15min.lt kalbintų verslininkų teigimu, per ilguosius savaitgalius darbai didelėse įmonėse nesustoja, o gėrimus, ledus, maistą gaminančiose, komunalines paslaugas teikiančiose bendrovėse jų net padaugėja.
Tačiau kai kurių bendrovių vadovai papildomas nedarbo dienas vis tiek vertina ne itin palankiai. Ir ne tik dėl to, kad nelengvoje ekonominėje situacijoje esanti Lietuva per kiekvieną jų patiria didelius finansinius nuostolius. Po ilgesnio nei įprasta poilsio grįžę darbuotojai sunkiau įsilieja į darbinę aplinką, sutrinka nusistovėjęs darbo ritmas.
Verslininkai mato ir daug teigiamų ilgųjų savaitgalių pusių – per juos pailsėję žmonės į darbą grįžta pakilesnės nuotaikos, energingesni, atsinešdami naujų idėjų.
Primename, kad šiemet gyventojai džiaugiasi keturiais ilgaisiais savaitgaliais, du iš kurių jau praėjo: kovo 9–11 d. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena, kovo 30 d. – balandžio 1 d. – Velykos, birželio 22–24 d. – Joninės, gruodžio 24–26 d. – Kūčios ir Kalėdos.
Nei kenkia, nei padeda
„Mūsų įmonės rezultatų ilgieji savaitgaliai iš esmės nelemia, nes mes tvarkingai laikomės statybos darbų terminų. Esame susiderinę ir sudarę aiškius darbuotojų – tiek dirbančių prie kompiuterių biuruose, tiek tų, kurie fiziškai patys stato namus, darbo grafikus. Kuriuos sudarant atsižvelgiame ir į būsimus ilguosius savaitgalius, tad darbo rezultatams tai nei kenkia, nei padeda“, – teigia statybų bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
 |
| Kęstutis Vanagas |
Jis ilguosius savaitgalius vertina teigiamai, nes žmonės į darbus sugrįžta kur kas labiau pailsėję po trijų laisvų dienų nei po dviejų.
„Žinoma, jei žiūrėtume iš valstybės pozicijų, per tas dienas sukuriama mažiau produktų ir surenkama mažiau mokesčių, tad kai kam tai atrodo ne itin protinga. Bet aš į tai žiūriu kaip žmogus. Man atrodo, kad tai labai gerai.
Juolab kad statybininkams vasara yra pats darbų įkarštis ir išties neretai būna sunku rasti laiko atostogoms, o dažnai – praktiškai neįmanoma. Taigi tokiems žmonėms ir kelios papildomos laisvos dienos, kai jas gali praleisti su artimaisiais, pakeliauti ar tiesiog sode paskaityti knygą, yra itin reikalingos, kaip galimybė bent kažkiek atsipūsti“, – svarstė K.Vanagas.
Per Jonines alus liejasi laisvai
Alaus bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas neslepia, kad ilgasis Joninių savaitgalis daryklai – vienas geriausių per metus. Per jį produkcijos pardavimai ženkliai išauga.
„Ilgasis Joninių savaitgalis įmonę paveiks labai teigiamai. Kiekvienais metais per Jonines paprastai žymiai išauga alaus, giros ir vaisvandenių suvartojimas, ne išimtis bus ir šie metai. Gėrimų gamintojams Joninės yra žymiai geresnė šventė, nei, pavyzdžiui, Kalėdos“, – sako M.Horbačauskas.
Išsiderina darbo ritmas
 |
| Marius Horbačauskas |
Tačiau jis ilguosius savaitgalius vis tik vertina nevienareikšmiškai. Kaip įmonės vadovui, jie jam patinka, nes žmonės turi daugiau laiko atsipalaiduoti ir švęsti, todėl per ilguosius savaitgalius daryklos produkcijos nuperkama daugiau.
Iš kitos pusės, verslo sąnaudų prasme, ilgieji savaitgaliai reiškia papildomas išlaidas, nes reikia dirbti per šventes.
„O ir visi vidiniai procesai po didelių pardavimų šuolių išsiderina, būna sunkiau sugrįžti į normalų ritmą. Pats asmeniškai ilgų savaitgalių nemėgstu, paprastai paskutinę dieną jau norisi grįžti į darbą ir negaliu atsiduoti poilsiui“, – teigia M.Horbačauskas.
Atliekų perdirbėjams – jokio skirtumo
Vienos didžiausių Lietuvoje atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovių „Žalvaris“ darbuotojai tikina nepastebintis skirtumo – darbo diena ar laisvadienis, nes atliekų kiekis nesikeičia.
„Mūsų veiklos ilgieji savaitgaliai iš esmės nepaveikia ir tai lemia paprastas dalykas – nors tomis dienomis atliekų nesukuria įmonės, kurios taip pat nedirba, bet jų dalį „atsveria“ paprasti piliečiai.
Nors per laisvadienius atliekų nesukuria įmonės, kurios taip pat nedirba, bet jų dalį „atsveria“ paprasti piliečiai.
Tie, kas turi laiko vasarą paatostogauti, papildomus laisvadienius neretai skiria namams švarinti. Po vadinamųjų generalinių tvarkų ir susidaro pavojingos atliekos, kurias būtina tinkamai sutvarkyti, tai yra išvežti į stambiagabaričių atliekų aikšteles ar kitas juos surenkančias vietas, iš kurių jos perduodamos tokiems jų perdirbėjams kaip mes“, – pasakoja „Žalvario“ viešųjų ryšių vadovė Vita Balaikienė.
Ji pastebi, kad šventės žmonėms patinka beveik visuomet – ar jos būtų vasarą, ar žiemą.
„Taigi iš darbuotojų pusės galime vertinti ilgesnius laisvadienius išties teigiamai, nes tai puiki galimybė aplankyti toli kaime gyvenančią močiutę ar praleisti laiką gamtoje su šeima ir draugais. O labiau pailsėję žmonės turi ir daugiau jėgų, ir jiems kyla įvairesnių idėjų dėl savo atliekamo darbo ar įmonės veiklos“, – sako V.Balaikienė.
Laisvadienių – per daug
Ne taip palankiai ilguosius savaitgalius vertina „Vičiūnų“ įmonių grupės vadovas Visvaldas Matijošaitis. Verslininkų teigimu, įvertinus dabartinę nelengvą Lietuvos ekonominę situaciją, šventinių laisvų dienų yra per daug, nes valstybė per laisvadienius patiria didelius nuostolius.
 |
| Visvaldas Matijošaitis |
Jo paties verslo nei ilgasis Joninių savaitgalis, nei kitos papildomos nedarbo dienos iš esmės niekaip nepaveikia.
„Daugiausia dirbame su eksporto rinkomis, kuriose nėra ilgojo savaitgalio. Todėl ne visiems mūsų darbuotojams tas ilgasis savaitgalis ir būna, nes reikia užtikrinti, kad darbo procesas nenutrūktų. Bent po kelias valandas kai kurie darbuotojai dirba. Taigi papildomos nedarbo dienos mūsų verslui neturi ypatingos įtakos“, – aiškino V.Matijošaitis.
