Lietuvoje per karantiną duris užvėrus pasilinksminimo vietoms, mokykloms ir biurams, koronavirusas sparčiau ėmė plisti ten, kur gali – ligoninėse, šeimose ir gamybos įmonėse, kur bato ar dviračio nuotoliniu būdu nepagaminsi.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, gruodį koronaviruso židiniai užfiksuoti 31 įmonėje, kur šį mėnesį susirgo daugiau nei 10 darbuotojų.
Daugiausiai šį mėnesį koronaviruso susirgimo atvejų nustatyta Klaipėdos rajone veikiančioje baldų gamybos įmonėje „Sakuona“, priklausančioje koncernui „Vakarų medienos grupė“ (VMG). Šioje įmonėje gruodį susirgo 56 darbuotojai.
Įmonių vadovai 15min atskleidė, kokių iššūkių jiems sukėlė kilę koronaviruso protrūkiai ir kokių priemonių svarbiausia imtis, norint juos suvaldyti.
Negavo 4 mln. eurų pajamų
Koronavirusas metų pabaigoje įsisuko ir Šiaulių dviračių gamykloje „Baltik vairas“, kur gruodį fiksuoti 47 nauji atvejai įmonėje ir 4 antriniai susirgimai.
„Baltik vairas“ direktorius Žilvinas Dubosas 15min pasakojo, kad koronaviruso plitimas įmonėje piką pasiekė lapkričio pabaigoje ir tęsėsi tris-keturias savaites. Vienu metu įmonėje iš 500 darbuotojų tebuvo likę dirbti tik pusė, nes vieni sirgo, o kiti buvo saviizoliacijoje.
Vienu metu įmonėje iš 500 darbuotojų tebuvo likę dirbti tik pusė, nes vieni sirgo, o kiti buvo saviizoliacijoje.
Tad tuo metu įmonėje veikiant tik pusei gamybinių pajėgumų, dviračių pagaminta 6-7 tūkstančių vienetų mažiau nei planuota.
„Praradome apie milijoną eurų pajamų per savaitę, o iš viso – apie 4 mln. eurų“, – skaičiuoja Ž.Dubosas.
Praradome apie milijoną eurą per savaitę pajamų, o iš viso – apie 4 mln. eurų, – skaičiuoja Ž.Dubosas.
Jis svarstė, kad klaidą padarė ir pati įmonė, nes pradžioje kaskart darbuotojui nustačius koronavirusą, namo išsiųsdavo viso cecho darbuotojus, nors NVSC ir neliepdavo jiems saviizoliuotis.
„Mes tiems į namus išsiųstiems darbuotojams mokėdavo atlyginimą, tačiau juos patys karantinavome, o ne NVSC. Tikėtina, kad jie galėjo laisvai vaikščioti ir po to užsikrėsti kažkur parduotuvėje“, – tokios galimybės neatmeta Ž.Dubosas.
Lietuvoje smarkiai išaugus sergamumui, „Baltik vairas“ ėmėsi ir griežtų prevencinių priemonių – vadovai, pamatę darbuotoją, netaisyklingai užsidėjusį kaukę ar nesilaikantį kitų vidaus taisyklių, šalindavo jį dienai iš darbo. Ž.Duboso nuomone, ši priemonė puikiai suveikė.
„Kai yra 500 darbuotojų, užtenka vieno ar poros žmonių, kurie laikinai nusiima kaukę, ir viskas – pasklinda virusas. Siekėme parodyti, kad netoleruosime tokio elgesio, reikia saugoti ir gerbti kolegas“, – aiškino vadovas.
Nuo šios savaitės „Baltik vairas“ dirba jau visu pajėgumu, nors šiuo metu įmonėje vis dar serga 39 darbuotojai.
„Paprastai leidžiame darbuotojams paatostogauti tarpšventiniu laikotarpiu, tačiau šiemet neturime tokios galimybės, prašėme darbuotojų, kad dirbtų viršvalandžius, apmokame, kaip priklauso. Bet labai džiaugiamės, kad darbuotojai geranoriškai sutiko pagelbėti. Dabar stojamės į vietas, susirgimų sumažėję, kol kas žiūrime optimistiškai“, – kad židinį pavyko suvaldyti viliasi Ž.Dubosas.
Užversti užsakymais
Koronavirusas dviračių gamintojos darbuotojus buvo išguldęs labai ne laiku – įmonė šiemet užversta užsakymais.
Dviračių pardavimai 2020 metais smarkiai išaugo visame pasaulyje. Tai lėmė tiek koronavirusas, nes dviratis tapo ir svarbiausia pramoga, ir saugesne transporto priemone, tiek Europos Sąjungos (ES) šalių sukimas „žaliąja“ kryptimi: didmiesčiai stengiasi apriboti automobilių judėjimą centre, už taršių transporto priemonių atsisakymą skiriamos subsidijos dviračių ar paspirtukų įsigijimui, tiesiami dviračių takai.
