Nuo rudens į Lietuvą sugrįžta galimybių pasas, kuris šį kartą atvers daug daugiau durų nei prieš metus. Vyriausybė dėl konkrečių veiklų diskutavo trečiadienį. Nuskambėjo, kad pasiskiepiję ar persirgę koronavirusu gyventojai galėtų gyventi daugmaž įprastą gyvenimą, o neturintys galimybių paso sugrįš į karantininį režimą.
Parengtame nutarime nurodyta, kad galimybių paso neturintiems gyventojams užsivers ne tik didelių parduotuvių, prekybos centrų ar kirpyklų durys, bet ir transporto paslaugos.
Naudojantis veiklomis ir paslaugomis, kurios būtų taikomos galimybių paso reikalavimas, kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis būtų rekomenduojamas, o veikloms be galimybių paso – privalomas.
Taip pat planuojama, kad imuniteto neįgijusiems žmonėms būtų neprieinama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų veikla.
Galimybių pasą galėtų gauti tik pagal pilną skiepijimo programą vakcinuoti asmenys, persirgę koronavirusu arba turintys neigiamą PGR testo atsakymą, kai testas atliktas ne anksčiau nei prieš 48 valandas. Galimybių pasas taip pat būtų suteikiamas vaikams iki 16 metų.
Svarbus pakeitimas, kad norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.
„Reikia įvertinti, kad žmonės, kurie ėmėsi visų apsaugos priemonių, apsaugojo save ir aplinkinius, turėtų patirti kuo mažesnius apribojimus“, – pažymėjo ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Tai dar nėra galutinis sprendimas. Premjerė minėjo, kad galutinį sprendimą ketinama priimti kitą savaitę – greičiausiai, pirmadienį. Iki to laiko Vyriausybė dar gali tikslinti nutarimo nuostatas.
„Neatmesčiau, kad kažkokių patikslinimų pakeliui dar galėtų būti“, – tikino premjerė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nurodė, kad veiklos, kurios veikia su galimybių pasu, nepatirs jokių apribojimų.
„Tie apribojimai, kurie buvo prie operacijų vadovo sprendimų, yra rekomendaciniai. Maitinimo įstaigose ir kitur, kur žmonės turi galimybių pasą, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A.Armonaitė.
Ji taip pat siūlė lauko veiklų netraukti į galimybių pasą.
„Girdime, kad lauko veiklose yra maža rizika, tad siūlome lauko prekyboje ir panašių veiklų netraukti į galimybių paso veiklas“, – tikino ministrė.
Nutarime numatyta, kad be galimybių paso nuo rugsėjo 13 dienos nebus prieinamos šios veiklos:
- prekyba parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas, neturinčiose atskiro įėjimo iš lauko, kurių prekybos plotas yra didesnis nei 1500 kv. metrų;
- grožio salonų paslaugos;
- keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugos;
- bibliotekų ir archyvų veiklos.
I.Šimonytė: galimybių paso sistemos turėtų atlaikyti apkrovas
I.Šimonytė, vėliau trečiadienį spaudos konferencijoje paklausta, ar galimybių paso IT sistemos atlaikys išaugusį srautą, kai jį reikės tikrinti vis daugiau žmonių, sakė, kad trikdžių neturėtų būti.
„Kiek esame aptarę, galimybių paso sistemos tikrai turėtų atlaikyti žmonių užklausas tuo pačiu metu. Kai galimybių pasas buvo paleistas į gyvenimą, pirmosiomis dienomis ir valandomis tikrai labai daug žmonių sugebėjo prisijungti ir jį sau įsikrauti į telefoną ar tiesiog pasitikrinti“, –nurodė premjerė.
I.Šimonytė akcentavo, kad galimybių paso naudojimo išplėtimas yra susijęs su dviem etapais – pirmas yra siauresnis, antrasis – platesnis.
