„Šį atvejį sunku komentuoti be emocijų. Tai – nedovanotinas atvejis valstybės istorijoje, nes dar rudenį Vyriausybė davė toną ir nurodė kryptį socialinio dialogo stiprinimui. Deja, realybė yra kita“, – antradienį spaudos konferencijoje „Socialinis dialogas po mokytojų streiko – registruojamas naujas įstatymų paketas“ apgailestavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Taip ji reaguoja į valstybinės įmonės Lietuvos oro uostai direktoriaus spjūvį profesinei sąjungai į veidą. Direktorius nutraukė socialinį dialogą ir išleido įsakymą, nubraukiantį pusmetį trukusias derybas ir paminantį profesinės sąjungos narių interesus.
Lietuvos oro uostų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Robertas Pranckūnas konferencijoje pasakojo, kad profesinė sąjunga mėnesių mėnesius derėjosi dėl kolektyvinės sutarties. Tekstas buvo suderėtas, tačiau paskutiniu momentu įvyko ginčas. Direktorius nesutiko profesinės sąjungos nariams suteikti vieną papildomą atostogų dieną ir atšaukė kolektyvines derybas.
Kolektyvinės sutarties tekstą jis perkėlė į direktoriaus įsakymą, kuris išėjo sausio 11 dieną. „Jame iš esmės nuplagijuotos visos nuostatos, kurias išsiderėjome nuo 2011 metų. Profesinės sąjungos pastangos ir narių dirbtas laikas buvo nubrauktas vienu įsakymu. Tokiu būdu parodoma, kad netgi valstybinėse įmonėse, nekalbant apie privatų sektorių, vyksta dalykai, kurie neatitinka nūdienos socialinio dialogo padermės“, – svarstė R.Pranckūnas.
Net viešasis sektorius ignoruoja nuostatas, jis irgi nesuinteresuotas spręsti socialinio dialogo problemas.
I.Ruginienė pažymėjo, kad tai – ne vienintelis paminto socialinio dialogo atvejis Lietuvoje.
„Tiek valstybinės įmonės, tiek institucijos viešajame sektoriuje pamina nuostatą, kuri yra suderėta nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Direktoriaus įsakymo išleidimas, tikintis, kad tai pakeis kolektyvinę sutartį, mūsų požiūriu yra sąmoningas veiksmas silpninant profesines sąjungas. Laukiniai Vakarai: arba pritari direktoriui, arba gali eiti lauk“, – konstatavo I.Ruginienė.
Laukiniai Vakarai: arba pritari direktoriui, arba gali eiti lauk“, – konstatavo I.Ruginienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės programoje brėžiama visai kita kryptis. Ten kalbama apie derėjimąsi su profesinėmis sąjungomis, saugias darbo sąlygas ir socialinį dialogą.
„Šiuo atveju įmonės vadovas, pamindamas socialinio dialogo svarbą, pažeidžia sąžiningumo principą, kuris aiškiai apibrėžtas Darbo kodekse. Tikėjome, kad viešasis sektorius bus pavyzdys privačiam. Bet matome, kad net viešasis sektorius ignoruoja nuostatas, jis irgi nesuinteresuotas spręsti socialinio dialogo problemų“, – įsitikinusi I.Ruginienė.
Sąlygos ir taip labai geros?
Lietuvos oro uostų vadovybą 15min pažymėjo, kad darbdavio iniciatyva derybos dėl kolektyvinės darbo sutarties įmonėje buvo pradėtos dar rugpjūčio mėnesį.
Jose dalyvavo 2 darbdavio ir 7 atstovai iš 4-rių profsąjungų.
„Derybų eiga buvo daug žadanti ir dėl daugumos punktų pavyko susitarti, tačiau nauja kolektyvinė sutartis nebuvo pratęsta nesusitarus dėl vieno punkto – papildomų atostogų dienų. 9 proc. darbuotojų vienijančios trys profesinės sąjungos reikalavo, kad papildomos atostogų dienos priklausytų tik profsąjungos nariams. Darbdavio atstovų nuomone, toks išimtinis naudų mažai grupei taikymas yra nepagrįstas ir nesąžiningas visų darbuotojų atžvilgiu. Dėl to darbdavys derybose laikėsi pozicijos, kad papildomos nedarbo dienos galiotų visiems darbuotojams. Šią poziciją buvo linkusi palaikyti ir didžiausia įmonės profesinė sąjunga, vienijanti 11 proc. darbuotojų”, - situaciją komentavo Lietuvos oro uostų vykdančioji direktorė Laurą Joffė.
Reikalavo, kad papildomos atostogų dienos priklausytų tik profsąjungos nariams.
Nepavykus susitarti iki gruodžio pabaigos, kai baigė galioti kolektyvinė sutartis, jos pratęsti esą nebuvo galima.
