ATSAKO: AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas
Atvirkščiai, tiek miestų, tiek visos Europos Sąjungos lygmeniu, dabar aktyviai diegiamos centrinio šildymo sistemos, nes tai yra praktiškai vienintelis būdas pasiekti 2020 m. ir 2050 m. užsibrėžtus pagrindinius energetinius tikslus.
Kodėl? Visų pirma, centrinis šildymas sumažina aplinkos užterštumą. Jau dabar centrinis šildymas sąlygoja, kad Europoje per metus net 113 mln. tonų anglies dvideginio išmetama į aplinką mažiau. Be to, miestų, kur veikia centrinio šildymo sistemos, ore yra mažiau dulkių, sieros dioksido ir azoto oksido dalelių, kurias išmeta individualūs, niekieno nekontroliuojami katilai. Juk daugelis vilniečių, ypač gyvenantys šalia individualių namų, iš kvapų suvokia, kokiu kuru – malkomis, dujomis ar šiukšlėmis – šildosi jų kaimynas.
Antra, centrinis šildymas yra efektyviausia šildymo priemonė (per metus Europoje suvartojama 595 TWh energijos mažiau), nes: galima naudoti daug pigesnį žemarūšį kurą; galima įrengti kondensacinius įrenginius, kurie panaudoja kure išgarinamą drėgmės šilumą; galima gaminti kogeneraciniu būdu (gaminama šiluma ir elektra kartu); to paties kuro kiekio pristatymas į dideles katilines kainuoja pigiau; investicijos tos pačios šilumos gamybos galios įrengimui mažuose individualiuose šaltiniuose keleriopai didesnės, negu didelės galios centralizuoto šildymo šaltiniuose. Ekspertai paskaičiavo, kad Lietuvoje centralizuotai teikiama šiluma yra vidutiniškai 3 cnt/kWh pigesnė nei pasigaminta kūrenant dujas.
Trečia, centrinis šildymas naudoja atsinaujinančius išteklius ar tokį kurą, kaip atliekos, kurių niekur kitur nepanaudosi bei kurių utilizacija kainuoja. Pavyzdžiui, Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje centriniam šildymui naudojama 30-50 proc. vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių. Islandijoje – net 97 proc.
Centrinis šildymas didina Europos šalių energetinę nepriklausomybę nuo iškastinių energetinių išteklių importo, kuris yra brangus ir nepatikimas. Naudoti vietinį kurą yra tikroji energetinė nepriklausomybė. Kartu tai ekonomikos skatinimas, naujų darbo vietų kūrimas.
Lietuvoje centralizuotai teikiama šiluma yra vidutiniškai 3 cnt/kWh pigesnė nei pasigaminta kūrenant dujas.
Galiausia, centrinis šildymas yra pats patogiausias būdas gyventojams užtikrinti šilumą namuose. Šiluma ateina tiesiogiai gyventojams, nereikia jokių pečių, katilų ir pan. Tai tyli, švari ir saugi sistema, dėl kurios nereikia bijoti gaisro ar apsinuodijimo pavojų. Žmonėms nereikia patiems niekuo rūpintis.
Dėl šių priežasčių Europa masiškai pereina prie centrinio šildymo sistemų. Ne išimtis ir Didžioji Britanija, kurios pavyzdį mini skaitytojas. Išties, šio amžiaus pradžioje Didžiojoje Britanijoje tik maža dalis šilumos buvo tiekiama centralizuotai, tačiau 2011 m. šios šalies vyriausybė priėmė strateginį sprendimą pereiti miestuose prie centrinio šildymo sistemos. Dar aktyviau į šį procesą įsitraukė Austrija.
Lietuva turi jau veikiančias centrinio šildymo sistemas ir būtų absurdiška jas sunaikinti. Vis dėlto centrinio šildymo sistemas Lietuvoje būtina modernizuoti, kad šilumos kaina būtų kiek įmanoma mažesnė gyventojams. Būtent tai šiuo metu ir daro „Vilniaus šilumos tinklai“.
Klausimus, susijusius su Vilniaus šilumos ūkiu, siųskite e. paštu sildymas@15min.lt.
 |