„Tą siūloma padaryti sąmoningai, turint minty, kad iki antrojo etapo mes turime apie penkias savaites, per kurias žmonės, nusprendę skiepytis pastaruoju metu arba skiepysis dabar, turės galimybę turėti puikiai veikiantį imunitetą ir galimybių pasą. Čia yra ir tam tikra paskata tų sprendimų per daug neatidėlioti“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Pasak jos, eidemiologinė situacija pateikia daug įrodymų skiepų naudai.
Tuo metu dėl klausimo, kas turės tikrinti lankytojų galimybių pasus prie prekybos centrų, pasak premjerės, dar bus diskutuojama.
„Turbūt praktiškiausia būtų, kad tai darytų valdytojai, bet manau, kad galime rasti įvairių sprendimų, kad reikalavimų būtų laikomasi. Tai bus suderinta tarp Prekybos įmonių asociacijos, valdytojų ir Vyriausybės“, – nurodė Vyriausybės vadovė.
Kas būtų prieinama ir nepasiskiepijusiems
Siūloma, kad kai kurios veiklos išliks prieinamos ir nepasiskiepijusiems, tačiau jų bus kur kas mažiau. Pavyzdžiui, neturintys galimybių paso gyventojai galėtų lankytis nedidelėse būtiniausių prekių parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Tiesa, tos parduotuvės turi turėti atskirą įėjimą iš lauko, o jų plotas turi būti mažesnis nei 1500 kv. metrų, arba jos turi būti prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas neviršija 1500 kv. metrų.
Be galimybių paso taip pat galima nuotolinė prekyba (internetinė ar vykdoma kitomis ryšio priemonėmis) ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose (atsiėmimo punktuose draudžiama prekyba ar kita nesusijusi su nuotoline prekyba veikla).
Nepasiskiepiję gyventojai taip pat galės užsisakyti smulkaus remonto paslaugas, kai kontaktas tarp paslaugos gavėjo ir paslaugos teikėjo trunka ne ilgiau nei 15 minučių.
Neturint galimybių paso išlieka prieinamos ir laidojimo paslaugos bei laidojimo reikmenų parduotuvės, taip pat veterinarijos, taksi ir pavežėjimo paslaugos.
Prekybininkai nerimauja
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sakė, kad asociacijos nariai diskutavo, jog apribojimai galėtų prasidėti nuo 10 tūkst. kv. metrų.
„Dabar nežinome, iš kur atsirado 1500 kv. metrų, iš kur šitas skaičius. Mūsų nebuvo klausta, nei kiek parduotuvių patenka, nei kokie srautai jose“, – sakė R.Vainienė.
Taip pat ji nerimavo, jog galimi konfliktai parduotuvėse, nes žmonės įsitempę.
„Prekybininkai jaučia žmonių nuotaikas. Jie susirūpinę, kad žmonių nepasitenkinimas yra net dėl kaukių. Net ir advokatai įsijungę. Matome dideles įtampas ir galvojame, kad šituo laikotarpiu, kai negalės žmonės nusipirkti duonos ir pieno, gali kilti konfliktų, kad be policijos įsikišimo negalėsime išspręsti. Siūlau galvoti bent jau apie 2,5 tūkst. kvadratų“, – tikino prekybininkų atstovė.
I.Šimonytė sutiko, kad tiek dėl prekybininkų išsakytų pastabų, tiek dėl veiklų lauke iki galutinio sprendimo bus galima padiskutuoti.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius anksčiau 15min tvirtino, kad jei reikalavimas į didelius prekybos centrus įeiti tik su galimybių pasais įsigaliotų, iš pradžių gali kilti chaosas, piko laiku būriuotis daug žmonių.
Visgi jis tikino, kad ilgainiui pirkėjai įpras, nes su įvairiais ribojimais dėl viruso gyventojai jau išmoko gyventi.
Jis taip pat pastebėjo, jog pasirengimui turėtų būti skirta gerokai daugiau laiko, nes jei galimybių pasą turėtų tikrinti prekybos centro valdytojas prie įėjimo į prekybos centro patalpas, tai reiškia, kad 10–15 įėjimų, per kuriuos praeina apie 30–40 tūkst. žmonių per dieną, turės būti visiškai kontroliuojami.
