Patikslinimas: vasario 17 d. naujienų agentūra BNS patikslino sausio 31 dienos pranešimo pavadinimą, nurodant, kad ginčą inicijavo įmonė, o ne asmeniškai I.Udovickis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį patenkino BKT skundą ir jo priėmimo klausimą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Pastarasis pernai lapkritį atsisakė priimti bendrovės skundą.
„Bylos medžiaga nevieša, todėl nutartis nėra skelbiama. Galiu pasakyti tik tiek, kad ginčas yra dėl Vyriausybės nutarimo“, – BNS pranešė LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė.
Vyriausybė pernai rugsėjį svarstė sandorį, kuriuo BKT prašė leisti įsigyti I.Udovickio šeimos valdomos krovos bendrovės Nemuno terminalas akcijas, tačiau jos sprendimas yra konfidencialus.
Pasak BNS šaltinių, Ministrų kabinetas nusprendė neblokuoti sandorio, o pavedė vyriausybinei strateginius sandorius tikrinančiai komisijai nustatyti papildomus saugiklius, įvertinus Valstybės saugumo departamento įvardytas rizikas.
I.Udovickis spalio pabaigoje BNS nurodė, kad BKT gavo vyriausybinės komisijos rekomendacijas, iš kurių, jo žodžiais, suprato, kad komisija „aiškiai nori, kad terminalui nebūtų leista plėstis“.
Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.
„Komisijos rekomendacijos tiesiog neįvykdomos, akivaizdžiai diskriminuojančios, yra tokios nekonkrečios ir bendro pobūdžio, kad ateityje gali būti traktuojamos bet kaip. Vadinasi, Birių krovinių terminalas negali vykdyti investicijų, nes supranta, kad jos ateityje gali būti pripažintos neteisėtomis“, – BNS atsiųstame komentare tuomet sakė I.Udovickis.
BKT pernai spalio viduryje viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.
Tačiau spalio 8 dieną komisija nurodė tokias sąlygas, kurios, BKT įsitikinimu, prieštarauja Lietuvos ir Europos Sąjungos teisei bei tarptautiniams šalies įsipareigojimams ir yra neįvykdomos.
Pasak BKT, tokie komisijos veiksmai destabilizuoja jos veiklą. Anot terminalo vadovų, leidimas jam buvo reikalingas plėtrai, nes 2024–2025 metais planuojama smarkiai didinti baltarusiškų kalio trąšų eksportą per Klaipėdos uostą – nuo maždaug 10,5 mln. iki 15-16 mln. tonų kasmet.
BKT ir Nemuno terminalas Klaipėdos uosto teritorijoje veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I.Udovickis.
„Kad BKT pajėgtų perkrauti tokį didžiulį krovinių kiekį, bendrovei būtina pastatyti papildomus sandėlius, transportavimo įrenginius, vagonų iškrovimo vietas - visą infrastruktūrą, be kurios tvarkyti vis didėjantį krovinių kiekį bus tiesiog neįmanoma“, – teigė BKT.
Be kita ko, diskriminuodama BKT akcininką – Baltarusijos investuotoją, komisija pažeidė Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, be to, išvadą ji pagrindė neteisingais faktais apie BKT akcininkų veiklą, viešame pranešime pernai spalį teigė BKT.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pernai spalį svarstė Vyriausybės sprendimą dėl leidimo BKT įsigyti Nemuno terminalą. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas tuomet sakė, kad toliau bus aiškinamasi, kaip Lietuvoje veikia įmonių, galinčių kelti grėsmę šalies nacionaliniam saugumui, patikros sistema.
BKT ir Nemuno terminalas Klaipėdos uosto teritorijoje veikia viena greta kitos, abejose daugiausia akcijų turi I.Udovickis. Registrų centro duomenimis, jis valdo 70 proc. BKT akcijų, „Belaruskalij“ turi 30 procentų.
100 proc. Nemuno terminalo akcijų per „Ferteksos transportą“ I.Udovickis valdo kartu su Olga Udovickaja.
