„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Įmonių socialinė atsakomybė: kaip komunikuoti ir verslui, ir žmonėms?

Socialinė atsakomybė įmonėje yra organizacijos kultūra, o ne jos įvaizdis. Kaip apie tai komunikuoti įmonėje ir už jos ribų? Socialiai atsakingiausiomis tituluotos įmonės atskleidžia, kokių pokyčių pareikalavo bendras tikslas siekti tvaresnio ir sąmoningesnio rytojaus bei kaip į tokias veiklas jiems pavyko įtraukti ne tik savo darbuotojus, bet ir kitas organizacijas.
Komanda
Komanda / Shutterstock nuotr.

Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai (NAVA) kasmet suburia organizacijas, pasižymėjusias geriausiais socialinio atsakingumo rodikliais.

Belaukiant jau sausio mėnesį vyksiančių apdovanojimų, kalbiname praėjusių metų nugalėtojus – „Metų bendruomeniškiausios įmonės 2022“ didelių įmonių kategorijoje „Swedbank“ Socialinių iniciatyvų vadovą Ernestą Ramoną bei „Aplinkai draugiškiausios įmonės 2022“ didelių įmonių kategorijoje „Ignitis grupė“ Tvarumo vadovą Valentą Nevierą. Kaip komunikacija įgalino šias organizacijas daryti pokyčius?

Pasiteisinęs sprendimas – vidinė savanorystės platforma

Kaip atskleidžia E. Ramonas, tam, kad būtų pasiekta džiuginančių rezultatų, bendruomeniškiausia organizacija tituluota „Swedbank“, visų pirma, turi pasitvirtinusi veiklos kryptis, susijusias su socialinės atsakomybės veiklomis.

„Toks viešas, aiškus apsisprendimas ir įsivardijimas leidžia mums ne tik paskirstyti dėmesį ir turimus resursus ar pamatuoti daromą pažangą, bet ir aiškiai komunikuoti su darbuotojais. Taip visi kolegos žino, kodėl viena ar kita iniciatyva yra svarbi, kaip ji prisideda prie tvarių pokyčių visų labui bei mūsų prioritetinių sričių“, – pasakoja pašnekovas.

Visgi, anot jo, labiau nei komunikacija, veikia tiesioginis pačių darbuotojų įsitraukimas į socialinės atsakomybės iniciatyvas ir projektus: vieni skiria savo laiką ir idėjas, kiti dalijasi ekspertinėmis žiniomis ir t. t.

Kaip tikina Socialinių iniciatyvų vadovas, organizacijoje savanorystė yra suvokiama ne tik kaip visuomenei vertę kurianti veikla, bet ir galimybė prasmingai praleisti laiką kartu su kolegomis:

„Organizacijoje nuolat veikia savanorystės platforma „Mums rūpi“, čia darbuotojai turi galimybę registruotis, rinktis gerus darbus, dalytis įspūdžiais, taip kartu įkvėpdami savanorystę išbandyti ir kitus. Kasmet savanorystę išbando daugiau nei 1 tūkst. „Swedbank“ darbuotojų. Savanoriauti kviečiami visi darbuotojai, tą jie gali atlikti savarankiškai arba susibūrę į komandas. Be to, darbuotojams yra suteikiamos dvi laisvos apmokamos darbo dienos. Geriems darbams atlikti, kai reikia papildomų priemonių, kiekvienam darbuotojui yra skiriamas biudžetas.“

Shutterstock nuotr./Komanda
Shutterstock nuotr./Komanda

Savanoriavo daugiau nei 55 tūkst. valandų

Pasirinkimų, kaip prisidėti prie visuomenės gerovės „Swedbank“ – apstu: įmonės darbuotojai aktyviai savanoriauja ir padeda nuo karo bėgantiems ukrainiečiams, tvarko aplinką nacionaliniuose parkuose, bendrauja su vaikais ir senjorais ar savo rankomis stipriai prisideda prie maisto švaistymo problemos mažinimo savanoriaudami „Maisto banko“ sandėliuose.

„Skaičiuojame, kad „Swedbank“ darbuotojai iš viso yra savanoriavę daugiau nei 55 tūkst. valandų“, – džiuginančia statistika dalijasi E.Ramonas. Socialinių iniciatyvų vadovas neabejoja, kad prie sėkmės prisidėjo ir komunikacija už organizacijos ribų:

„Nors paprastai yra įvairių svarstymų, kad galbūt gerus darbus reikia daryti tyliai, iš savo patirties matome, kad kalbėti apie socialinės atsakomybės sritis yra labai svarbu, nes tai gali skatinti kitus prisidėti ir imtis visuomenei naudingų veiklų. Be to, dažnai kalbame apie tokias problemas, kurioms svarbus visuomenės įsitraukimas ir edukacija, todėl be viešumo tą padaryti būtų beveik neįmanoma.“

Dėl komunikacijos apie socialiai atsakingas veiklas E.Ramonas teigia pastebėjęs ir į savanorystės veiklas įsitraukusių darbuotojų išaugusį pasitenkinimą darbu, išryškėjusius komandinius bei įvairius kitus gebėjimus, bendruomeniškumo jausmą.

