Vakarų Sachara yra fosfatų uolienų turtinga valstybė. Bou Craa kasykloje išgaunamos uolienos per Klaipėdos uostą pasiekia Lietuvą – rusams priklausanti, bet Lietuvoje registruota „Lifosa“ importuoja šimtus tūkstančių tonų fosfatų uolienų, kurių pirkimas iš Maroko įmonės, kaip tikina Vakarų Sacharos rėmėjai, finansuoja teritorijos okupaciją.
Rusų valdoma Lietuvoje registruota „Lifosa“ yra antra pagal dydį fosfatų uolienos importuotoja iš okupuotos Vakarų Sacharos teritorijos.
„Lietuva už fosfatus sumoka daugiau nei visi pabėgėliai gauna išmokų. O tai yra jų fosfatai. Lietuva moka už Vakarų Sacharos okupaciją“, – Vilniuje kalbėjo Erikas Haagenas, Norvegijos Pagalbos komiteto Vakarų Sacharai direktorius.
„Lifosa“ yra antra pagal dydį fosfatų uolienos importuotoja iš okupuotos Vakarų Sacharos teritorijos. Bent jau taip skelbia „Western Sahara Resource Watch“.
Tuo metu rusų „EuroChem“, kuriai ir priklauso „Lifosa“, situaciją vertina kiek kitaip – pabrėžia, kad jokia kompetentinga teisinė institucija nėra pareiškusi, jog fosfatų uoliena, kurią „Lifosa“ perka iš Maroko įmonės „Office Chérifien des Phosphates”, yra išgaunama pažeidžiant tarptautinės teisės normas.
Juodinamas Lietuvos vardas
Maroko teritorinių pretenzijų į Vakarų Sacharą nepripažįsta jokia valstybė, taip pat ir Jungtinės Tautos.
Jungtinės Tautos pabrėžia, kad fosfatų uolienų išgavimas Vakarų Sacharoje pažeidžia tarptautinę teisę. Nepaisant to, regiono naudingosios iškasenos ir toliau plinta po pasaulį, o iš to pelnosi Maroko vyriausybė, atsakinga už tai, kad Vakarų Sachara nebesivysto jau keturis dešimtmečius.
„Western Sahara Resource Watch“ antrus metus iš eilės skelbia sąrašą įmonių, kurios perka fosfatų uolieną iš Vakarų Sacharos. 2014 metais iš viso buvo nusipirkta 2,1 mln. tonų fosfatų uolienų. Skaičiuojama jų bendra vertė – 230 mln. dolerių. Palyginti su 2013 metais, skaičiai yra kiek menkesni.
Kompanijomis „lyderėmis“ yra įvardijamos kanadiečių „Agrium“ ir Lietuvoje registruota „Lifosa“, kurios kartu įsigijo 58 proc. viso tais metais parduoto fosfatų uolienų kiekio.
Iš 9 įmonių, pernai pirkusių šias uolienas iš okupuotos Vakarų Sacharos, net 5 buvo listinguojamos akcijų biržoje.
„Lifosa“ pernai buvo antra pagal dydį fosfatų uolienų importuotoja iš Vakarų Sacharos. Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė per Klaipėdos uostą atsivežė 400 tūkst. tonų uolienos už 44 mln. dolerių.
Tiesa, dėl krovos pajėgumų sumažėjimo El Aaiun uoste nuo lapkričio vidurio bendrovė negavo 65 tūkst. tonų krovinio. Taigi įmonės importas buvo toks pat, kaip ir 2013 metais, kurio vertė tuomet siekė 60 mln. dolerių.
Tačiau „Lifosos“ savininkai situaciją vertina kiek kitaip.
Neteisėtumo niekas nepatvirtino?
„Grupė, kaip ir pažymima, perka fosfatų uolieną iš Maroko įmonės „Office Chérifien des Phosphates“ (OCP). Didelė dalis uolienos atkeliauja iš šiaurinės šalies dalies, tačiau šiek tiek – ir iš Bou Craa (kasykla Vakarų Sacharoje – 15min.lt).
Galiu jus užtikrinti, kad „EuroChem“ procedūros griežtai laikosi visų taikomų tarptautinių ir regioninės prekybos standartų ir muitinės įstatymų. Iki šios dienos jokia kompetentinga teisinė institucija nepadarė išvados, kad fosfatų uolienų pirkimas iš OCP pažeidžia tarptautinę teisę“, – laiške 15min.lt rašo už ryšius su investuotojais „EuroChem Group“ atsakingas Olivieris Harvey.
O.Harvey taip pat rašo, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė sieks diversifikuoti savo pirkimus – daugiau reikalingų žaliavų pirkti Rusijoje, Kazachstane, Toge.
„Nors kartais mums sekėsi, tai padaryti yra ne visada lengva, turint omenyje nuolatinį poreikį tobulinti techniką, atsižvelgiant į uolienos specifiką“, – aiškino jis.
Ilguoju laikotarpiu bendrovė ketina daugiau investuoti į fosfatų uolienų išgavimą Kazachstane. Neseniai bendrovė pranešė atsivežusi pirmąjį uolienų krovinį iš Kazachstano projekto.
Taip pat ketinama padidinti uolienos gavybą „Kovdorskiy GOK“ kasykloje Rusijoje.
„Grupė taip pat stengiasi padidinti vidinę fosfatų uolienų produkciją, tikėdamasi sumažinti skirtumą tarp gavybos ir poreikio. Kol kas didelis skirtumas ir lemia tai, kad įmonė yra priversta dalį fosfatų uolienos pirkti užsienyje“, – rašoma laiške 15min.lt.
Niekam neįdomi tema?
„Nepatogaus kino“ festivalis į Lietuvą atvežė filmą apie Vakarų Sacharą – „Debesų sūnus“. Tai dokumentika, kuri pasakoja apie 4 dešimtmečius palaikomą status quo ir teritorijos istoriją.
Neįmanoma atskleisti kančių, kurias šis konfliktas sukėlė žmonėms. Jie neturi ateities, – sako M.Carrion.
„Neįmanoma atskleisti kančių, kurias šis konfliktas sukėlė žmonėms. Jie neturi ateities. Tai labai paveikia. Aš, kaip Ispanijos pilietė, smerkiu savo šalį. Ispanija pasielgė labai bailiai“, – po filmo peržiūros kalbėjo Maria Carrion, Tarptautinio filmų festivalio „FiSahara“ (ang. Western Sahara) vadovė.
Kai Marokas 1975 metais pareiškė teritorines pretenzijas į Vakarų Sacharą, jos kolonizatorė Ispanija iš teritorijos pasitraukė be kovos – Maroko ginkluotosios pajėgos į Vakarų Sacharą įvažiavo išsyk, praėjus vos kelioms minutėms po ispanų pasitraukimo.
Nuo tada Vakarų Sachara – neapibrėžto statuso teritorija, kurios didelė dalis gyventojų 40 metų gyvena pabėgėlių stovyklose Sacharos dykumoje. Kita dalis sahravių gyvena Maroko okupuotoje Vakarų Sacharos dalyje.
Marokas nuo 1991 metų, kai tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms buvo sustabdytas 15 metų trukęs karas, žada surengti referendumą dėl Vakarų Sacharos nepriklausomybės, jis iki šiol neįvyko.
