Informacinių technologijų (IT) sektorius išties garsėja dosniais darbuotojų atlyginimais. Ne kartą skelbta, kad Lietuvoje jaučiamas šios srities specialistų trūkumas, o programuotojai išgraibstomi dar nebaigę studijų.
Bendrovės „NFQ“ iniciatyva didžiausiuose Lietuvos universitetuose atlikta informatikos studentų apklausa atskleidė jų ateities lūkesčius ir planus. Apklausoje dalyvavę studentai neslėpė, kad renkantis darbą atlyginimas jiems yra svarbus (taip teigė 89 proc. apklaustųjų), taip pat jiems rūpi galimybės kilti karjeros laiptais (93 proc.).
Paklausti kokio atlyginimo tikėtųsi vos pradėję dirbti, studentai pateikė įvairius atsakymus: vieniems užtektų ir 500–800 Lt per mėnesį, kiti nesikuklindami užsibrėžė 5 tūkst. Lt atlygį. Dažniausiai buvo minimos 1,5–2 tūkst. Lt sumos, o atsakymų vidurkis siekė apie 1,9 tūkst. Lt.
Orientuojasi neblogai
IT bendrovės studentų pageidavimus vadina pasiekiamais. „Atlyginimas visada priklauso nuo to, kokią patirtį ir įgūdžius turi darbuotojas, kiek jis iniciatyvus, atsakingas ir savarankiškas, kokioje rinkoje, su kokiais produktais, kokiame segmente dirba. Įvertinus tai, kad daugumai IT pakraipos studijas pasirinkusių jaunuolių pirmas mėginimas dirbti būna dar nebaigus bakalauro studijų, o darbdavių vertinamų profesinių įgūdžių ir patirties jie tiesiog neturi, pradinio atlyginimo vidurkis gali ir nesiekti 1,5 tūkst. Lt. Tačiau turint omenyje, kad 70 proc. apklaustųjų sudaro I-II kurso studentai, manyčiau, kad jie visai neblogai orientuojasi, kokio atlyginimo galima tikėtis baigus studijas“, – tyrimo rezultatus komentuoja asociacijos „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis.
Programavimas šiandien yra labai paklausi profesija, todėl besidomintiems, siekiantiems tobulėti ir atsakingiems galimybės susirasti darbą ypač didelės, – sako A.Plečkaitis.
„NFQ“ projektų padalinio vadovas Paulius Insoda sako, kad pasitaiko ir norinčių dirbti už simbolinį atlyginimą ar net nemokamai, kad tik įgytų patirties perspektyvioje įmonėje. Tai rodo jaunuolio motyvaciją ir norą tobulėti, todėl nenuostabu, kad tokie darbuotojai dažnai pasiekia karjeros aukštumas.
„Nors pastaraisiais metais programuotojo specialybė viešojoje erdvėje piešiama kaip perspektyvi ir itin daug žadanti, išties ne kiekvienas informatikos studentas tampa geru programuotoju. Daugumai studentų trūksta darbo rimtose komandose ir patirties dirbant su sudėtingais projektais, o geriausias galimybes turi būtent patyrę ir motyvuoti programuotojai. Todėl tai, kad informatikai iš pradžių gali siūlytis dirbti už simbolinius atlyginimus, nestebina“, – sako P.Insoda.
Anot jo, 5 tūkst. Lt atlyginimas vos pradėjus darbą nėra neįmanomas atvejis, bet tai yra išimtinai reti atvejai. Solidi pradinė alga paprastai siūloma specifinių žinių turintiems jaunuoliams, kurie jas gilino dar trindami mokyklos suolą.
„Alna Group“ Inovacijų ir plėtros direktorius Gediminas Mikaliūnas teigia, kad dažniausiai gero IT specialisto atlyginimas kyla maždaug po tūkstantį litų per metus. Pasiekus 10 tūkst. Lt algą augimo tempas dažniausiai sulėtėja. „Svarbu pabrėžti, kad labai skiriasi atlyginimas dirbančių Lietuvos vietinei rinkai nuo tų, kurie dirba Vakarų Europos, JAV ar kitoms išsivysčiusioms rinkoms arba naftos šalims. Skirtumas gali būti ir dvigubas“, – teigia G.Mikaliūnas.
