Ekologinio ūkio „Auga group“ ir pievagrybių ūkio „Baltic Champs Group“ savininkas Kęstutis Juščius tikina, kad nekvalifikuoto darbo gamykloje beveik nebus – naujame fabrike dirba robotai. Anot jo, analogiškos gamyklos nėra visame regione.
„Šitas fabrikas nebuvo nukopijuotas nuo kažko. Jis buvo sukurtas atsižvelgiant į daug dalykų: ateities pasaulio tendencijas, kur krypsta technologijos, kur krypsta vartotojų nuomonė. Šis fabrikas gamina produkciją neįprastoje pakuotėje, kuri sveria tik 4 ar 5 gramus, ir dėl to yra žymiai ekologiškesnė aplinkai, jai perdirbti sunaudojama labai nedaug resursų“, – atidarymo ceremonijoje aiškino K.Juščius ir lygino, kad įprasti stiklainiukai sveria 180 gramų, jie perdirbami 1000 laipsnių temperatūroje.
Jis tikina, kad žmonės vis daugiau dėmesio skiria tvarumui ir aplinkos apsaugai, dėl to gamykla koncentruosis į ekologišką produkciją.
Pasak K.Juščiaus, produktų gamyba gali vykti be žmogaus įsikišimo iki pat supakavimo ir sukrovimo ant palečių sandėlyje. Jis kelis kartus akcentavo, kad visą dieną krauti produktus į pakuotes, kilnoti ar dėlioti grybus „niekam nėra svajonių darbas“, todėl tokias darbo vietas turi atlikti robotai, o žmonėms tenka aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos.
Vis dėlto kol kas žmonės atlieka kontrolės procedūras – iš gamybos linijos pašalina nekokybiškus grybus. Pasak K.Juščiaus, žmogaus akies technologijos kol kas dar neaplenkė.
Iš viso į naują gamyklą investuoti 6 mln. eurų, dalis lėšų investuota panaudojant ES paramą.
Sukurs 40 darbo vietų Širvintose
Gamykla įsikūrė Širvintų miestelio pakraštyje, anksčiau buvusios duonos kepyklos teritorijoje.
Pasak „Grybai LT“ gamyklos vadovės Vilmos Rutkauskienės, pastatas iškilo 2015 m., pernai įrengta ir suderinta inžinerinė dalis, tuomet pradėta dirbti su produkcijos receptais.
„Skirsime tam visas jėgas. Gaminame daug ekologiškų produktų: grybukų, daržovių, esame sriubų liniją išleidę. Šiame fabrike dirba 20 žmonių, planuojame pajėgumus plėsti ir darbuotojų skaičių padidinti iki 40“, – teigė fabriko vadovė ir paminėjo, kad fabrike dirba iš emigracijos sugrįžusių žmonių.
K.Juščius, aprodydamas fabriką svečiams, užsiminė, kad dėl vėluojančių statybų ir darbų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros buvo gauta 300 tūkst. eurų bauda.
Statyti privertė krizė
Pasak K.Juščiaus, gamyklą įrengti nuspręsta dėl krizės, kurios metu pievagrybių ūkiai negalėjo realizuoti didelės dalies grybų.
„Idėja atidaryti šį fabriką atsirado ne iš gero gyvenimo. Prieš penketą ar septynetą metų buvo E.Coli bakterijų krizė ir tą dieną, kada ši krizė įvyko, Rusija, kaip visuomet, uždarė sienas, o tuo metu mes iš Lietuvos prekiaudavome po 15 tonų per dieną šviežios produkcijos. Ta mūsų produkcija tiesiog važiavo į šiukšlių konteinerį, grybų nebuvo galima parduoti kitur, nes Lietuvoje nebuvo perdirbimo gamyklos, kuri galėtų tokius produkcijos kiekius perdirbti“, – aiškina K.Juščius.
Anot jo, gamykla leidžia užtikrinti verslo stabilumą ir saugumą panašių sukrėtimų atveju. Jis lygina, kad šviežių pievagrybių galiojimo terminas siekia 7 dienas, o perdirbtų – 12 mėnesių.
„Mes supratome, kad jei neturėsime galimybės esant tokiems kataklizmams savos produkcijos išsaugoti, tai kils didžiulė grėsmė mūsų verslo stabilumui ir saugumui. Ir tada buvo pirma idėja, kad reikėtų suorganizuoti tam tikrus pajėgumus produkcijos perdirbimui“, – aiškina K.Juščius.
Jis tikina, kad Lietuvoje įsikūrę grybų augintojai sukūrė didelę verslo šaką, kurioje dirba beveik 1000 darbuotojų.
Tikslas – visas pasaulis
„Labai toli su šviežia produkcija nuvažiuoti negalime. Su ja esame perplaukę jūrą ir pasiekę Norvegijos fiordus, tačiau toliau negalime. Mūsų produkcija nebūtų tokia šviežia, kaip tose šalyse pagaminta. Todėl šio fabriko strateginis tikslas – pasiekti visą pasaulį“, – tikina K.Juščius.
Planuojama, kad kooperatyvas sėkmingai ir visa apimtimi įgyvendinęs investicinį projektą per metus sugebės supirkti iki 3600 tonų grybų bei pagaminti ir realizuoti iki 4100 tonų perdirbtų ir apdorotų grybų produkcijos.
Tarp gamyklos gaminamų produktų: virti marinuoti pievagrybiai, konservuotos ekologiškos daržovės ir jų sriubos (burokėlių, morkų, pievagrybių ir kt.).
Fabrike gaminama produkcija jau eksportuojama į Jungtinę Karalystę, Prancūziją, Italiją, Pietų Korėją, pradedama užsakomoji gamyba Suomijos rinkai.
Projektas remiamas ES pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
