Pieno produktų gamintojo „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa 15min tvirtino, kad į Kiniją įmonė vežė laktozės gaminius, tačiau eksporto portfelyje šiai rinkai skirta siunta sudarė labai nedidelę dalį.
„Nuo visos apyvartos tai skaičius po kablelių“, – atskleidė D.Trumpa.
Tiesa, sukti galvos, kuo pakeisti Kinijos rinką, vadovui nereikės – į Kiniją keliavo tarptautinei kompanijai, turinčiai filialų įvairiose šalyse, skirta produkcija, tad D.Trumpa mano, kad pirkėjas tiesiog perdėliojo tiekimo grandines: lietuviška produkcija buvo nukreipta į kitas rinkas, o kito gamintojo produktas – į Kiniją.
„Šiuo momentu ganėtinai gera situacija, nes pasaulyje pieno produktų paklausa išaugusi. Ši prekė (laktozė – aut. past.) yra gana paklausi, todėl parduoti kitur tą dalį, kurią Kinijoje pardavinėjome, nėra problemų. Mūsų pirkėjas nesumažino savo užsakymų“, – informavo D.Trumpa.
Ši prekė (laktozė – aut. past.) yra gana paklausi, todėl parduoti kitur tą dalį, kurią Kinijoje pardavinėjome, nėra problemų.
Kur parduoti Kinijos rinkai skirtą produkciją, tikina, radęs ir kitas lietuviškų pieno produktų gamintojas. „Vilvi Group“ („Vilkyškių pieninės“) generalinis direktorius Gintaras Bertašius 15min pasakojo, kad Kinijai skirtą produkciją perskirstė į kitas rinkas.
„Mes labai diversifikavę rinkas, eksportuojame į daugiau nei 60 šalių, todėl mums nukreipti nedidelį procentą produkcijos į kitas rinkas nebuvo sudėtinga. Negalėčiau pasakyti, kur daugiau nukreipėme –Vidurinę Aziją, Pietų Ameriką ar Europą. Tiesiog pasiskirstė“, – aiškino G.Bertašius.
Visgi bendrovių vadovai pabrėžia, kad rasti, kur nukreipti Kinijai skirtą eksporto dalį, pavyko dėl to, kad į šią rinką keliavo nedidelė dalis užsakymų.
„Jei būtų stambūs ir dideli užsakymai, pakeisti nebūtų lengva. Tiksliau, pakeisti rinką gali, bet pelno sąskaita“, – paaiškino D.Trumpa.
Jam pritaria ir G.Bertašius: „Mes eksportuojame 80 proc. produkcijos. Tiems, kas eksportuoja mažiau – ir didesnę dalį į Kiniją, buvo kitokia situacija“.
Greičiausias būdas – esami klientai, bet pelno bus mažiau
Tiek „Rokiškio sūris“, tiek „Vilvi Group“ nauja rinka Kinijos nepakeitė – produkciją įmonės perskirstė esamiems klientams. Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos vadovas Giedrius Bagušinskas taip pat mano, kad siekiant surasti, kuo pakeisti Kinijos rinką, grečiausias būdas – aktyviau padirbėti su esamais klientais.
Pasak jo, Lietuvos maisto gamintojai šiuo metu išties deda daugiau pastangų sustiprinti ryšius su kitais savo klientais.
Jei būtų stambūs ir dideli užsakymai, pakeisti nebūtų lengva. Tiksliau, pakeisti rinką gali, bet pelno sąskaita.
„Kinijai skirta dalis permetama kitiems užsakovams – dažniausiai per esamus ryšius padidėja užsakymai. Dabar vyksta aktyvesnis priminimas apie save“, – 15min teigė G.Bagušinskas.
Pasak asociacijos vadovo, kur persiskirstė Kinijai skirta užsakymų dalis, labiau išryškės kovą–balandį, tačiau surasti naujų partnerių ir rinkų gamintojams gali užtrukti ir kelerius metus. Tai ilgas procesas, nes reikia adaptuoti pakuotę, skonines savybes ir pan.
