Metų bendruomeniškiausiomis mažų įmonių kategorijoje 2021-aisiais 2022-aisiais NAVA konkurse išrinktos „Virtienis“ ir „DSP Plius“ – puikus pavyzdys, kaip turint net ir mažesnius resursus į verslą galima integruoti socialinio atsakingumo principus.
Artėjant šiųmečiui konkursui, kuriame vėl bus apdovanoti socialiai atsakingiausi verslai, ankstesnių metų laimėtojai dalijasi patirtimi – kas jiems yra bendruomeniškumas ir kaip jis tampa neatsiejama verslo ašimi ar net identitetu?
Nuo „Darom“ iki daromų pokyčių
Kaip atskleidžia „DSP Plius“ direktorė Irma Spudienė, įmonėje jau nuo pat jos įkūrimo pradžios prieš 16 metų buvo įdiegti etiško ir skaidraus verslo principai: „vokelių“ laikais mokamos oficialios algos, tam laikmečiui neįprastos darbo naudos, skatinama savanorystė.
O šiandien „DSP Plius“ savo sąrašą papildžiusi tiek bendruomeniškumą ir socialinę atsakomybę puoselėjančių veiklų, kad darosi sunku suskaičiuoti – tai 12-a metų rengiamos nemokamos konferencijos darbų saugos ir aplinkosaugos temomis, mokymai vaikams ir studentams, įdiegta rūšiavimo ir tvarumo kultūra, dalyvavimas akcijoje „Darom“ ir projekte „0 šiukšlių po stalu“, pagalba senjorams, rizikos grupėse esantiems žmonėms ir t. t.
Svarbus įmonei yra ir asmenų su negalia klausimais – jau 5-erius metus „DSP Plius“ organizuoja konferencijas, renginius negalią turintiems žmonėms ar siekiantiems juos įdarbinti, su jais dirbantiems, įtraukia juos į „Socialines dirbtuves“, darbina savo įmonėje, bendradarbiauja su „Valakupių reabilitacijos centru“ ir jo auklėtiniais, yra užmezgusi partnerystę su dienos centru „Šviesa“ bei užsiima visų šių iniciatyvų sklaida tam, kad pokyčiui kviestų ir kitas organizacijas.
2022 metais vykusiuose „Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose“ „DSP Plius“ pelnė ne tik bendruomeniškiausios, bet ir negalią turintiems žmonėms draugiškiausios įmonės titulą – už savanoriškas iniciatyvas, kuriant palankią darbo aplinką negalią turintiems asmenims:
„Turime darbuotoją su negalia, savo sąskaita pritaikėme jam patalpas, įrengėme pandusą, rūpinamės žiemos metu jo atvežimu į darbą, visi draugiškai padedame, nes norime, kad žmogus dirbtų komandoje ir biure, socializuotųsi“, – pasakojo I.Spudienė.
Šiais metais aktyviai užsimezgusi ir partnerystė su Užimtumo tarnyba bei pradėta teikti pagalba bedarbėms moterims, o įmonės vadovė tapo renginių ambasadore bei moderatore.
„Manau, kad, kaip maža įmonė, darome labai daug, – sako I.Spudienė ir priduria, kad jos vadovaujamoje įmonėje pirmasis vaiko kambarys buvo įrengtas dar prieš 12 metų, kas tuo metu nebuvo įprasta praktika. – Esu daugiavaikė mama, todėl labai suprantu moteris su mažais vaikais ir sudarau joms sąlygas dirbti kartu, juos atsivedant į darbą. Esame kitokia įmonė: mėgstame išskirtinumą, ugdome toleranciją, mėgstame būti lyderiais, rodyti pavyzdį, kad viskas įmanoma, tik reikia noro.“
Bendruomeniškumas, kaip verslo stuburas
Įmonės vadovė tikina, kad komandai pateikus pasiūlymą prisijungti prie šių socialiai atsakingų veiklų, visi mielai sutinka: „Kai organizuojame žmonių su negalia socialines dirbtuves, komanda mielai prisideda prie pagalbos ir kartu su negalią turinčiais žmonėmis darbuojasi, kalbasi, gerią kavą kartu ir socializuojasi. Darbuotojai, kurie su mūsų įmone dirba ilgiausiai, yra visiškai pripratę prie šių veiklų, jas priima kaip normą.“
I.Spudienė mano, kad prie kitokio požiūrio prisideda ir tai, kad įmonėje šiuo metu dirba negalią turintis asmuo, su kuriuo bendraujant, nesupratimo baimė, išankstinės nuostatos nunyko – savo komandos sandara ir veiklomis darbuotojai šiandien didžiuojasi.