Atlyginimų lubos – aukštos
Koks turėtų būti motyvuojantis patyrusio IT specialisto atlyginimas? Dauguma studentų mano, kad jis turėtų siekti 5 tūkst. Lt, tačiau buvo ir kur kas godesnių: VGTU pasitaikė norinčių uždirbti 20 tūkst. Lt per mėnesį, VU – 30 tūkst. Lt, o KTU – net 45 tūkst. Lt.
Pašnekovų teigimu, patyrusių programuotojų algų ribos svyruoja tarp 3–7 tūkst. Lt, ir nors studentų įvardintas 5,8 tūkst. Lt vidurkis mūsų šalyje dar nėra pasiektas, prie to artėjama. Pačios aukščiausios kategorijos programuotojų atlyginimai lubų iš esmės neturi, o 20–30 tūkst. Lt atlyginimų atvejai realūs ir Lietuvoje.
G.Mikaliūnas mano, kad svajonės gauti 45 tūkst. Lt yra realios įkūrus savo verslą ir parduodant produktą ar paslaugą užsienyje. „Ypatingai daug galimybių yra dabar, nes internetas yra sumažinęs barjerus ir reikiamas investicijas produkto sukūrimui, reklamai bei pardavimų organizavimui. Visi žinome Lietuvos sėkmės pavyzdžius „GetJar“ ar „Pixelmator“, kurie tai ir iliustruoja“, – sako jis.
„Infobalt“ atstovas A.Plečkaitis jam antrina, kad tikėtis susikrauti milijonus dirbant įmonėje Lietuvoje mažai tikėtina: „Galbūt Silicio slėnyje ypač kvalifikuotas vadovaujantis specialistas, kurio komanda vysto pelningą produktą, uždirba ir daugiau nei 200 tūkst. dolerių, tačiau bendrai JAV vidurkis yra bene dvigubai mažesnis, jau nekalbant apie Baltijos ar Azijos šalių uždarbius. Tokie atlyginimai yra daugiau išskirtiniai atvejai, o ne taisyklė ar vidurkis.“
Emigruoti neketina
Apklausa taip pat parodė, kad 53 proc. informatikų baigę studijas norėtų dirbti Lietuvoje, dar 23 proc. ketina imtis savo verslo ir tik 16 proc. norėtų dirbti užsienyje. Tai, kad programuotojams Lietuvoje sudarytos puikios sąlygos, patvirtina ir iš emigracijos grįžtantys tautiečiai.
„Šiuo metu programuotojai Lietuvoje tikrai gali pasigirti itin gera gyvenimo kokybe, o atsižvelgus į daugelį įvairių kintamųjų, Lietuvoje programuotojai priklauso netgi aukštesnei socialinei kategorijai nei jų kolegos Vakarų Europoje. Šį faktą liudija ir besidomintys galimybėmis grįžti ir grįžtantys į Lietuvą programuotojai emigrantai. Esame įdarbinę jau ne vieną grįžusį iš emigracijos programuotoją. Manome, kad tarp jau dirbančių programuotojų norinčiųjų dirbti užsienyje dalis būtų dar mažesnė“, – teigė P.Insoda.
Paklausti, kokioje įmonėje norėtų dirbti, dauguma studentų įvardijo „Barclays“ technologijų centrą (69 paminėjimai), „NFQ“ (45), „DevBridge“ (27), „IBM Lietuva“ (23) ir „Blue Bridge“ (20).
Sausio–balandžio mėnesiais vykdytoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 495 informatikos ar su informatika glaudžiai susijusių specialybių studentai iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto bei Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto. Visą tyrimą rasite čia.
