I.Šimonytės vertinimu, tai, kad įmonė iki gruodžio 8 d. prašė avansinių mokėjimų, yra normalu.
„Įmonė negalėjo rizikuoti, kad jai už vežimą, kuris įvykęs iki sankcijų įsigaliojimo, liks nesumokėta. Natūralu, kad paprašė mokėti avansą. Dėl to, kokio dydžio buvo avansas, kitas klausimas“, – sakė premjerė.
Ji tikino apie avansus sužinojusi šią savaitę – „Lietuvos geležinkelių“ buvo paprašyta juos grąžinti.
„Paprašėme, kad avansas būtų grąžintas, kuris neatitinka įprastinės praktikos“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Paklausta, ar bus reikalaujama ir M.Bartuškos atsakomybės, I.Šimonytė pabrėžė, kad įmonių vadovus skiria nepriklausomos valdybos.
„Yra nepriklausoma valdyba, kuri tuos klausimus sprendžia. Ne politikai turi spręsti įmonių vadovų atsakomybės klausimus“, – teigė ji.
Avansą gavo lapkričio pabaigoje
Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK) skubos tvarka išsikvietus pasiaiškinti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą Mantą Bartušką paaiškėjo, kad lapkritį, artėjant JAV sankcijų „Belaruskalij“ įsigaliojimo terminui gruodžio 8 dieną, Lietuvos valstybinė įmonė gavo avansą iš Baltarusijos režimo atstovų.
Pasak M.Bartuškos, paskutinysis mokėjimas užtikrina pervežimus gruodį, tačiau pridūrė, kad pervežimas gali tęstis ir dalį sausio mėnesio.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje ketvirtadienį lankęsis Mantas Bartuška atskleidė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ artėjant JAV sankcijoms patys spalį pareikalavo baltarusių bendrovei pereiti prie avansinio mokėjimo, kad lapkritį neatsidurtų situacijoje, kai už atliktas paslaugas negaus pinigų.
Tiesa, lapkritį „Belaruskalij“ pervedė ne tik tuos avansus, kuriuos turėjo, bet ir savo iniciatyva padarė papildomų mokėjimų.
„Į banką gavome papildomus avansus, bankinės transakcijos vyksta automatiškai, nėra įmonėje kažkokio mygtuko, priimti ar nepriimti“, – sakė „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas.
Jis taip pat tvirtino, kad esą buvo sprendimas juos grąžinti, tačiau bankai pavedimą atmetė.
Kaip nutraukti trąšų vežimą, sprendimas dar nerastas
Vyriausybės valandoje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtino, kad Vyriausybė mato uždavinį, kaip nutraukti trąšų gabenimą per Lietuvą „teisingiausiu, aiškiausiu ir skaidriausiu būdu", tačiau sprendimo dar nerasta.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijoje dirbantis Jonas Pinskus tvirtino, kad „Belaruskalij“ kraunasi milžiniškus pelnus, esant aukštoms trąšų kainoms ir teiravosi, ko šioje situacijoje gali imtis Lietuva.
Į tai atsakydama I.Šimonytė tvirtino, kad čia labai praverstų bendras bloko sprendimas.
„Pripažįstu, kad geriausias būdas apriboti galimybes uždirbti yra tos sankcijos, dėl kurių sutaria visos šalys – tai, kaip JAV prisijungė prie ES paskelbtų sankcijų, taip pat prisijungė Kanada, Jungtinė Karalystė. Lygiai taip pat būtų puiku, jei sankcijos būtų patvirtintos ES mastu, nes tada galimybės išvežti šitą produktą pakenčiama kaina būtų visiškai kitos. Toks siūlymas buvo birželį, jam nebuvo pritarta“, – pabrėžė premjerė.
A.Armonaitė nori daugiau atsakymų iš „Lietuvos geležinkelių“
Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sakė, kad teko aiškintis šios situacijos aplinkybes, tačiau norisi sulaukti ir daugiau atsakymų iš „Lietuvos geležinkelių.“
„Norėtųsi daugiau atsakymų, kaip tie mokėjimai buvo priimti, kodėl niekam nekilo įtarimų. Iš tiesų, kai gauni į sąskaitą pinigų, turėtų pakilti antakis bent minimum“, – tvirtino A.Armonaitė.
Ji taip pat pabrėžė, kad nereikėtų tikėtis, jog, įsigaliojus sankcijoms, „pavyks prasmukti“ ir toliau vežti krovinius.
„Jei kažkas galvoja, kad šitoje sudėtingoje politinėje situacijoje pavyks prasmukti ir tuos vagonus toliau stumdyti, nebūtinai kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, tai to tikėtis nereikėtų. Sankcijos skirtos režimui, kad Aliaksandras Lukašenka, kuris yra sugrūdęs savo žmonės į kalėjimus ir veža žmones iš Artimųjų Rytų nelegaliai, pasitrauktų“, – nurodė ministrė.
Paklausus, ar Vyriausybėje buvo žinoma apie iš „Belaruskalij“ gautus avansus, A.Armonaitė tvirtino tokiuose formatuose nedalyvavusi.
