Socialiniuose tinkluose žinomi ekspertai pastarosiomis dienomis dalijasi nuotraukomis, kuriose matoma, kad „Teltonika“ produktų galima įsigyti rusų internetinėje parduotuvėje.
„Sąžiningumo deklaracijų belaukiant. „Teltonikos“ konferencija RU rinkai, Maskva, 6 metai po Krymo aneksijos.
Įranga, naudojama pervežimų ir kt. logistikai, statybose, išgaunant naudingas iškasenas, valdant dronus, RU parduodama ir šiandien.
Pristatymas į Krymą? No prob. Matyt, per Izraelį veža“, – rašė žurnalistė Rita Miliūtė.
Duomenų analitikas Jonas Bačelis taip pat socialiniame tinkle pasisakė šia tema.
„Aš nežinau, kas Lietuvoje gamina routerius (liet. maršrutizatorius), switch'us (liet. perjungiklius) ir radarus. Bet manau, kad „Teltonika“. Iš žiniasklaidos suprantu, kad jos iniciatyva yra norima užsukti įvairias sankcijas. Viešuose duomenyse randu, kad šių dvigubos paskirties prekių eksportas iš Lietuvos į Rusiją sustojo 2022 m. pirmą ketvirtį. Tačiau jį su kaupu pakeitė routeriams, switchams, radarams nauja kryptis – Kazachstanas. Tas, kurio siena su Rusija 30 kartų platesnė ir 1000000 kartų pralaidesnė“, – rašė jis.
Pasak jo, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvos įmonės į Kazachstaną išvežė 3 mln. Eur vertės pas mus pagamintų maršrutizatorių ir perjungiklių, 0,6 mln. vertės radionavigacinių imtuvų ir 6 mln. vertės kitų radionavigacinių aparatų.
„Ir veža toliau. Kas krabus, kas kovai tinkamas technologijas“, – pridūrė jis.
A.Paukštys: skleidžiamas šmeižtas
A.Paukštys 15min teigė, kad šių dienų aktualijų kontekste, kai jis kėlė klausimus dėl eksporto ribojimų į trečiąsias šalis (ne dėl eksporto ar reeksporto į Rusiją), „netikėtai“ pasipylė kaltinimai dėl Rusijoje parduodamos „Teltonikos“ produkcijos.
„Pakartosiu, ką jau esu sakęs – 2022 metais uždarėme atstovybes Rusijoje ir Baltarusijoje, sustabdėme produkcijos tiekimą bei nutraukėme ryšius su klientais iš šių šalių. Tuo metu taip pat buvome vienas pirmųjų verslų Lietuvoje, viešai išreiškę palaikymą Ukrainai ir ta pagalba tęsiasi iki pat dabar“, – tikino A.Paukštys.
Anot jo, nuo pat karo Ukrainoje pradžios jis laikėsi pozicijos ir dėjo visas pastangas, kad „Teltonikos“ prekių nebūtų Rusijoje ir ten jomis nebūtų galima naudotis.
„Todėl, būdami pažangių elektronikos prietaisų gamintojai, ėmėmės to, ką geriausiai išmanome ir į naujai išleidžiamus gaminius įdiegėme technologinius ribojimus, kad mūsų produkcija neveiktų Rusijos ir Baltarusijos teritorijose. Atsakykit man į klausimą, kiek Lietuvos ar tarptautinių elektronikos prietaisų gamintojų ėmėsi panašių technologinių sprendimų riboti savo produkcijos veikimą Rusijoje? Tokiu būdu užsitikriname, kad mūsų produkcija šiose šalyse neturės pridėtinės vertės ir jų reeksportavimo klausimas į šias šalis tampa mažiau arba apskritai ekonomiškai neaktualus“, – komentavo jis.
Pasak A.Paukščio, yra vykdomas klientų pažinimo procesas.
„Ar tai būtų klientai iš vadinamųjų draugiškų šalių, ar trečiųjų šalių, į kurias eksportas šiuo metu apskritai uždraustas. Verslo partneriai yra tikrinami, į sutartis įtraukta nuostata, draudžianti „Teltonikos“ gaminių perpardavimą Rusijoje ir Baltarusijoje, už pažeidimus numatytos baudos. Nuolat techninėmis priemonėmis stebime, kad klientai mūsų produktais naudotųsi tose šalyse, kur jos buvo įsigytos“, – teigė jis.
A.Paukščio teigimu, Lietuvoje „Teltonika“ yra didžiausias Ukrainos paramos organizacijų rėmėjas, šiuo tikslu skyręs apie 2,5 mln. Eur.
Pasak jo, nuo pat karo Ukrainoje pradžios skleidžiamas šmeižtas „Teltonikos“ atžvilgiu, remiantis prielaidomis ir išgalvotais faktais ir siekiama, kad jais patikėtų.
„Natūraliai kyla retorinis klausimas – kam tai naudinga? Nejaugi tikslas, kad Lietuvoje neliktų tokio verslo? Aš verslą Lietuvoje kuriu, kad būtume aukštųjų technologijų šalis, kad mūsų žmonės turėtų geriausiai apmokamas darbo vietas“, – sakė A.Paukštys.
Paklaustas, kodėl šiuo metu vis dar įmanoma įsigyti „Teltonikos“ prekių Rusijoje, jis teigė, kad rusiškų elektroninių parduotuvių pasiūlos patikimumo negali komentuoti, nes tai nėra „Teltonikos“ ar esamų jos klientų tinklalapiai.
