Rimti trūkumai
Kaip dienraštis „Šiaulių naujienos“ rašė, nepriklausomi ekspertai konstatavo, kad pavojingų atliekų deginimo įrenginys Šiaulių rajone buvo pastatytas su daugybe trūkumų. Bandomieji deginimai prieš keletą metų parodė, kad kai kurie trūkumai yra esminiai – neužtikrinama minimali deginimo temperatūra, todėl į aplinką per kaminą išsiskiria žmonių sveikatai pavojingi teršalai.
Dabartiniai bendrovės vadovai ne per seniausiai pripažino, kad iki šiol įrenginys nėra iki galo užbaigtas – nesumontuota žemo pliūpsnio temperatūros skysčių ir pastos padavimo linija. Atkreiptinas dėmesys, kad žemo pliūpsnio skysčiai gali užsidegti savaime net ir žemoje temperatūroje. Nors viešai tiek bendrovės vadovai, tiek rangovas ne kartą pastaruoju metu per žiniasklaidą ir viešų susirinkimų metu tikino, kad įrenginys yra saugus, o Ūkio ministerija raštu atsakingoms institucijoms buvo informavusi, jog bendrovės vadovai skuba užbaigti visas procedūras ir įrenginį atiduoti vertinti valstybinei komisijai. Kad įrenginį reikia pradėti eksploatuoti tokį, koks jis yra, viešai kalbėjo ir kitų atsakingų institucijų vadovai, taip pat politikai.
Vyko nesutarimai
Dėl šių į viešumą išlindusių trūkumų tuometinė bendrovės vadovybė įsivėlė į teisinius ginčus su rangovu – Italijos bendrove „Hafner Srl“. Kaip rodo turimi dokumentai ir teismų nutartys, rangovas per teismą reikalauja sumokėti likusius pinigus už statybas, nors pagal pirkimo sutartį bet kokius trūkumus rangovas turėjo taisyti savo sąskaita, o bendrovė „Toksika“ – taikyti administracines priemones.
Rangovas per teismą reikalauja sumokėti likusius pinigus už statybas, nors pagal pirkimo sutartį bet kokius trūkumus rangovas turėjo taisyti savo sąskaita.
Remiantis nepriklausomų ekspertų ataskaitomis, tuometinė „Toksikos“ vadovybė nušalino rangovą, kai šis nesutiko trūkumų ištaisyti, ir paskelbė konkursą naujam rangovui surasti. Tačiau Ūkio ministerija laikėsi pozicijos, kad trūkumus privalo ištaisyti buvęs rangovas. Tad galimai dėl šių nesutarimų bent du generaliniai direktoriai turėjo palikti savo darbo vietą. Tai Ramūnas Peciulevičius ir Žilvinas Čenkus, kurie nesutiko pasirašyti dokumentų, rodančių, kad įrenginys yra tinkamas.
Keičiasi vadovai
Praėjusių metų viduryje buvo nušalinta bendrovės vadovybė ir sugrįžo buvęs rangovas „Hafner Srl“, o visiems procesams diriguoti ėmėsi ūkio ministro patarėjas M.Busilas, kuris buvo paskirtas bendrovės valdybos pirmininku (generalinis direktorius atsiskaito valdybai). Tiesa, po pusmečio Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad šis „Toksikos“ ir rangovo susitarimas trūkumams ištaisyti buvo padarytas pažeidžiant įstatymus ir privalo būti nutrauktas. Bendrovė su tokiomis VPT išvadomis nesutiko, tačiau net ir po įvykusio susirašinėjimo VPT savo išvados nepakeitė.
Redakcijos šaltinių teigimu, į bendrovę galimai grįžo pirmasis generalinis direktorius Virginijus Daubaras, kuriam vadovaujant ir prasidėjo nelemto įrenginio statybos. Manoma, kad šis vadovas galėtų pasirašyti visus reikiamus dokumentus, kurie rodytų, jog „Toksika“ rangovui pretenzijų neturi.
„Bendrovė ieško naujo generalinio direktoriaus, tikėtina, tokio, kuris pasirašys ant viso broko. Jau trečią kartą mina ant to paties grėblio, bet kas gali žinoti, trečias kartas gali nemeluoti“, – redakcijai adresuotame laiške rašo „informacijos iš vidaus“ turintis skaitytojas.
Nesėkmingas projektas
Redakcijos žiniomis, iš savo pareigų pasitraukti dėl minėtų nesutarimų su bendrovės „Toksika“ valdyba prieš keletą metų turėjo R.Peciulevičius. Jis bendrovei vadovauti buvo paskirtas tuo metu, kai įrenginio statybos buvo pasibaigusios ir reikėjo įrenginį atiduoti vertinti valstybinei komisijai, o tam trūko generalinio direktoriaus parašų. Tačiau įsigilinęs į dokumentus R. Peciulevičius įtarė, kad statybos buvo vykdytos neskaidriai ir pasirašyti dokumentų nesutiko. Savo įtarimus jis bendrovės vardu tuomet perdavė teisėsaugai.
Įsigilinęs į dokumentus R.Peciulevičius įtarė, kad statybos buvo vykdytos neskaidriai ir pasirašyti dokumentų nesutiko. Savo įtarimus jis bendrovės vardu tuomet perdavė teisėsaugai.
Generalinė prokuratūra tyrimą pavedė atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Tyrimas iki šiol nėra baigtas, nors įtarimai buvo pareikšti keliems asmenims.
Nurodoma, kad galimai neskaidriai buvo naudojamos europinės lėšos – statybos finansuojamos Europos Sąjungos fondų lėšomis (bendra statybų suma – apie 87 mln. litų, ES skyrė didžiąją dalį lėšų). Kaip anksčiau viešai buvo pasisakiusi tuometinė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, dalį europinės paramos jau teko grąžinti, o šis projektas yra vienas didžiausių ir nesėkmingiausių valstybės projektų.
Į Generalinę prokuratūrą dėl įtarimų, kad dabartinė „Toksikos“ vadovybė veikia galimai nusikalstamai ir proteguoja rangovą, neseniai buvo kreipęsi Šiaulių miesto tarybos narys Artūras Visockas, prašymą ištirti tuos pačius įtarimus prokurorams perdavė ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Žydrūnas Plytnikas.