„Mūsų vaidmuo šiuo atveju yra ledlaužio ar pirmeivio, kuris turi pralaužti ledus ir parodyti. Kada kitos įmonės bus pasiruošusios, aš negaliu prognozuoti, bet vienareikšmiškai esame pavyzdys ir atidarysime rinką kitiems. Tai pakelia įmonę ir į visai kitą korporatyvinės valdysenos ir skaidrumo lygį, galų gale rinkos pradeda tikėti ir valstybės kapitalo įmonėmis“, – BNS trečiadienį sakė energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas.
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Saulius Malinauskas priminė, kad pirmasis Lietuvoje valstybės kapitalo įmonės IPO vyko 2000 metais, kai viešai buvo platinamos tuometinio „Lietuvos telekomo“ (dabar “Telia Lietuva“) akcijos.
„Reikėjo laukti net 20 metų, kad valstybės įmonė vėl ryžtųsi ateiti į rinką. Tikimės, kad tai paskatins apie kapitalo rinką pamąstyti tiek kitas valstybės kapitalo įmones, tiek privačias bendroves. Baltijos šalyse šis procesas vyksta, prieš kelias savaites žiniasklaidoje buvo pasirodžiusi informacija, kad IPO ruošiasi trys Estijos bendrovės, tikiuosi, kad Lietuva taip pat aktyviai dalyvaus kapitalo rinkos kūrime, augs mūsų investavimo kultūra“, – BNS sakė S.Malinauskas.
„Ignitis grupės“ IPO labai aktyviai dalyvavo ir pensijų fondai, todėl galima spėti, kad dabar netiesioginiai bendrovės akcininkai yra apie 1 mln. Lietuvos gyventojų.
D.Maikštėnas pripažino, kad dėl koronaviruso krizės sąlygos įgyvendinti IPO nebuvo pačios palankiausios, tačiau pabrėžė, kad tiek platinimo kaina, tiek akcijų skaičius atitiko numatytas ribas. Jis taip pat gynė sprendimą neviešinti informacijos, kokia buvo IPO paklausa.
„Tai yra visiškai normali tarptautinė praktika. (...) Iliustratyviai galiu pasakyti, kad Londone šiemet pagrindinėse rinkose buvo devyni IPO ir nė vienas jų neskelbė šitų knygų (paklausos – BNS). Mes darėme tarptautinį IPO ir vadovavomės geriausiomis tarptautinėmis praktikomis“, – tvirtino „Ignitis grupės“ vadovas.
Anot jo, esminis dalykas yra tai, kad bendrovei pavyko pritraukti investuotojų į nustatytą kainos rėžį.
„IPO buvo daromas siekiant užtikrinti mūsų ilgalaikės strategijos tvarumą, todėl pirmenybę teikėme ilgalaikiams fondams ir investuotojams, kuriems teko apie du trečdaliai akcijų, ir mažmeniniams vietos investuotojams, kurie pasirašė 9 proc. platintų akcijų. Hedge (apribotos rizikos – BNS) fondams, kurie taip pat turi labai svarbią rolę, teko kiek mažiau nei trečdalis IPO metu išplatintų vertybinių popierių. Manau, kad tokia pasirašytų akcijų kompozicija yra gera, tvari ir palaikanti mūsų strategiją“, – sakė D.Maikštėnas.
Pasak jo, „Ignitis grupės“ IPO labai aktyviai dalyvavo ir pensijų fondai, todėl galima spėti, kad dabar netiesioginiai bendrovės akcininkai yra apie 1 mln. Lietuvos gyventojų.
IPO iš viso dalyvavo 6827 mažmeniniai investuotojai, iš jų 4691 buvo iš Lietuvos, 1836 – iš Estijos, 300 – iš Latvijos. Anot D.Maikštėno, pasyvaus Latvijos mažmeninių investuotojų dalyvavimo buvo galima tikėtis.
„Mes panašiai ir planavome, Latvijos kapitalo rinka dar tik artėja prie brandos, latviams tokio tipo prekyba buvo visiška naujiena“, – teigė D.Maikštėnas.
Pasak „Nasdaq“ viceprezidentės Europos rinkai Armintos Saladžienės, Latvijos rinka stokoja sėkmės pavyzdžių, kurie galėtų paskatinti kritinės investuotojų masės susiformavimą.
„Reikia sėkmingų pavyzdžių, nes vienas sėkmingas pavyzdys įkvėpia kitą. Pavyzdžiui, Estijoje viskas prasidėjo dar nuo tuometinio „Hansabanko“, kai labai didelė dalis akcininkų iš savo investicijų gavo labai didelę vertę ir galėjo ją reinvestuoti į kitas įmones ir tai paskatino kritinės investuotojų masės susiformavimą. Latvijoje tokių pavyzdžių nebuvo“, – BNS sakė A.Saladžienė.
Jos teigimu, sėkmingas „Ignitis grupės“ IPO patvirtina, kad tokiu pavyzdžiu gali tapti valstybė.
„Latvija tikrai turi tinkamų bendrovių, kurios galėtų ateiti į kapitalo rinką, pradėti formuoti investavimo kultūrą bei tradicijas ir taip nutiesti kelią privačioms bendrovėms (....) Mes tikrai labai aktyviai tuo klausimu dirbame ir manau, kad „Ignitis grupės“, Talino uosto ir kiti sėkmingi pavyzdžiai pastūmės ir Latviją žengti tą žingsnį“, – tvirtino A.Saladžienė.
D.Maikštėno teigimu, už IPO metu gauta beveik 0,5 mlrd. eurų suma jau pasiekė bendrovės sąskaitas ir dabar reikės ją sėkmingai panaudoti investicijoms. Pasak „Ignitis grupės“ vadovo, šiuo metu bendrovė turi pakankamai lėšų, todėl artimiausiu metu neplanuoja platinti naujų obligacijų emisijų.
„Obligacijų emisijų artimiausiu metu neplanuojame. Turime pakankamai gerą skolos ir kapitalo santykį, todėl periode iki 2023 metų, jei to reikės, naudosimės paskolų, kurios šiuo metu yra labai pigios, instrumentu. Vėlesniais laikotarpiais vertinsime įvairius lėšų pritraukimo variantus, nes reikės efektyviai išnaudoti turimą skolos svertą“, – aiškino D.Maikštėnas.
„Ignitis grupės“ akcijomis prekiaujama „Nasdaq“ Vilniaus biržos Oficialiajame prekybos sąraše, o akcijas atitinkančiais tarptautiniais depozitoriumo pakvitavimais – Londono vertybinių popierių biržos pagrindiniame sąraše su simboliu „IGN“.
IPO metu iš viso išplatinta 20 mln. naujai išleistų „Ignitis grupės“ akcijų, platinimo kaina buvo 22,5 euro už akciją. „Ignitis grupės“ IPO yra didžiausias Baltijos šalių bendrovės atliktas IPO, kurio metu iš viso pritraukta 450 mln. eurų.
