Kelias dienos pietų kavines Vilniuje valdanti įmonė „Eugenijos svetainė“ po karantino atsitiesti dar nespėjo. Įmonės direktorė Jurgita Levickienė 15min pasakojo, kad iki pandemijos pradžios veikė keturios dienos pietų kavinės, šiandien – tik dvi. Viena kavinė uždaryta nesusitarus dėl kainos su patalpų nuomotoju, kita – dėl mažo lankytojų skaičiaus, nes dienos pietų verslo pagrindiniai klientai – biurų darbuotojai – į darbo vietas dar nesugrįžo, o vasara ir įprastai būna prasčiausias metas.
Tad iš pradžių dėl karantino, o vėliau ir dėl menko lankytojų skaičiaus įmonė visu pajėgumu veikti negalėjo, o dalis darbuotojų prastovose yra iki šiol.
„Pernai kovą, kai prasidėjo karantinas, darbdavius labai skatino neskriausti darbuotojų. Nauji darbuotojai nebūtų gavę paramos iš valstybės. Nieko neatleidome. Išlaikėme žmones, bet dalis net ir praėjusią vasarą neturėjo galimybės grįžti į darbą, nes nesame Senamiestyje, neturime patrauklių lauko terasų.
Mūsų verslas – pamaitinti biuro darbuotojus. Esame labiausiai nukentėjusi dalis, nes darbuotojai skatinami dirbti nuotoliniu būdu, be to, dabar vasaros metas“, – pasakojo „Eugenijos svetainė“ vadovė.
Tad J.Levickienė tvirtina labai nustebusi, kai susidūrė su atveju, jog darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo, paaiškėjo, kad turi jam sumokėti ne tik per šį laikotarpį sukauptus atostoginius, bet ir išeitinę.
Išties, Darbo kodekse yra punktas, kad darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių galimas, kai darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės. Taip pat, jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
O šiuo atveju nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
J.Levickienei šis punktas atrodo nelogiškas, nes į prastovas darbuotojus įmonė išleido ne savo inciatyva, o dėl šalyje paskelbto karantino.
„Ta prastova ne dėl verslo kaltės, nepaskaičiavimo ar aplaidumo. Negalėjau patikėti, kad gali būti tokia situacija, jog verslą gali bausti, versti mokėti kompensacijas, nors ne dėl verslo susidarė ta situacija. Jei darbuotojai masiškiau tokius prašymus pateiktų, galėtų grėsti įmonės uždarymas“, – nuogąstauja verslininkė.
„Neišsigalvojame, dienos pietų verslui labai juodos dienos“, – pridūrė ji ir atkreipė dėmesį, kad maitinimo įmonėms ir taip tenka didelė našta: gerokai kyla darbuotojų atlyginimai, taip pat maisto kainos.
Pasak verslininkės, nuo pernai kovo kavinių apyvartos kritusios 80–90 proc. Tiesa, įmonės dar užsiima maisto produktų prekyba, kas nuostolius šiek tiek kompensuoja, tad bendra įmonės apyvarta krito šiek tiek mažiau – per 50 proc.
„Vasara dienos pietų verslui prastesnis metas, kai nuostolius tenka dengti paprastai iš kitų mėnesių. Dabar, kai visus metus verslo nebuvo, vasaros nuostolį praryti be galo sunku. O kai papildomai neplanuotos išlaidos prisideda, kurių negali numatyti ir labai neteisingos įmonei, darosi liūdna ir nesupranti, kaip tą verslą gelbėti, ko tikėtis“, – skundėsi verslininkė.
Įžvelgia darbuotojų piktnaudžiavimą
Su šia problema susidūrė ir kiti verslininkai, įžvelgiantys darbuotojų piktnaudžiavimą – esą gyventojai bando pasinaudoti šia Darbo kodekse numatyta galimybe, nes tikisi, kad rinkoje trūkstant darbo jėgos, lengvai susiras naują darbo vietą.
Tai 15min tvirtino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Zigmantas Dargevičius ir pridūrė, kad dažniau tokių darbuotojų prašymų išeiti iš darbo sulaukia maitinimo, apgyvendinimo sektoriai.
