I.Kampradas, kuriam kovo 30 dieną sukaks 90 metų, yra pagarsėjęs savo šykštumu, kuris, jo teigimu, padėjo „Ikea“ tapti vienu pirmaujančių pasaulyje prekių ženklų.
„Nemanau, kad dėviu ką nors, kas buvo įsigyta ne sendaikčių turguje. Tai reiškia, kad noriu parodyti gerą pavyzdį“, – pareiškė jis dokumentiniame filme, kurį sukūrė Švedijos televizijos kanalas TV4.
„Smolando gyventojai iš prigimties yra taupūs“, – pareiškė jis, kalbėdamas apie provinciją Švedijos pietuose, iš kurios jis yra kilęs.
Švedijos žiniasklaidoje neseniai buvo skelbta, kad I.Kampradas yra susikrovęs maždaug 610 mlrd. kronų (apie 65,5 mlrd. eurų) vertės turtą.
Tačiau yra sunku atskirti, kas priklauso jam, kas – jo vaikams, o kas yra laikoma šeimos fonde Lichtenšteine, viename iš liūdniausiai pagarsėjusių Europos „mokesčių rojų“.
2006 metais JAV verslo žurnalas „Forbes“ turtingiausių pasaulio gyventojų sąraše I.Kampradui buvo skyręs ketvirtą vietą.
Apie itin kuklias I.Kamprado išlaidas žiniasklaidoje buvo rašyta ne kartą. 2008 metais laikraščiui „Sydsvenskan“ jis skundėsi, kad 22 eurai, kuriuos jam teko sumokėti vienoje Olandijos kirpykloje, ištuštino jo šioms paslaugoms skirtą biudžetą.
„Paprastai stengiuos apsikirpti, kai esu kurioje nors besivystančioje šalyje. Paskutinį kartą tai buvo Vietnamas“, – pasakojo I. Kampradas.
1973 metais, siekdamas išvengti didesnių Švedijos mokesčių, jis persikėlė į Daniją, o po to, norėdamas dar sumažinti mokamų mokesčių sumą, išvyko į Šveicariją.
Nuo 2010 metų I.Kampradas laipsniškai pasitraukė iš šeimos verslo, kurį perėmė trys jo sūnūs. Galiausiai 2014 metais jis sugrįžo gyventi į Švediją.