Sėkmė ateina po nesėkmės
I.Laursas diskusiją pradėjo pradėjo prisimindamas Thomo Edisono išrastą lemputę – išradėjas nesėkmingai lemputę bandė sukurti 10 tūkstančių kartų. Jis patarė į nesėkmes žiūrėti taip pat, kaip T.Edisonas į lemputę – kaip į pamoką, o ne kaip į nesėkmę.
Pas I.Laursą atėjo kolega ir drebėdamas pranešė, kad „Apple“ paduoda „GetJar“ į teismą. Kol vyrai svarstė, ką daryti, atėjo iki ausų išsišiepęs tuometinis rinkodaros vadovas.
„Visur pastebiu, kad sėkmė ateina tik po nesėkmingų bandymų. Įsivaizduoji, kad kažkas veiks, devynis kartus tai neveikia, o dešimtą kartą veikia. Nesėkmes vadinu eksperimentu. Tik per klaidą ir nesėkmę galima atrasti kažką sėkmingai veikiančio“ , – susirinkusiems „Green Hall“ restorane kalbėjo I.Laursas.
Pasak jo, klaidų kiekis priklauso ir nuo motyvacijos: „Kai žmogui nesiseka, motyvacija sumažėja ir nusivylimas priveda prie to, kad žmogui kažkas nepasiseka.“
I.Staškevičius aiškino, kad klaidos, kaip techninė išraiška, apskritai nėra naudinga. Jos svarbios tiek, kiek iš jų galima ko nors išmokti.
„Jei pasakosiu, kokių nusipirkau akcijų ir kaip jos po to atpigo, tai niekam nebus neįdomu, – pasakojo I.Staškevičius. – Man daug įdomiau tai, kas slypi už klaidų. Klaidos visiem patinka, žmonėms patinka matyti, kaip kiti klysta ir kaip atsako už savo klaidas. Jei mėgausimės klaidomis paviršutiniškai, vargu ar tai turės prasmės.“
Nežongliruoti visais kamuoliukais
I.Laursas prisiminė, kad viena iš jo klaidingų nuostatų buvo suvokimas, kad viską galima daryti vienu metu: „Norėjau pasinaudoti viskuo, ką duoda gyvenimas. Iš pradžių tai sekasi, pasijunti kaip žonglierius, kuris gali žongliruoti penkiais ar šešiais kamuoliukais, bet ilgainiui supranti, kad tiek kamuoliukai, kuriais žongliruodavai, nebėra tavo – kažkas užsiima ta veikla, kuria užsiimi tu.“
Taigi, pasak jo, svarbu rasti balansą – ne tik vaikytis naujų idėjų, bet nusistatyti ir prioritetus.
Paprašytas palyginti požiūrį į klaidas JAV ir Lietuvoje, „GetJar“ įkūrėjas atkreipė dėmesį, kad JAV klaidoms tolerancija gerokai didesnė nei Lietuvoje, ten žmonės dažniau vadovaujasi principu „Patirk nesėkmę kuo greičiau“ (anlg. „Fail fast“) – kuo greičiau suprasi, kad idėja klaidinga, tuo greičiau pavyks rasti sėkmingą.
Pasimokė iš „Apple“ ieškinio
I.Staškevičius kalbėjo, kad didžiausias klaida derybose ir versle yra atsakomybės perleidimas kitiems. Pasak jo, jei deramasi dėl savo verslo, nereikia turėti iliuzijų, kad šia atsakomybe galima kažkuo pasidalinti. „Kai priimdavau sprendimą, kad tam tikra sutarties nuostata turi būti, nes taip yra įprasta, nes ji nieko blogo nereiškia, visais atvejais po to gailėdavausi, – prisiminė I.Staškevičius. – Tą patį galiu pasakyti apie investicinius bankus ir patarėjus. Jų reikia klausytis, bet viską turi suprasti ir atsakomybę prisiimti pats.“
Paklaustas, kokiomis konkurentų klaidomis pasinaudojo, I.Laursas prisiminė istoriją apie „Apple“ ieškinį jo vadovaujamai bendrovei„GetJar“. Tuomet rašydama apie save „GetJar“ panaudojo žodžius „App Store“ (anlg. programėlių parduotuvė) ir už tai „Apple“ juos padavė į teismą.
Pas I.Laursą atėjo kolega ir drebėdamas pranešė, kad „Apple“ paduoda „GetJar“ į teismą. Kol vyrai svarstė, ką daryti, juos pertraukė iki ausų išsišiepęs tuometinis rinkodaros vadovas.
„Ar girdėjote, kad mus „Apple“ padavė į tesimą? Tai yra geriausia galimybė, kurią galima išnaudoti rinkodaros tikslais“, – tuomet I.Laursui sakė rinkodaros vadovas ir priminė, kad anksčiau už tai į teismą buvo paduota bendrovė „Amazon“, kuri ginčą laimėjo.
„GetJar“ pasistengė, kad apie šį konfliktą praneštų „Wall Street Journal“ ir kitos žiniasklaidos priemonės.
„Neigiamas skonis, kuris liko „Apple“ atžvilgiu, buvo stiprus,b et atsirado žmogus, kuris suprato, kaip klaidomis galima pasinaudoti“, – kalbėjo I.Laursas.
