Įmonių steigėjai nuo gegužės 1 d. atsidurs kalbos prievaizdų valioje: įsigalios Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimai, kuriais registro tvarkytojas įpareigojamas tikrinti, ar naujai registruojamų įmonių pavadinimai atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
„Šie pakeitimai reiškia, kad nuo gegužės 1 d. nelietuviškų, tai yra angliškų ir kitokių užsienietiškų, pavadinimų registruoti nebus galima“, – sako Vilija Viešūnaitė, advokatų profesinės bendrijos „Triniti LT“ advokatė.
Jūratė Palionytė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja, aiškina, kad pagal Civilinį kodeksą seniai reikalaujama, jog įmonės pavadinimas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, tiesiog iki šiol Registrų centras nekontroliavo, ar pavadinimai jas išties atitinka, o nuo gegužės jau bus tikrinama.
Ponios Palionytės nuomone, nuogąstavimai, esą su lietuviškais vardais bus sunkiau prasimušti užsienio rinkoje, rodo šiokį tokį mūsų verslo provincialumą.
„Pasaulyje yra daug garsių įmonių neangliškais pavadinimais, yra daug skandinaviškų pavadinimų, yra vardų, kuriuos ištarti nelengva, pvz., „Gjensidige“, bet tai netrukdo tiems verslams įsitvirtinti kitų šalių rinkose. Taip, įmonės pavadinimas svarbus, bet dažnai daug svarbesnis yra prekių ženklas. Be to, ir lietuvišką įmonės pavadinimą galima sugalvoti tokį, kuris nebūtų sunkus kitų šalių gyventojams“, – tikina kalbos žinovė.