Nenuostabu, kad šiemet, kai didelė dalis įmonių stabdė investicijas, „Baltik vairas“ į naujus gamybinius įrenginius investavo milijoną eurų, 10 proc. didino darbuotojams atlyginimus, šiuo metu priiminėja apie 70 darbuotojų, o kitais metais toliau planuoja auginti ir darbuotojų skaičių, ir apyvartą.
„Užsakymų turime tiek, kad 2021-iems metams nebepriimame. Planuojame augimą nuo šiemet turėtų 75 mln. eurų apyvartos iki 130 mln. eurų, gal net daugiau. Apyvarta auga ir dėl didesnio pagaminamų dviračių kiekio, ir dėl to, kad pereiname prieš aukštesnės pridėtinės vertės produktų – elektrinių dviračių. Šiemet pagaminome 31 tūkst. elektrinių dviračių, kitais metais suplanuota 120 tūkst.“, – planais dalijosi Ž.Dubosas.
Įmonė, beveik visus dviračius eksportuojanti į Vokietiją ir Olandiją, nuo balandžio planuoja pristatyti ir naują produktą – elektrinį dviratį kroviniams vežti.
Vienu metu nebuvo ketvirtadalio darbuotojų
Koronavirusas gruodį darbus sutrikdė ir vilnonių kiliminių verpalų gamintojai „Danspin“, kuri šiuo metu užsakymų turi net daugiau nei prieš pavasario krizę.
Iš viso gruodį, NVSC duomenimis, susirgo 39 įmonės darbuotojai, o antrinių susirgimų nustatyta 13. „Danspin“ direktorius Rosvaldas Kunickas 15min tvirtino, kad blogiausia jau praeityje – šiuo metu serga 5 darbuotojai, tarp jų – ir jis pats.
O vienu metu 400 darbuotojų turinčioje įmonėje trūko beveik ketvirtadalio – apie 80 darbuotojų. Tuomet iš 18 gamybos linijų 3-5 neveikė.
„Nieko nepadarysime, kiek galėjome, tiek dirbome. Šiaip ne taip išgyvenome. Didžiąją dalį sugebėjome įgyvendinti užsakymų, mobilizavome, ką galėjome – priėmėme naujų darbuotojų, apmokėme. Taip pat darbuotojų, kurie gali, prašėme padirbėti papildomai ir už tai mokėjome ne tik viršvalandžius, bet ir premijas. Tai juos labai motyvavo, darbuotojai stipriai padėjo, esame jiems dėkingi“, – pasakojo R.Kunickas.
Darbuotojų prašėme padirbėti papildomai ir už tai mokėjome ne tik viršvalandžius, bet ir premijas. Tai juos labai motyvavo, darbuotojai stipriai padėjo, esame jiems dėkingi“, – pasakojo R.Kunickas.
Gruodį kilęs koronaviruso protrūkis – ne vienintelis „Danspin“ įmonei šiemet kilęs iššūkis. 2020-ieji bendrovei priminė amerikietiškus kalnelius – pavasarį, prasidėjus koronaviruso pandemijai, per tris dienas įmonė neteko 90 proc. užsakymų. Teko išleisti darbuotojus į prastovas, o 98 – atleisti.
Įmonė tiekia siūlus kilimų fabrikams, kurie iki pandemijos daugiausiai aptarnaudavo viešbučius, lėktuvus, kruizinius laivus, viešbučius. Staiga sustojus turizmui, nebereikėjo nei tokių kilimų, nei jų siūlų. Tačiau pamažu kilimų gamintojai persiorientavo į privačių vartotojų poreikius, o „Danspin“ nuo spalio sulaukė net daugiau užsakymų nei prieš krizę. Susigrąžino ir 70 atleistų darbuotojų.
„Žmonės dėl COVID-19 situacijos, izoliacijos sutaupė pinigėlių, didžioji dalis liko namuose, todėl nusprendė atsišviežinti“, – kilimų atgimimo priežastis aiškino R.Kunickas.
Visgi du iššūkius, pavasario krizę ir koronaviruso židinį, šiemet jau įveikusi „Danspin“ mato dar vieną grėsmę – 60 proc. į Jungtinę Karalystę eksportuojanti įmonė nerimauja dėl „Brexit“, nes kokios bus bendradarbiavimo su ilgalaikiais partneriais sąlygos – kol kas dar nežino.