„Nepaisant to, darbdavys savo iniciatyva nusprendė palikti galioti pagrindines 2018 m. kolektyvinėje sutartyje numatytas naudas – nelaimingų atsitikimų draudimas (24/7), papildomos atostogų dienos santuokai sudaryti, artimo giminaičio mirties atveju, sėkmingai baigusiems studijas ir pan. Suteikiama finansinė parama gimus vaikui, darbuotojo artimo mirties ar paties darbuotojo mirties atveju. Darbdavio iniciatyva, kai kurios sąlygos buvo dar pagerintos. Pavyzdžiui, buvo padidintas darbuotojų vaikų amžius nuo 14 m. iki vidurinės mokyklos pabaigimo – jiems kompensuojamos vasaros stovyklos, 100 eurų padidintas finansinės paramos dydis darbuotojams, netikėtai atsidūrusiems sunkioje materialinėje situacijoje. Taip pat darbdavio iniciatyva bus apmokamos pietų pertraukos darbuotojams, kurie dėl darbo pobūdžio negali palikti savo darbo vietos. Nuolatos atnaujinamos patalpos, rūpinamasi poilsio laiku, darbovietės patalpose įrengta sporto salė”, - vardijo L.Joffė.
Be kolektyvinės sutarties Lietuvos oro uostų darbuotojams siūloma ir kitų naudų: „Darbuotojai turi galimybę kelti kvalifikaciją – pernai išoriniuose mokymuose dalyvavo daugiau nei 74 proc. darbuotojų, suteikiamos realios karjeros galimybės – šiuo metu daugiau nei 10 proc. darbuotojų yra padarę vidinę karjerą. Taip pat darbuotojai gali papildomai užsidirbti teikdami idėjas, padedančias efektyvinti bendrovės veiklą, gerinti keleivių aptarnavimą.”
2018 m. 76 proc. Lietuvos oro uostų darbuotojų bazinis atlygis kilo vidutiniškai 12 proc.
Šiemet planuojamas dar vienas atlyginimų kėlimas, kurį labiausiai pajus operatyviniai darbuotojai.
Akmenys į „Linavos“ daržą
Socialinio dialogo stoka, pasak I.Ruginienės, ypač ryški transporto sektoriuje, girdi, „Linava“ ciniškai ignoruoja kolektyvines derybas ir profesines sąjungas. Situacija bus aptariame antradienį Trišalėje taryboje.
„Prieš pusantrų metų profesinė sąjunga pakvietė į kolektyvines derybas. Tačiau vadovybė iki šios dienos tai ignoravo ir netgi pasakė, kad net nesiruošia derėtis. Profesinė sąjunga priversta eiti per Vyriausybės nutarimą, kad įtvirtintų socialines garantijas darbuotojams. Bet ar toks kelias turėtų būti? Ar dėl to mes turime kreiptis į Vyriausybę?“ – retoriškai klausė I.Ruginienė.
Ji apgailestavo, kad, priešingai nei įtvirtinta Vyriausybės programoje, kolektyvinių sutarčių skaičius pastaraisiais metais mažėja: „Vadinasi, tikslo nepasiekėme.“
Procesus stabdo pati Vyriausybė
Seimo narės Aušros Papirtienės nuomone, mokytojų streikas atskleidė, kad šalyje vis dar nevyksta socialinis dialogas.
„Nėra ir nebuvo tarimosi su socialiniais partneriais švietimo, kultūros srityje. Darant pokyčius, į jų parengimą nebuvo įtraukti darbuotojai, interesų grupės, kurias tie pokyčiai palies. Sprendimai buvo priimami siaurame sprendėjų rate. Diegiant pokyčius, juos išaiškinant trūko kalbėjimosi. Informacijos neturėjimas buvo viena iš problemų, kodėl kilo mokytojų streikas“, – neabejojo A.Papirtienė.
Jos įsitikinimu, privalu keisti socialinio dialogo, tarimosi ir kalbėjimosi kultūrą.
„Socialinio dialogo problemos kyla ir dabar galiojančiame Darbo kodekse, jame netinkamai reglamentuojami kolektyviniai santykiai, jis nėra palankus socialinio dialogo stiprinimui. Tai natūralu, nes tokie ir nebuvo Darbo kodekso uždaviniai, nes buvo orientuojamasi į lankstesnius darbo sąlygas ir pigesnę darbo jėgą“, – svarstė parlamentarė.
Todėl šiandien darbdaviai vis dar labiau orientuoti į asmeninį susitarimą su darbuotoju nei į kolektyvinius santykius: „Įmonių vadovai, kolektyvinių sutarčių, neišplėstų visiems darbuotojams, pasirašyti dažnai nesutinka.“
A.Papirtienė konstatavo: nėra saugiklių, kurie užtikrintų didesnes derybines galias darbuotojų atstovams, o profesinės sąjungos eliminuojamos, išstumiamos iš vidaus teisės aktų derinimo, nes šitai tapo išimtinai darbo tarybų funkcija.