„Tam reikia laiko ir naujos rinkos neatsiranda tik panorėjus. Mes darome apžvalgas, diskutuojame tarpusavyje, kiek per metus pasikeitė įmonių eksportas į skirtingas rinkas, ir daugybę metų matome tą patį dalyką – didžioji dalis produkcijos parduodama tiems patiems klientams, su kuriais įmonė dirba daugybę metų. Ir tose pačiose rinkose. Naujos šalys kaip daigeliai – atsiranda nedideli, ne iš karto, turi būti išauginami. Kad jie taptų stambiais klientais, reikia kelerių metų darbo“, – tvirtino G.Bagušinskas.
Tiesa, jis tvirtina, kad dėl pandemijos sutrūkinėjus pasaulinėms tiekimo grandinėms užsienio tiekėjai ieškosi artimesnių rinkų, todėl Lietuvai dabar – palankus metas.
Naujos šalys kaip daigeliai – atsiranda nedideli, ne iš karto, turi būti išauginami. Kad jie taptų stambiais klientais, reikia kelerių metų darbo.
„Skandinavijos, Europos partneriai žiūri į Baltijos šalis kaip artimas, su kuriomis patogu bendradarbiauti dėl mentaliteto, kultūros. Naujų rinkų paieška – nuolatinis procesas, krizė su Kinija nepakeičia tos situacijos, tik dabar verslas įjungia aukštesnę pavarą“, – teigė Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius.
Visgi įmonės pabrėžia, kad net ir suradę naujų rinkų ar pardavę produkciją esamiems klientams nuostolių neišvengs, nes Kinijos rinkoje galėjo uždirbti daugiau pelno.
„Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa mano, kad labiausiai iš to, kad Lietuvos gamintojams tenka perorientuoti Kinijos rinkai skirtą produkciją, išloš tarptautinės transporto kompanijos.
„Verslas nori parduoti ten, kur pelningiausia – tai reiškia tose rinkose, kur geriausia kaina ir trumpiausi gabenimai keliai. Trumpiausias kelias užsidarė, parduosime, kur toliau.
Kai įsikiša sankcijos, rinkų rasti galima, bet visą laiką tai būna pelno sąskaita. Jei galėtume parduoti pelningiau, tai ir be rinkos užsidarymo tai padarytume. Tas pats buvo, kai pardavinėjom Rusijoje, nes tai buvo pelningiausia – užsidarė rinka, kitur parduodame“, – paaiškino D.Trumpa.
Kiniją tikisi pakeisti Taivanu
Stiprėjant Lietuvos ir Taivano ryšiams, dalis Kinijos rinką praradusių įmonių tikisi šią rinką pakeisti Lietuvai draugiškumą demonstruojančiu Taivanu. Viena tokių įmonių – alų ir lengvuosius alkoholinius bei nealkoholinius gėrimus gaminanti įmonė „Volfas Engelman“, kurio produkciją nuo pernai reklamuoja net ir Taivano šalies institucijos.
Kai įsikiša sankcijos, rinkų rasti galima, bet visą laiką tai būna pelno sąskaita. Jei galėtume parduoti pelningiau, tai ir be rinkos užsidarymo tai padarytume.
„Volfas Engelman“ vadovas Marius Horbačiauskas 15min neslėpė, kad Kinijos rinką įmonė tikisi pakeisti Taivano, taip pat iš dalies ir Pietų Korėjos bei Japonijos rinkomis.
„Bandome persiorientuoti nelaukdami valdžios malonių ar sprendimų. Kai spalio mėnesį supratome, kad klientai Kinijoje visus užsakymus atšaukė iki metų galo, pradėjome ieškoti, ką daryti“, – pasakojo M.Horbačiauskas.
Vadovas džiaugėsi, kad įmonė sulaukė Taivano dėmesio – prieš Kalėdas socialiniuose tinkluose pasirodė Taivano Užsienio reikalų ministerijos įrašas, raginantis palaikyti lietuvius ir pirkti lietuvišką alų. Jis sulaukė daug patiktukų ir pasidalinimų, o įmonės produkcijos pardavimai šioje šalyje išaugo.
„Taivane tapome žinomi ir norimi. Esame prekybos centruose, dalyvavome parodos „Taipei Food“ Lietuvos stende, kur mūsų produkcija sulaukė didžiulio susidomėjimo – radome publikacijų, kad patys taivaniečiai deda apie mus įrašus, vieni kitus ragina pirkti. Ta banga be galo maloni. Puikus pavyzdys, kaip valdžia dirba, kokia tautos vienybė“, – džiaugėsi M.Horbačiauskas.
