„Tikiuosi, kad sustojus kalio tranzitui Lietuvos Vyriausybė suteiks paramą BKT terminalui, kuri leis išsaugoti darbo vietas ir nekeisti terminalo specializacijos. Tai svarbu visam Lietuvos transporto sektoriui, nes atsiradus galimybei atnaujinti baltarusiško kalio tranzitą, BKT iš karto pradės dirbti visu pajėgumu. Todėl ir geležinkeliai, ir uostas taip pat pradės dirbti visu pajėgumu“, – komentare BNS sakė I.Udovickis.
Anot jo, jei valstybė neparems BKT, įmonė bus perorientuota krauti grūdus, tačiau vėliau, jei vėl atsirastų galimybė gabenti į uostą kalio trąšas, jų nebus kur krauti – antro šių trąšų terminalo Lietuvoje nėra, teigė verslininkas.
„Greičiausiai šiuo atveju šis krovinių srautas liks Rusijoje arba iš dalies pereis į Latviją, krovinio negaus ne tik BKT, bet ir geležinkeliai, ir Klaipėdos uostas“, – pridūrė didžiausias BKT savininkas.
Jis sakė nenorintis prognozuoti, ar baltarusiškų kalio trąšų tranzitas per Klaipėdą nutrūks nuo gruodžio, ar galbūt ir anksčiau.
„Iki gruodžio mėnesio dar daug laiko. Nenorėčiau daryti prognozių, kol kas kroviniai tranzitu juda darbo režimu“, – BNS teigė I.Udovickis.
Jis taip pat nekomentavo, ar įmonė jau gavo informaciją iš bankų, jog bus stabdomi atsiskaitymai su „Belaruskalij“: „Manyčiau, kad dėl bankų veiklos būtų teisingiau klausti pačių bankų.“
Pasak BKT akcininko, per šešis šių metų mėnesius, palyginti su pernai tuo pat laiku, kalio trąšų krova terminale augo apie 700 tūkst. tonų.
„Uostas paskelbė, kad bendra krovos apyvarta sumažėjo 0,3 proc. Taigi, kalio tranzitas beveik visiškai kompensavo bendrą uosto krovos kritimą pagal visus kitus krovinius“, – teigė jis.
Paklaustas apie galimybę „Belaruskalij“ trąšas eksportuoti per Rusijos šiaurinius uostus, kaip teigia Minskas, I.Udovickis atsakė: „Esant tam tikroms sąlygoms visas kalio tranzitas gali būti nukreiptas į Rusijos uostus.“
Baltarusijos transporto ir ryšių ministras Aliaksejus Auramenka neseniai pareiškė, kad šalis yra pasirengusi nukreipti kalio trąšų eksportą į Leningrado srities ir Murmansko uostus.
Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis paėjusią savaitę sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio, kai įsigalios JAV sankcijos Minskui. Anot jo, tikėtina, kad bankai nepriims atsiskaitymų už paslaugas Lietuvoje tiek eurais, tiek JAV doleriais.
Pernai BKT perkrovė 10,9 mln. tonų birių trąšų, šiemet jų planuojama krauti apie 11 mln. tonų. „Belaruskalij“ trąšos sudaro 98 proc. visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.
BKT 2020 metais gavo 90,8 mln. eurų pajamų – tiek pat, kiek ir 2019 metais (90,5 mln. eurų), iš jų 58 mln. eurų buvo pajamos už krovos darbus. Įmonė uždirbo 15,9 mln. eurų grynojo pelno (18,7 mln. eurų), pernai akcininkams ji išmokėjo 13,4 mln. eurų dividendų.
I.Udovickis nuo pernai lapkričio tiesiogiai valdo 5 proc. BKT akcijų, likusius 65 proc. jis turi per Latvijoje registruotą savo įmonę „Fortis Asset Management“. Dar 30 proc. BKT akcijų valdo „Belaruskalij“.