Kainas diktuoja pasaulinė situacija
Anot bendrovės „Enefit“ valdybos narės, verslo klientų departamento vadovės Žanos Klusovskienės, verslo susidomėjimas ilgalaikiais elektros pirkimo-pardavimo sandoriais (angl. power purchase agreement, PPA) yra suprantamas. Praėjusių metų pradžioje elektros biržose kritusios kainos šiemet atsitiesia, o globali ekonominė situacija leidžia daryti prielaidą, kad tokia tendencija bus stebima ir toliau.
„Pasaulio ekonomika dėl COVID-19 pandemijos susiduria su rimtais iššūkiais, kuriems spręsti valstybės meta daug finansinių išteklių. Į šalių ekonomikas įliejama vis daugiau pinigų, todėl auga infliacija. Dėl šios priežasties įvairių žaliavų, pavyzdžiui, metalų, plastiko ar naftos, o kartu ir elektros kainos auga“, – sako Ž.Klusovskienė.
Negana to, elektros kainai įtakos daro ir vis labiau brangstantys CO2 taršos leidimai. Pasak Ž.Klusovskienės, tokios aplinkybės skatina iš atsinaujinančių išteklių išgaunamą energiją norinčias naudoti įmones ilgesniam laikui fiksuoti dabartinę elektros kainą ir taip išvengti tikėtino kaštų didėjimo netolimoje ateityje.
Žaliosios energijos poreikis nuolat didėja
Ž.Klusovskienė pažymi, kad „Enefit“ įsigyti pajėgumai bendrovės „E energija“ vystomame Telšių vėjo jėgainių parke iki pat 2030 metų rezervuoti per itin trumpą laiką. Šis vėjo jėgainių parkas, kuris bus didžiausias Lietuvoje, pilnu pajėgumu pradės veikti nuo kitų metų liepos. Pažymėtina, kad šio vėjo parko sukuriama energija itin didelį susidomėjimą išreiškė gamybos įmonės.
„Žaliosios energijos poreikis Lietuvoje išties sparčiai didėja – įmonės vis labiau rūpinasi savo tvarumu, poveikio aplinkai mažinimu. Rinktis žaliąją elektros energiją verslus skatina ir investuotojai, kurie pirmenybę teikia socialiai bei aplinkosauginiu požiūriu atsakingoms įmonėms. Be to, tvarumas neabejotinai vis svarbesniu faktoriumi tampa ir įmonių klientams bei partneriams, kurie taip pat nori bendradarbiauti su poveikio aplinkai mažinimu besirūpinančiomis bendrovėmis, kelia verslui vis aukštesnę tvarumo kartelę. Kitaip tariant, žaliosios energijos naudojimas įmonėms šiandien išties atveria daugiau galimybių“, – kalba Ž.Klusovskienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad siekiant patenkinti augantį žaliosios energijos poreikį, bendrovė nuolat ieško naujų partnerių. Tą iliustruoja su „Enefit“ valdančios bendrovės „Eesti Energia“ ir Danijos energetikos bendrovės „European Energy“ balandžio viduryje sudarytas didžiausias PPA sandoris Baltijos regione, kuriuo Estijos įmonė 10-iai metų, pradedant 2023-aisiais, užsitikrino 3,8 TWh švarios elektros įsigijimą. Toks elektros kiekis atitinka pusę visos Estijos metinio energijos suvartojimo.
Nauda ir įmonėms, ir Lietuvos energetikai
Anot Ž.Klusovskienės, pasirinkdamos žaliosios energijos tiekimą užsitikrinti pagal ilgalaikius kontraktus, bendrovės gali geriau planuoti savo kaštus ir išvengia elektros kainų augimo rizikos. Kaip akcentuoja įmonės atstovė, vidutinė įmonių sudaromų ilgalaikių elektros pirkimo-pardavimo sandorių trukmė yra 5 metai, tačiau kai kurios įmonės renkasi esamas kainas fiksuoti net iki 2030 metų. Neseniai vieną ilgiausių žaliosios elektros energijos tiekimo sandėrių Lietuvoje su „Enefit“ sudarė sausų pusryčių bei užkandžių prekės ženklą „Oho!“ valdanti bendrovė „Naujasis Nevėžis“, kuri atsinaujinančių išteklių energija apsirūpino 6 metams. Ilgalaikius sandėrius taip pat sudarė ir tokios bendrovės kaip „Neste Lietuva“, „Roquette Amilina“, „Nemuno banga“, „Maltosa“, „BOEN Lietuva“ ir kt.
„Matydami esamą poreikį nuolat ieškome naujų žaliąją energiją gaminančių partnerių. Tokiu būdu kartu su žaliąją energiją besirenkančiomis įmonėmis prisidedame prie atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumų Lietuvoje vystymo. Ilgalaikiai energijos pirkimo-pardavimo kontraktai yra išties svarbus investicijų šaltinis naujiems vėjo ar saulės jėgainių parkams plėtoti. Taigi rinkdamosi užsitikrinti žaliosios energijos tiekimą ilgalaikiais kontraktais, įmonės prisideda ir prie Lietuvos įsipareigojimų iki 2030 metų ne mažiau 45 proc. šalyje sunaudojamos energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių“, – dėsto Ž.Klusovskienė.
Iš viso Baltijos šalyse įmonės pagal ilgalaikius kontraktus su „Enefit“ yra užsitikrinusios 767 GWh žalios energijos, kuri bus sugeneruota Telšių vėjo parke, tiekimą. Iš jų Lietuvai tenka 123 GWh, Estijai – 281 GWh, o Latvijai – 363 GWh.
Bendrovė „Enefit“ priklauso didžiausiai Baltijos šalyse elektros energijos gamybos ir prekybos įmonių grupei „Eesti Energia“. Lietuvoje bendrovė veikia nuo 2007 metų. Nuo praėjusių metų balandžio mėnesio energija tiekiama ir gyventojams. Šiuo metu bendrovė po pirmojo Lietuvos elektros rinkos liberalizavimo etapo turi daugiau nei 25 tūkst. klientų bei tiekia žaliąją energiją 2,5 tūkst. verslo įmonių, užimdama antrą vietą pagal rinkos dalį. 2020-ųjų rudenį „Enefit“ išplėtė partnerių ratą, sudarydamas ilgametę bendradarbiavimo sutartį su Telšiuose statomo didžiausio vėjo jėgainių parko Baltijos regione plėtotojais – bendrove „E energija“. Pagal šį susitarimą „Eesti Energia“ iš vėjo elektrinių parko savininkų pirks parke pagamintą elektrą „Enefit“ vardu.