„Teltonikos“ vertinimu, dauguma Rusijos internetinėse parduotuvėse randamų „Teltonikos“ produktų yra seni ir jau nebegaminami – prekyboje galima rasti ir nuo 2010 metų nebegaminamų produktų. Labiausiai tikėtina, kad tai produktai, užsilikę buvusių klientų sandėliuose“, – spėliojo jis.
Panašių kaltinimų – kad bendrovės prekių galima rasti Baltarusijoje ir Rusijoje – „Teltonika“ sulaukė ir praėjusią vasarą – tąkart ji taip pat gynėsi, kad ryšiai su šiomis šalimis yra nutraukti.
Kazachstane biuras veikia
BNS A.Paukštys teigė, kad „Teltonikos“ biuras Kazachstane, veikiantis nuo 2021 metų lapkričio, padengia Centrinės Azijos rinkas.
„Preliminariais duomenimis, eksportas į Kazachstaną 2024 metais sumažėjo apie 30 proc., palyginti su 2023 metais. Šioje rinkoje dirbame taip pat, kaip ir bet kurioje kitoje – vykdomos visos prevencinės priemonės, tikrinami klientai, kad nevyktų perpardavimai į sankcionuotas valstybes“, – sakė jis.
Eksportas į Kazachstaną mažėja
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas teigia negalintis tiksliai įvardyti, ar tikrai būtent „Teltonikos“ produkcija sudaro didžiąją dalį eksportuojamų produktų į Kazachstaną, tačiau pabrėžė, jog eksporto į šią šalį apimtys mažėja.
„Yra kita tendencija, kurią aš irgi matau. Tai yra po 2022 metų, kai prasidėjo Rusijos pilna invazija į Ukrainą, tų prekių išvežimas, matome, paskutiniais ketvirčiais yra labai labai ženkliai kritęs į tą patį Kazachstaną ir bendrai paėmus tos šalys, kurios čia išskiriamos, – kazachstanai, kirgizijos, Sakartvelas, Tadžikistanas, Uzbekistanas, tai apimtys labai stipriai mažėja. Jeigu pasižiūrėtume į sumas, tai, ko gero, tai nėra kažkokios didelės pinigų sumos, kalbama vos apie kelis milijonus eurų“, – BNS kalbėjo ekonomistas.
Anot jo, jei tokios prekės iš šių šalių būtų tiekiamos į Rusiją, jų apimtys palaipsniui didėtų.
„Jeigu tai būtų būdas apeidinėti sankcijas, tai tikėtina, kad pardavimai ten augtų. (...) Natūralu, kad suinteresuoti tos dvigubos paskirties prekėmis žmonės, jie rasdami kelius juos siektų išnaudoti maksimaliai, nes tie keliai nėra amžini, juos gali užčiupti, pamatyti. (...) Akivaizdu, kad apimtys yra mažėjančios“, – aiškino ekspertas.
M.Dubnikovo teigimu, su šia problema padėjo susitvarkyti pernai įvesta tvarka, draudžianti antžeminiu transportu eksportuoti dvigubos paskirties prekes per Rusiją ir Baltarusiją.
„Sėkmingai praėjusiais metais įvesta taisyklė dėl antžeminio transporto pervežimų per Rusijos teritoriją. Buvo tokių atvejų, kai užsakovas yra Kazachstanas ar Uzbekistanas ir keliaudavo prekės ir jos kelionės metu dingdavo. Kitaip sakant, nepasiekdavo savo užsakovo. Tada buvo įvestas apribojimas, kad vežimas per Rusijos ir Baltarusijos teritoriją yra draudžiamas ir tada tas draudimas suveikė, o tų prekių eksportas, jis krito ženkliai“, – aiškino analitikas.
„Kalbant dabartinio draudimo rėmuose, kai draudžiama oro transportu vežti prekes, tai jeigu yra problema su tuo minėtu regionu, tai ten ir reikėtų tvarkytis, bet draudimas vežti į tokias šalis, kaip Singapūras, Taivanas, man atrodo labai keistai“, – pridūrė M.Dubnikovas.
Sausio 1 dieną įsigaliojo draudimas lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, išskyrus JAV, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Pietų Korėją, Australiją, Kanadą, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją ir Islandiją.
Teigė, kad sankcijos dvigubos paskirties prekių eksportui turi būti vienodos visoje ES
Buvusiai Vyriausybei uždraudus lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių daugumą trečiųjų šalių, aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ savininkas A.Paukštys teigė kad sankcijos Rusijai turi būti vienodos visoje ES.
„Kodėl negalime taikyti vienodų sankcijų, kaip visa ES (...)? Sankcijos reikalingos, bet tada vieningai. Kodėl koks čekas ar lenkas gali skraidinti tas prekes, o mes negalime? Norėčiau, kad mes vieningai veiktume ES, jeigu yra priimta“, – pirmadienį Žinių radijui sakė A.Paukštys.
Jis teigė nesuprantantis, kodėl ribojimai taikomi būtent vienos rūšies transportui ir tik į kai kurias valstybes, pavyzdžiui, Singapūrą arba Lotynų Amerikos šalis.
Priminsime, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas ministrų kabinetas.
Ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog buvo sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų.
Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.
Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