„Turėtume keisti Darbo kodeksą. Seimo nariai siūlo įvairius jo pakeitimus, tačiau silpna socialinio dialogo kultūra kiša koją. Beveik visi projektai, kurie Seime priimti po pateikimo, stabdomi Trišalėje taryboje, deja, ir iš Vyriausybės pusės“, – apgailestavo A.Papirtienė.
Beveik visi projektai, kurie Seime priimti po pateikimo, stabdomi Trišalėje taryboje, deja, ir iš Vyriausybės pusės, – apgailestavo A.Papirtienė.
Nori įpareigoti skelbti algas
Parlamentaras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas pasakojo, kad turi pasiūlymų paketą trims kolektyvinių derybų lygiams – nacionaliniam, šakiniam ir mikro.
„2017 metais tobulinome Darbo kodeksą ir pažadėjome, kad atsiras teisės aktai, kurie sustiprins darbuotojo derybinę galią. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje jau daugiau nei pusmetį dirba darbo grupė, kuri parengė socialinio dialogo skatinimo įstatymo projektą ir jį lydinčias Konkurencijos įstatymo, Darbo kodekso pataisas“, – kalbėjo T.Tomilinas.
Siekiant sustiprinti darbuotojo derybinę poziciją, siūloma visuose darbo skelbimuose skelbti pareiginės algos intervalą.
„Kai alga nenurodoma, žmogus gaišta laiką darbo pokalbiams ir tik vėliau sužino, kad alga neatitinka jo lūkesčių. Tačiau jis sugaišta daug laiko ir galiausiai praranda derybines pozicijas, todėl sutinka su mažesne alga. Taigi siūlomos pataisos būtų neblogas postūmis mikro derybose“, – neabejojo T.Tomilinas.
Siekia išjudinti šakines derybas
Pataisų paketas numatytas ir aukštesnio lygmens deryboms – nacionalinėms, kurias veda Vyriausybė, be to, šakinėms, kurios irgi labai svarbios.
„Šakinių sutarčių kontekste padaryta pažanga – judėjimas justi viešajame sektoriuje, švietime, tarp pareigūnų, kultūros darbuotojų. Tačiau yra ir judėjimo atgal, ypač privačiame sektoriuje. Čia stagnuojama. Siūlome teisinių įstatyminių nuostatų, kurios padėtų nacionalines šakines derybas išjudinti iš mirties taško“ – kalbėjo T.Tomilinas.
Siūlomos pataisos būtų neblogas postūmis mikro derybose.
Jis priminė, kad pasigirdus kalboms apie prekybos centrų sprendimą nedirbti pirmąją Kalėdų dieną, Konkurencijos tarnyba įspėjo apie kartelinį susitarimą.
„Čia irgi siūlome pataisų. Įstatymai šiandien leidžia šakos verslininkams tartis dėl geresnių techninių priemonių savo darbe ir tai nėra kartelinis susitarimas. Mes siekiame, kad, jei galima tartis dėl modernesnių kasos aparatų, tarimasis dėl geresnių darbo sąlygų šakos darbuotojams per Kalėdas ar Velykas taip pat nebūtų laikomas karteliniu susitarimu“, – pristatė T.Tomilinas.
Naujos prievolės institucijoms
Be to, norima spręsti informacijos asimetrijos problemą. „Pavyzdžiui, Vyriausybė turi daugiau informacijos, žinių, prognozių ir nesidalina tuo su kita derybų puse.
Siūlome numatyti, kad per dvi savaites nuo derybų pradžios, pavasarį, Vyriausybė turėtų pateikti kitai derybų pusei visą informaciją, susijusią su svarbiausiais makroekonominiais rodikliais: minimalaus ir vidutinio atlyginimo vidurkio, biudžeto augimo, bazinio algos dydžio prognozė. Tada visi su tais pačiais skaičiais, nemanipuliuojant, sėstų prie derybų stalo.
Ir tai – tik maža dalis pakeitimų socialinio dialogo skatinimo įstatyme.
Tikiuosi, kad tai vyks jau šiemet, kai prasidės derybos dėl 2020 metų bazinio algos dydžio. Juk nuo to priklauso apie 300 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų“, – pažymėjo T.Tomilinas.
Siūloma Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nustatyti prievolę teikti Trišalei tarybai konkrečios šakos darbo našumo ir algų dinamikos prognozę, skaičius, kurie padėtų konkrečioms profesinėms sąjungoms kalbėti apie algų dydžius konkrečioje profesijoje. Tai esą taptų atspirties tašku derėtis.
„Ir tai – tik maža dalis pakeitimų socialinio dialogo skatinimo įstatyme“, – akcentavo T.Tomilinas.
