Algimantas, Žirmūnai
ATSAKO AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Keserauskas:
Praėjęs šildymo sezonas, kai sąskaitos už šildymą Vilniuje buvo rekordinės, nors ir ne didžiausios, palyginti su kitais Lietuvos miestais, dar kartą įrodė, kad būtina iš esmės pertvarkyti šilumos ūkį. Imtis reformų įpareigoja ir Europos Komisijos 2007 m. direktyva “Dėl pramoninių išmetamųjų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)”, kuri numato žymiai griežtesnius aplinkos apsaugos bei taršos reikalavimus ir įsigalios nuo 2016 m. sausio 1 d. Jei Vilniaus šilumos ūkis neatitiks šių reikalavimų, tuomet miestui gresia sankcijos.
Jei vidutiniškai už šalčiausią mėnesį 60 kv. metrų ploto buto (senos statybos daugiabutyje) savininkas mokėjo apie 600 litų, tai po Vilniaus šilumos tinklų modernizacijos sąskaitos dydis nesieks 400 litų.
Kita vertus, mes nebegalime toliau būti priklausomi nuo nuolat brangstančio atvežtinio kuro (dujų). Dujos vien per praėjusius metus pabrango 38 proc. Galiausiai, mes privalome atsižvelgi į Lietuvos energetinį DNR kodą. T.y. mūsų šalyje nėra gausu iškastinių energetinių išteklių ir tuo labiau šios srities pramonės, kuri užtikrintų žmonių užimtumą ir pajamas. Už dujas į Rusiją 2009-2011 m. iškeliavo 2,8 mlrd. litų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pagrindiniai Vilniaus šilumos ūkio modernizacijos tikslai yra: (1) maksimaliai sumažinti šilumos kainą vartotojams; (2) plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius; (3) įgyvendinti įsipareigojimus Europos Sąjungai ir taip užtikrinti Vilniaus užterštumo mažinimą; (4) didinti užimtumą ir pajamas iš žaliosios energetikos.
Būtent Vilniaus šilumos ūkio perėjimas prie Lietuvoje pagaminamo ir pustrečio karto pigesnio biokuro yra kelias įgyvendinti šiuos tikslus. Jau dabar Vilniuje iš biokuro pagaminama apie 13 proc. šilumos ir todėl vilniečiai moka už šilumą apie 10 proc. mažiau nei kauniečiai ir dalies kitų Lietuvos miestų gyventojai. Planuojama, kad iš esmės modernizavus Vilniaus šilumos ūkį šilumos tarifas vilniečiams bus mažų mažiausia trečdaliu mažesnis. Kalbant konkrečiai skaitytojo atveju, jei vidutiniškai už šalčiausią mėnesį 60 kv. metrų ploto buto (senos statybos daugiabutyje) savininkas mokėjo apie 600 litų, tai po Vilniaus šilumos tinklų modernizacijos sąskaitos dydis nesieks 400 litų.
Be to, sąskaitas už šilumą gyventojams dar labiau sumažins senų daugiabučių renovacija. „Vilniaus šilumos tinklai“ taip pat įsitraukia į daugiabučių atnaujinimo procesą, kurio tikslas sumažinti šilumos suvartojimą, neprimetant gyventojams piniginių įsipareigojimų bankams.
Džiugu, kad gyventojai palankiai sutinka šias iniciatyvas. Pagal neseniai paviešintą apklausą, net 49 proc. gyventojų mano, jog atsinaujinančių išteklių panaudojimo energetikoje skatinimas būtų viena efektyviausių priemonių šilumai atpiginti. Beveik 32 proc. gyventojų pasisako už energijos taupymo – masinę daugiabučių renovaciją.
 |
