„Žmonės pasaulyje per karantiną pagyveno užsidarę namuose ir suprato, ko jie neturi. Kas ant lyginimo lentos dirbo, kas dar kažkur. Galėtume gaminti dar daugiau, bet ne visas linijas dar paleidome“ , – einame pasivaikščioti po naują gamyklą šalia Trakų kelio kartu su „Vilniaus baldų“ vadovu Jonu Krutiniu.
Sunkiausia užduotis – kur rasti tokį sklypą?
50 milijonų eurų kainavusi gamykla pastatyta per 12 mėnesių, bet panašiai tiek užtruko visų sklypų sujungimas, ir tai, pasirodo, buvo vienas sudėtingiausių darbų šiame projekte.
Negana to, „Vilniaus baldai“ trejus metus ieškojo vietos gamyklai šalia sostinės, ir pasirodė, kad tai nėra taip paprasta – didelių vientisų sklypų investuotojams paprasčiausiai nėra. Į regionus nesidairyta dėl darbo jėgos trūkumo.
Kol kas administracinės patalpos čia tuščios ir kvepia dažais, tačiau jos jau buvo suprojektuotos taip, kad svečių ir darbuotojų srautai būtų visiškai atskirti.
Į ką tik atidarytą milžinišką gamyklą „Vilniaus baldai“ po truputį perkelia dirbančiuosius iš Vilniaus Savanorių prospekte esančių gamyklų. Taigi tai dar viena įmonė, kuri visiškai iškelia gamybą iš miesto.
Kaip aiškina J.Krutinis, „Vilniaus baldai“ senose patalpose jau negalėjo plėstis, o IKEA pasitikėjimas bei užsakymai tik augo, tad baldininkams teko ieškoti išeičių.
Garantuoti užsakymai – penkerius metus
Artimiausius penkerius metus švedų koncernas „maitins“ Vilniaus baldų įmonę stabiliais užsakymais. Dabar vilniečiai baldus gamina tik švedų koncernui.
„Su jais bendraujant ir kilo šis strateginis projektas. Kažkada mūsų paklausė: jei IKEA planuoja išaugti du kartus, tai kiek jūs išaugsit?“ – sakė „Vilniaus baldų“ įmonės vadovas.
Kol kas naujojoje įmonėje veikia dar ne viskas, tačiau jei čia įranga dirbtų visu pajėgumu, visus pagamintus baldus parduotų – tiek yra užsakymų. „Dabar mes iššlavėme sandėlius“, – sako J.Krutinis.
Net ir laikinai užsidarius IKEA parduotuvėms?
Gamyklos vadovas leido atspėti, iš kur tokia paklausa per pandemiją. „Žmonės Europoje ilgai karantinavosi namie ir pastebėjo, ko jiems trūksta. Kažkas sulūžo, kažkas stalo pasigedo, nes dirba iš namų. Tai tokią paklausą dabar juntame ne tik mes, bet ir mūsų konkurentai“, – pasakojo įmonės vadovas.
Ieško dar 40 darbuotojų
Tai, kad gamykla neturi problemų dėl užsakymų, rodo ir užrašas ant tvoros, kurį gali pastebėti visi važiuojantys iš Vilniaus į Trakus ar atgal. Dabar ne visos gamyklos ieško naujų darbuotojų, tačiau „Vilniaus baldai“ sako, kad darbo rankų dabar reikia ypač. Gamykloje nesunku pastebėti jaunuolius su užrašu ant liemenės – mokinys.
„Visi konkurentai, kurie per karantiną buvo sustabdę darbus, dabar vėl dirba visu pajėgumu, tad naujų darbuotojų neatsirado, eilių čia nebuvo“, – sako J.Krutinis. Dabar naujoji gamykla ieško 40 naujų darbuotojų. Kol kas įdarbinimas vyksta sklandžiai – norinčių vis atsiranda, bet juos reikia ir apmokyti. Be to, ne visi pajėgumai dar veikia.
Švedų klausė, kaip turi atrodyti gamykla
IKEA – pagrindinė „Vilniaus baldų“ užsakymų maitintoja, tad lietuviai domėjosi, kokios technologijos turi būti naujoje gamykloje, kaip turi vykti gamyba, kokie įrenginiai. IKEA neturi akcijų lietuviškoje įmonėje, tačiau baldininkai pirmiausia atsižvelgia į švedų koncerno lūkesčius.
Švedų koncernas parodė geriausius savo pavyzdžius Europoje, tačiau, kaip sako J.Krutinis, jokios kontrolės ar kišimosi, suprantama, nebuvo.
„Mūsų tikslas – tapti vienu geriausiu jų tiekėjų vaikiškų baldų segmente“, – prisipažino J.Krutinis.
Tiesa, jis neslepia, kad Lietuvos baldininkus išgąsdino IKEA sprendimas kuriam laikui uždaryti visas parduotuves, kai įsisiautėjo pandemija. Vilniaus gamykla jau rengėsi atidarymui, tad parduotuvių uždarymas šiek tiek išmušė iš vėžių. Tiesa, prekyba internete išaugo.
Nori daugiau pagaminti su mažiau žmonių
Naujoje gamykloje iškeltas tikslas – pajėgumus padidinti du kartus su tuo pačiu žmonių skaičiumi. Planas labai ambicingas, bet įmonės vadovas sako, kad tai įmanoma, ir tai leis technologijos.
„Dalį žmonių reikės perkvalifikuoti, nes mums reikėjo daugiau operatorių. Gamyba čia automatizuota, o produkcija per gamyklą judės bėgiais“, – pasakojo pašnekovas.
Tiesa, reikės dar priežiūros, kontrolės specialistų, bet, palyginti su senuoju fabriku Savanorių prospekte, čia labiau automatizuota gamyba – kur anksčiau reikėjo rankų, dabar jas pakeis robotai.
Į naująjį fabriką tilps dar dviejų gamyklų Savanorių prospekte gamybos linijos.
IKEA koncentruojasi Lietuvoje ir Lenkijoje
IKEA baldų gamybą koncentruoja Rytų ir Vidurio Europoje, o gamykla šalia Vilniaus yra panaši į stovinčias Lenkijoje. Ar baldžiai nebijo, kad vieną dieną gamyba ir užsakymai gali būti perkelti į kitą šalį?
„Darau prielaidą, kad gamybos koncentracija šiame regione – Lietuvoje ir Lenkijoje – rodo, kad iš mūsų norės daugiau pirkti ir ateityje, ir ilgam. Žinoma, konkurencija tarp gamyklų yra, nes laimi tas, kas pasiūlo geriausią kainą ir kokybę“, – teigė kompanijos vadovas.
Kai kurie ekspertai jau anksčiau kritikavo Lietuvos baldininkų strategiją priklausyti nuo IKEA užsakymų. „Vilniaus baldai“, gaminantys beveik išvien švedų koncernui, yra ne išimtis. Ar „Vilniaus baldų“ vadovai nesibaimina rizikos?
J.Krutinis mano, kad dar yra vietos konkuruoti tarp tiekėjų, tačiau apie riziką priklausyti tik nuo IKEA negalvojo – švedų koncerno rezultatai neatrodo nuviliantys net ir pandemijos metu.
„Vieną stalą gaminame tik mes visame pasaulyje“, – užsiminė „Vilniaus baldų“ vadovas.