„Jau niekas neabejoja, kad norint spręsti šiuolaikinės visuomenės problemas reikalingas visų įsitraukimas – pavienės valstybės ar verslai vieni to padaryti negali. Suprasdami savo vaidmenį, kartu su vietos bendruomenėmis prisidedame prie konkrečių problemų sprendimo ir kuriame įrankius, padedančius gyventi tvariau. Tikime, kad būtent savo pavyzdžiu ir veikla galime įkvėpti ir kitus verslus Lietuvoje“, – sako E.Ramonas.

Socialiai atsakingų veiklų viešinimui „Swedbank“ naudojo ir tebenaudoja skirtingas komunikacijos priemones: nuo socialinių tinklų, tinklaraščio iki žiniasklaidos kanalų.

„Tai nėra tik tekstai ar ataskaitos – tai ir nuotraukos, ir vaizdo įrašai, ir infografikai, ir ryškūs bei visuomenės įsitraukimo sulaukiantys specialūs projektai. Kadangi turime didelį partnerių ratą, dažnai apie socialinius projektus, kuriuos įgyvendiname, kalba jie, o ne mes patys.“

Shutterstock nuotr./Komanda
Shutterstock nuotr./Komanda

Nuo Gerovės mentorių iki specialių mokymų

Vidinė komunikacija socialiai atsakingų veiklų klausimais svarbi ir „Aplinkai draugiškiausia įmone 2022“ didelių įmonių kategorijoje tituluotai „Ignitis grupei“. Grupės tvarumo vadovas Valentas Neviera pasakoja, kad kai žinia yra verta pranešti ar kai norima iškelti kokią nors problemą, pasidžiaugti pasiekimu, organizacija naudoja įvairias komunikacijos priemones – interneto puslapį, el. laiškus, susitikimus ir t. t.

„Taip pat periodiškai vyksta mokymai aktualiomis temomis. Darbuotojus kviečiame susipažinti su ataskaitomis, kas ketvirtį vyksta rezultatų ir svarbiausių veiklos aspektų pristatymai visiems darbuotojams. Siekiame, kad darbuotojai įsitrauktų, dalyvautų įvairiose iniciatyvose – nuo savanorystės, aplinkos tvarkymo iki tapimo Gerovės mentoriais, kurie teikia emocinę paramą kolegoms. Taip pat pasakojame apie tai, ką gero kolegos nuveikė, pavyzdžiui, savanoriaudami. Tai padeda pritraukti, paskatinti kitus“, – tikina „Ignitis“ Grupės tvarumo vadovas.

Tuo metu komunikuojant už įmonės ribų renkamasi naudoti kitokius formatus – organizuojami renginiai apie tvarumą klientams ir partneriams, rengiamos ir viešinamos tvarumo ataskaitos. Būtent jos, anot V. Nevieros, šiandien yra ypač vertinga socialiai atsakingos veiklos viešinimo forma:

„Kuo daugiau įmonių jas rengs, kuo labiau stengsis tose ataskaitose ne tik pasigirti gerais ar tiesiog gražiais darbais, bet realiai, atvirai papasakos apie įvertintus savo poveikius ir kaip tuos poveikius (jei jie neigiami) stengiasi sumažinti, tuo daugiau vertės visai visuomenei tai sukurs. Atitinkamai, šiuo metų laiku, kai metai eina į pabaigą, prioritetą teikčiau ne viešinimo planui, o planavimui, kaip parengsite gerą ataskaitą su patikima informacija už 2023 m. Ji bus vertinga visoms jūsų suinteresuotoms šalims ir būtina visiems viešinimo planams. Ir tai tikrai nėra tokia sudėtinga užduotis, kaip gali pasirodyti.“

Pašnekovas pabrėžia manantis, kad ne visus gerus darbus reikia viešinti. Kitaip tariant – viešumas neturėtų būti tikslas jų imantis: „Iš esmės, socialiai atsakingas veikimas turėtų būti įmonės DNR. Linkėčiau, kad organizacijos darytų gerus darbus, imtųsi socialiai atsakingų veiklų dėl tuo sukuriamos vertės aplinkai, bendruomenėms, darbuotojams ar kitoms grupėms, o ne galvodamos apie tai, kokią tai naudą duos iš viešinimo pusės.“

SADM/Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai
SADM/Nacionaliniai atsakingo verslo apdovanojimai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs