atostogos. Nors tėvai čia turi ir „mamadienius“, kurie taip pat lengvina darbo ir šeimos derinimą, darbas nuotoliu tampa vis labiau populiarus, yra ir kitų privalumų. Išskirčiau tai, jog darbo rinka Lietuvoje palanki specialistams ir ypač jaunesniems, kurie siekia karjeros. Lietuvoje vadovais tampa vidutiniškai jaunesni darbuotojai, tai pasiekiama greičiau, nei kitose valstybėse. Tarp EBPO šalių Lietuva užima 6 vietą pagal geriausią poilsio ir darbo balansą.
Darbo rinka šiuo metu visaip stengiasi suktis iš padėties, nes situacija labai aiški – joje yra darbuotojų stygius. O kiekvienas šalyje gyvenantis, dirbantis ir mokesčius mokantis asmuo sukuria pridėtinę vertę. Tai suprasdami mes nediferencijuojame ir neskaidome darbuotojų nei į talentus ar ne talentus, nei į reikalingus ar nereikalingus. Norintiems dirbti, šiandien, visiems yra vietos Lietuvoje“, – sako pašnekovė.
Tyrimo rezultatai bei darbo rinkos situacija kartu su ekspertais buvo aptariami viešai lapkričio 11 d., 19 val., „Renkuosi Lietuvą“ renginyje „Grįžtančių integracija į Lietuvos darbo rinką: mitai ir tikrovė“.
Renginį peržiūrėti galima „Renkuosi Lietuvą“ Facebook puslapyje paspaudę - čia.