Z.Dargevičius pamena, kad dėl tokios situacijos jau buvo kreiptasi į teismą, kur priimtas sprendimas, kad darbdavys privalo išmokėti išeitinę.
„Tada pasipylė tokie grasinimai ir piktnaudžiavimai – žmonės keičia darbovietę, kad gautų dviejų mėnesių išeitinę, nors jau nedirbo metus ar pusantrų, buvo prastovoje. Pasiima dviejų mėnesių išeitinę, ypač vasaros įkarštyje tas jautėsi, pailsi, o paskui eina dirbti“, – pasakojo Z.Dargevičius.
Jis tvirtino girdėjęs net tokių atvejų, kai darbuotojas, išeidamas iš darbo, sako ketinantis paatostogauti, o vėliau siūlosi sugrįžti atgal pas tą patį darbdavį.
Gaunama ne 2 mėnesių, o 3,5 mėnesių kompensacija.
Kaip ir J.Levickienė, Z.Dargevičius pabrėžia, kad darbdaviui tenka našta sumokėti ne tik dviejų mėnesių išeitinę, bet ir už metus prisikaupusius atostoginius.
„Tad gaunama net ne 2 mėnesių, o 3,5 mėnesių kompensacija“, – atkreipia dėmesį Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas.
„Mano nuomone, tai būdas pasipinigauti“, – pridūrė jis.
Galvoja, kad mokėti turėtų valstybė
„Eugenijos svetainės“ direktorės nuomone, kadangi prastovose darbuotojai buvo ne dėl įmonės kaltės, verslas neturėtų mokėti išeitinių.
„Išeitinių kompensacijų, mano nuomone, neturėtų gauti žmonėms, kurie išeina savo noru. Ne mes atleidžiame, žmonės savo noru išeina, o mes pastatomi prieš faktą, kad trauk iš kišenės pinigus ir mokėk“, – piktinosi J.Levickienė.
Tai, kad Darbo kodekse numatyta sąlyga netinka pandemijos laikotarpiui, pripažįsta ir valdantieji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiktame komentare 15min tvirtino, kad dar sausio mėnesį neformaliame Trišalės tarybos pasitarime ministerija siūlė pakeisti šią nuostatą.
„Tuo metu siūlymo nepalaikė nei darbuotojų, nei darbdavių atstovai. Kovo mėnesį dar kartą klausėme darbdavių atstovų, ar tikrai nereikia keisti, bet atsakymas buvo neigiamas. Balandį jau darbdaviai iškėlė klausimą Trišalėje taryboje, kad problema yra ir nuostatą reikia keisti. Mes palaikėme darbdavius, tačiau darbdaviams nepavyko susitarti su darbuotojų atstovais, todėl sprendimas nebuvo priimtas“, – rašoma komentare.
O liepos 17 dieną Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius registravo įstatymo pakeitimą, pagal kurį darbuotojams, nutarusiems iš darbo išeiti savo noru, jeigu jie į ilgalaikes prastovas išleidžiami dėl darbdavio kaltės, išeitinės nebūtų mokamos dėl Vyriausybės paskelbtų karantinų.
„Trišalėje taryboje buvo svarstymų ir kompensuoti išeitines, bet pateiktame projekte šio siūlymo nėra“, – pažymi ministerija.
„Laukiame šito pokyčio, dauguma darbuotojų jau papiktnaudžiavo, tad gal ir pavėluotas įstatymo projektas, bet žiemą vėl neaišku, gal vėl daug kas bus sustabdyta ir vėl prasidės piktnaudžiavimas“, – sakė Z.Dargevičius.
Tačiau Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pataisas vadino „nesąmone“.
„Kodėl darbuotojai turi nukentėti? Prastovos buvo ilgiau nei 30 dienų, o ganėtinai ilgam laikui buvo į jas išėję darbuotojai“, – BNS anksčiau sakė profsąjungų lyderė.
I.Ruginienės teigimu, panašios iniciatyvos buvo aptariamos dar pavasarį: „Tada prašėme darbdavių pateikti piktnaudžiavimo ir piktybiškumo mastą – kiek darbuotojų piktybiškai paprašė išeitinių. Keli atvejai minėti.“