Pasak jos, labai svarbu, kad komanda pritartų ir pati kurtų įvairias socialines iniciatyvas. Pati mielai palaikau įvairias idėjas, nes negali visą dieną būti paskendęs tik darbo rūpesčiuose – juk reikia ir kitokių bei širdžiai mielų veiklų.
Anot I.Spudienės, bendruomeniškumas yra gero verslo paslaptis dėl kelių priežasčių. Viena jų – stipri bendruomenė gali sukurti lojalumą ir pasitikėjimą tarp verslo ir klientų: „Kai verslas skiria dėmesį ne tik pelnui siekti, bet ir bendruomenės gerovei, tai sukuria teigiamą įvaizdį ir gali stiprinti klientų ryšius su įmone. Antra – bendruomeniškumas gali padėti pritraukti talentingų bei motyvuotų darbuotojų. Verslai, kurie pasižymi bendruomenišku požiūriu, dažnai yra patrauklesni darbuotojams, kurie siekia ne tik atlygio, bet ir jausmo, kad jie dalyvauja kuriant kažką gero ir reikšmingo.“
Įmonės direktorės įsitikinimu, bendruomeniškumas gali lemti ir didesnį verslo atsparumą: jei įmonė integruojasi į vietinę bendruomenę ir yra grįsta plačiu palaikymu, ji gali lengviau įveikti sunkumus arba pokyčius rinkoje. Taigi, bendruomeniškumas ne tik atneša socialinę naudą, bet ir gali tapti verslo konkurenciniu pranašumu bei prisidėti prie ilgalaikės sėkmės.
Jai pritaria ir Neringa Striūgaitė, restoranėlio „Virtienis“ vadovė. Beje, jį moteris įkūrusi tuomet, kai per karantiną neteko gerai apmokamo darbo Vilniuje. Grįžusi į gimtąjį miestą, Joniškį, N.Striūgaitė subūrė vietos bendruomenę ir šiandien tiek vietiniams, tiek turistams siūlo paragauti virtienių – jos mamos vaikystėje gaminto, naujai atgimusio patiekalo.
„Bendruomeniškumas – tai viena iš nematomų ir neapčiuopiamų sėkmingo verslo dalių. Mūsų įmonė yra mažame mieste, tad norint čia sėkmingai dirbti, reikia remtis šiek tiek kitais verslo vystymo principais. Bendruomeniškumo principai nėra aprašyti nė viename verslo vadovėlyje, bet jie atsiranda kaip darbo patirtis pas stiprius ir sėkmingus verslininkus“, – sako už bendruomeniškumą ir kultūrinio paveldo Joniškyje puoselėjimą įvertintos mažos įmonės savininkė.
Siūlo rodyti pavyzdį ir turėti planą
Paklausta, kaip įmonėje integruoja socialiai atsakingas, bendruomeniškumo iniciatyvas, restoranėlio vadovė teigia, kad kiekvieną pokytį stengiasi pradėti nuo savęs pačios ir tiesiog gerai dirbti – įsiklausyti į užsakovo norus ir pageidavimus, darbus atlikti laiku ir atsakingai.
„Apie iniciatyvas net nesusimąstau – jos ateina iš širdies. Dažniau apie jas primena aplinkiniai. Tik jau po kurio laiko jas pradedu analizuoti kaip faktą po įvykio“, – šypsosi pašnekovė.
