Finansavimu pasinaudojo daugybė kūrėjų, o tarp jų ir šiaulietis juvelyras Giedrius Kleišmantas, patentavęs du išradimus – automatinį arbatos bei arbatos-kavos virimo aparatą. Apie išradimą ir kūrybinį kelią kalbiname Giedrių Kleišmantą.
– Esate juvelyras, bet išradote arbatos virimo aparatą. Kaip kilo tokia mintis?
– 2012 metais lankiausi tautinių šokių festivalyje Nepale. Ten mus pavaišino indiška arbata, kurios buvau ragavęs ir likau sužavėtas dar 1995 metais, kai keliavau po Indiją verslo reikalais. Tuomet ir kilo mintis pagaminti arbatos aparatą, kad šiuo gėrimu būtų galima mėgautis vienu mygtuko paspaudimu.
– Kaip sekėsi vystyti Nepale gimusią idėją?
– Kavos aparate esančius mechanizmus pritaikyti arbatai tikrai nebuvo lengva. Arbatos konsistencija – visai kitokia nei kavos, todėl aparate naudojama arbata turi būti specializuota.
Arbatos konsistencija – visai kitokia nei kavos, todėl aparate naudojama arbata turi būti specializuota.
Arbatą gaminome patys: bandėme, eksperimentavome, vežėmės iš Indijos, kol pagaliau atrinkome ir sukūrėme neapsakomai skanią arbatą.
– Ar galėtumėte papasakoti apie pačią arbatą? Kuo ji ypatinga?
– Tai yra juodoji indiška Asamo arbata. Arbatos pagrindas yra granulės ir jauni arbatos lapeliai, kurie suteikia arbatai išskirtinį skonį. Mūsų arbata gali būti gardinama prieskonių mišiniu. Juos pirkome Indijoje iš vienos firmos, kurios vadovai atskleidė, kad šiuos prieskonius jų giminė gamina iš kartos į kartą jau daugybę metų. Arbatos su šiuo prieskonių mišiniu efektas yra žymiai geresnis nei kavos.
– Kokie darbai laukė atsirinkus arbatas?
– Su labai gerų specialistų pagalba pagaminome pirmąjį savo arbatos aparato prototipą ir jį patentavome. Nors prietaisas nebuvo pats funkcionaliausias, per 25 sekundes galėjai mėgautis gardžiu karštu gėrimu.
Aparatas gamino juodąją arbatą, juodąją arbatą su pienu, juodąją arbatą su prieskoniais, juodąją arbatą su pienu ir prieskoniais bei raudonąją arbatą. Išradimą pristatėme Danijoje, Airijoje, Anglijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse.
– Priemone „Inopatentas“ naudojotės ne vieną kartą. Koks buvo kitas jūsų patentas?
– Arbatos aparatai tuo metu jau nebebuvo naujiena ir mūsų išradimas netapo toks paklausus, kaip būtume norėję, tad kilo kita mintis – arbatos ir kavos aparatas viename.
Kilo kita mintis – arbatos ir kavos aparatas viename.
Pagrindinė problema buvo ta, kad pagaminus arbatą jos likučiai mechanizme pakibdavo. Turėjome sugalvoti, kaip viename aparate virti abu gėrimus ir pašalinti arbatos žoleles taip pat lengvai kaip kavos tirščius. Sprendimas – atbulinis vožtuvas ties garų bakeliu pieno putai, kuris išvalo arbatos likučius, leisdamas dviejų atmosferų slėgio garus. Šią idėją vystėme 3–4 metus.
Tai buvo antrasis mūsų patentas, registruotas ES struktūrinių fondų lėšomis. Taigi su šiuo aparatu galime gaminti tiek kavą, tiek įvairių rūšių arbatą – žaliąją, juodąją, raudonąją, su pienu bei prieskoniais.
– Kuo jūsų kavos-arbatos aparatas unikalus?
– Mes buvome pirmieji pasaulyje pagaminę tokį kavos-arbatos aparatą. Net ir dabar gaminami aparatai neturi tokios technologijos, kurią turime mes. Jų arbatos gaminimo principas – kitoks.
Mes buvome pirmieji pasaulyje pagaminę tokį kavos-arbatos aparatą.
Dauguma arbatos likučius valo šepetėliais, bet šepetėlius reikia plauti, jie apsivelia, taip gerai nenuvalo. Taip pat nėra aparatų, kurie gamintų arbatą su pienu ir prieskoniais.
– Kaip toks aparatas apsimoka verslui?
– Šie aparatai tarnauja 6–8 metus. Danijoje toks aparatas įmonei atsiperka per beveik metus laiko, o Lietuvoje degalinėje – per 6–9 mėnesius. Po to 7 metus jis neša tik pelną. Kitas dalykas, mes paskaičiavome, kad galime pagaminti savo aparatą, rekonstruodami kiniečių, pakeisdami dalis ir pakeldami jį iki WMF, Jura, Franke kavos aparatų gamintojų lygio. Jie kainuoja nuo 10 iki 20 tūkstančių, mūsų aparatas kainuotų iki 7 tūkst. eurų su arbatos funkcija.
– Kokiame etape esate dabar?
– Pandemijos laikotarpiu mūsų idėja buvo nuslopinta, nors dar iki tol kėlė nemažai susidomėjimo. Planavome gaminti naują, o ne perdirbtą aparatą, turime visas tam reikalingas priemones. Taip pat galvojome apie kelioninį kavos–arbatos aparatą.
Turime ir jau pagamintą kavos–arbatos aparatą, kuris yra patentuotas Kinijoje, Indijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Europoje, Sakartvele, Kazachstane bei Indonezijoje, trūksta tik investuotojų.
Išradimų patentavimui – 1 milijonas eurų
Pašnekovas džiaugiasi, kad ES struktūriniai fondai padėjo patentuoti išradimus ne vienoje pasaulio šalyje ir nuo pečių nuimti bent dalį finansinės naštos. UAB „Kleismantas“ projektams ES struktūriniai fondai skyrė virš 15 tūkst. eurų finansavimą.
Priemone „Inopatentas“ buvo siekta stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu ir skatinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) veiklas. Prie to prisidėjo ir priemone pasinaudojo beveik 170 įmonių, kurių projektams buvo skirtas daugiau nei 1 mln. eurų.
Sekite naujienas internete http://www.esinvesticijos.lt/ ir www.eimin.lrv.lt.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jos skelbimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