Ir pienininkai, ir saldainių gamintoja
Gruodį koronaviruso židiniai taip pat fiksuoti vartų gaminimo įmonėje „Ryterna Group“ (38 atvejai), daržininkystės ūkyje "Kvedarų ūkis" (21), čiužinių ir lovų gamintojoje „Gergama“ (20), senjorų globos namuose VŠĮ „Šatijų rezidencija“ (20), polipropileninius didmaišius gaminančioje „Achempak“ (19).
Protrūkiai šį mėnesį kilo ir „Pieno žvaigždžių“ padalinyje Mažeikiuose, „Vilniaus pergalėje“ Šiauliuose, įmonėse „Nemuno vaistinė“, „Kėdainių konservai“, „Akmenės cementas“ ir kitose bendrovėse.
Daugiausiai sąraše yra gamybininkų, tarp kurių išsiskiria baldų gamybos, tekstilės bendrovės.
Beje, Statistikos departamento neseniai atlikta analizė atskleidė, kad būtent šių sektorių darbuotojams nustatoma daugiausiai teigiamų testų. Per pastarąjį mėnesį iš darbuotojų, kurie darėsi diagnostinius COVID-19 testus, daugiausiai teigiamų rezultatų (daugiau nei 40 proc. nuo visų išsityrusių) sulaukė tie, kurie dirba siuvyklose, pašto ir kurjerių veikla užsiimančiose įmonėse, kitų transporto priemonių ir įrangos gamyklose, baldų gamybos įmonėse.
Tiesa, ši statistika taip pat galėtų reikšti, kad šiose srityse mažiau darbuotojų tiriama profilaktiškai, tad ir teigiamų testų nuo visų išsityrusių gaunama daugiau. Plačiau skaityti ČIA.
Suvaldyti židinį padeda tik testai
O su koronavirusu kovojusios įmonės pabrėžia viena – suvaldyti židinį ir užkirsti kelią viruso plitimui labiausiai padeda darbuotojų testavimas įmonės iniciatyva.
VMG koncerno, kuriam priklauso „Sakuona“, ryšių su visuomene vadovė Gerda Šešplaukytė 15min pasakojo, kad gruodį „Sakuonoje“ koncernas vykdė plataus masto darbuotojų testavimą greitaisiais SARS-CoV-2 antigeno testais, o visus duomenis perdavė Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui.
„Šie veiksmai ne tik leido užkirsti kelią virusui plisti įmonėje. Ištyrus kelis šimtus darbuotojų, virusas plačiau nesklido bendruomenėse, mažesniuose miesteliuose, iš kurių darbuotojai atvyksta. Po atlikto testavimo naujų susirgimų nefiksuojame. Kitose įmonėse nustatomi atvejai yra pavieniai“, – tvirtino VMG atstovė.
Koncernas įmonėse pratęsė darbuotojų sveikatos draudimą, kuris darbuotojams kompensuoja išlaidas už įsigytas dezinfekcines priemones, kaukes ir privačiai atliktus COVID-19 testus.
Kad darbuotojų testavimas yra efektyviausia priemonė siekiant suvaldyti koronaviruso židinį, pritaria ir kiti vadovai. R.Kunickas tvirtino, kad įmonė įsigijo 300 greitųjų testų ir rekomendavo visiems darbuotojams testuotis.
O „Kvedarų ūkio“ vadovas Vidmantas Kvedaras įsitikinęs, kad būtent ši priemonė padėjo greitai susidoroti su viruso plitimu jo ūkyje. Ūkininkas 15min pasakojo, kad susirgus pirmiesiems darbuotojams, vadovai pasamdė įmonę, kuri visiems 140 darbuotojams atliko greituosius testus. Tokiu būdu tarp darbuotojų buvo rasta dar keliolika besimptomių atvejų, o izoliavus susirgusiuosius, protrūkį pavyko suvaldyti.
„Šiuo metu karantine yra vienas darbuotojas, turėjęs kontaktą, o sergančiųjų įmonėje nėra. Pradėjus formuotis koronaviruso židiniui, manau, kad svarbiausia yra darbuotojų testavimas“, – įsitikinęs V.Kvedaras.
Tiesa, dažnai įmonėms kyla klausimų, ar gali pačios testuoti savo darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerija 15min informavo, kad remiantis sveikatos apsaugos ministro gruodžio 4 dienos įsakymu, medicininį punktą turinčios įmonės gali pačios įsigyti greitųjų testų nuo koronaviruso ir pačios vykdyti testavimą. Tačiau neturinčioms medicininio punkto, to daryti negalima.
„Vadovaujantis tuo pačiu įsakymu, greitųjų antigeno testų vertina ir interpretuoja sveikatos priežiūros specialistas, o visų koronaviruso (COVID-19) infekcijos tyrimų užsakymai ir atsakymai turi būti pateikiami į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS), tą atlikti gali tik sveikatos priežiūros specialistas“, – teigiama SAM atsakyme.