Kaip tikina, N.Striūgaitė, darbuotojus jungtis prie iniciatyvų skatina ne tik bendruomeniškumo jausmas, bet ir meilė Joniškio kraštui: „Dar ir šiandien darbuotojams sakiau, kad labai noriu, jog jie būtų kūrėjai, o ne įsakymų vykdytojai. Manau, kad toks principas padeda būti socialiai atsakingiems. Mūsų įmonė dalyvauja renginiuose, mugėse, filmuojasi televizijoje. Darbuotojai tam noriai pritaria – kad tik mes dalyvautume, garsintume Joniškio kraštą, o kartu ir mūsų „Virtienių“ restoranėlį.
Susitikimuose su savivaldybės, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro darbuotojais visada pabrėžiu, kad pas mus buvo turistai iš vienos ar kitos pasaulio šalies, o tai reiškia, kad jie savo dalį pinigų paliko Joniškyje, o ne kitame mieste.“
Bendruomeniškumą, socialinę atsakomybę ir kultūrinio paveldo puoselėjimą restoranėlio vadovė skatina pati, vadovaudamasi viena formule: pradėti nuo savęs, rodyti pavyzdį, nors kartais darbai ir nėra lengvi ar suteikiantys daug grąžos. Kita vertus, priduria: „Visgi manau, kad vienos taisyklės nėra, kadangi visi verslai, jų veiklos skiriasi.“
Tuo metu „DSP Plius“ direktorė I.Spudienė pateikia kitokių patarimų siekiantiems, kad bendruomeniškumas ir socialinė atsakomybė taptų organizacijos kultūros dalimi.
„Apibrėžkite, ką tiksliai norite pasiekti bendruomeniškumo srityje: tai gali būti parama vietinėms organizacijoms, aplinkosauginiai projektai, žmonių su negalia integracija ar kitos veiklos, kurios atitiktų jūsų įmonės vertybes. Skatinkite darbuotojus dalyvauti bendruomeniniuose projektuose ar veiklose. Paskatinkite savanorišką veiklą ir rinkite idėjas, kaip įmonė galėtų prisidėti prie bendruomenės gerovės. Taip pat bendradarbiaukite su vietinėmis organizacijomis ar bendruomenėmis, siekdami bendrų tikslų: ilgalaikiai ryšiai gali suteikti daugiau galimybių ir tapti naudingi tiek įmonei, tiek bendruomenei“, – pataria I.Spudienė.
Anot įmonės vadovės, verta rodyti savo pastangas, rezultatus bendruomeniškumo srityje – skaidrumas ir sklaida padės sukurti pasitikėjimą tiek su klientais, tiek su darbuotojais ir visuomene.
„Apgalvokite savo verslo veiklą ir jos poveikį aplinkai bei bendruomenei. Įdiekite tvarius verslo procesus, kad sumažintumėte neigiamą poveikį ir prisidėtumėte prie ilgalaikės aplinkos tvarumo. Leiskite klientams ir bendruomenei dalyvauti jūsų bendruomeniškumo veikloje ar projektuose. Tai gali būti paramos programos, bendruomenės renginiai ar kita veikla, kuri leistų jums bendradarbiauti su plačia visuomene. Galų gale, atsiminkite, kad bendruomeniškumas ir socialinė atsakomybė yra nuoseklus darbas, kuris reikalauja pastangų, laiko ir nuoseklumo. Svarbu ne tik pradėti veikti, bet ir ilgam laikui įsitvirtinti šioje kryptyje“, – užbaigia pašnekovė.
Apdovanojimai – 2024 metų sausio 18 d.
Lietuvos įmonėms, nuveikusioms daugiausiai darbų socialinės atsakomybės srityje ir labiausiai prisidėjusioms prie socialinės atsakomybės vertybių puoselėjimo verslo sektoriuje 2023 metais, apdovanojimai bus įteikti 2024 metų sausio 18 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Apdovanojimų įteikimo ceremoniją bus galima stebėti ir naujienų portale 15min.