Tad 2020 metais į Taivaną produkciją pradėjusi eksportuoti įmonė į šią rinką deda daug vilčių: 2020 metais „Volfas Engelman“ Taivane pardavė apie 8 tūkst. litrų alaus, 2021 m. – 180 tūkst. litrų.
„Tikimės šiemet bent pusę milijono litrų išvežti. Norėtųsi, kad Taivanas ilgainiui pakeistų Kiniją, kur eksportuodavome 2 mln. litrų“, – planais dalijosi M.Horbačiauskas.
„2021 metais tik dešimtadalis to, kas į Kiniją važiuodavo, išvežta į Taivaną – dar toli iki tų skaičių, bet ten, kur esi mylimas, geriau, nei kur nekenčia“, – pridūrė vadovas.
O tokiems lūkesčiams pagrindo yra – iki šiol lietuviškas alus buvo pardavinėjamas penkiuose Taivano prekybos tinkluose, o vietiniai partneriai suvedė su dar penkiais. Be to, M.Horbačiauskas pasakojo, kad Taivaniečių atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas asmeniškai apskambino ir apvažiavo nuo Kinijos spaudimo nukentėjusias Lietuvos įmones ir pasidalijo prekybos tinklų kontaktais.
Norėtųsi, kad Taivanas ilgainiui pakeistų Kiniją, kur eksportuodavome 2 mln. litrų.
„Jis atvažiavęs sakė, kad jo pareiga padėti. Davė prekybos tinklų kontaktus sakydamas, kad kreiptumėmės. Jis sakė, kad Taivanas – demokratinė šalis, todėl negali priversti verslo, kad pirktų lietuvišką produkciją, bet gali parekomenduoti ir duoti kontaktus“, – pokalbį prisiminė M.Horbačiauskas.
Kartu jis kritikavo Lietuvos valdžią, iš kurios konkrečios pagalbos verslui vis dar nesulaukta.
„Kol priims sprendimus, gali kas nors ir bankrutuoti“, – pridūrė vadovas.
Įmonėse dirbo ir kiniškai kalbantys specialistai
Nors ir ieškodami išeičių verslininkai neslepia nusivylimo dėl Lietuvos valdančiųjų sprendimų. Įpykusi, kad Lietuvoje nuspręsta atidaryti Taivano vardo atstovybę, kai kitose šalyse ji veikia Taipėjaus vardu, Kinija pradėjo bausti Lietuvos verslą.
Rudenį Kinija sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, o vėliau ėmė blokuoti lietuviškos produkcijos įvežimą į Kiniją, savo prekių importą į Lietuvą ir net spausti tarptautines kompanijas nenaudoti lietuviškų komponentų.
G.Bagušinskas teigia, kad daliai Lietuvos maisto gamintojų Kinija buvo vilčių šalis – kai kurios kompanijos turėjo kiniškai kalbančius specialistus, vyko į parodas, investavo lėšų megzti ryšius.
Tad G.Bertašius apgailestavo, kad Lietuvos užsienio politikoje tęstinumo nematyti.
„1,5 mlrd. žmonių turinti Kinijos rinka yra įdomi ir pelningesnė, čia viena. Antra, labai liūdna, kad viena Vyriausybė agituoja eiti į šią rinką, o kita sako „ne“. Mes tam skyrėme daugiau nei 5 metus, nemažai žmogiškųjų ir finansinių resursų“, – pabrėžė G.Bertašius.
„Rokiškio sūrio“ vadovas D.Trumpa pridūrė, kad nors Kinijos blokada įmonės tiesiogiai ir nepalies, iškristi iš Kinijos rizikinga visam šalies verslui.
„Susiklosčiusi situacija verslui sudėtinga tuo, kad, kaip bekalbėtume, Kinija yra ekonomika nr.1 pasaulyje su didžiausiu žmonių skaičiumi. Nebūti joje – prarasti konkurencingumą kitų pasaulio gamintojų atžvilgiu“, – apibendrino D.Trumpa.
