„Pas mus vyraujanti komunikacija yra labai paprasta ir jei būsimas darbuotojas atėjęs bendraus oficialiai, jis nepritaps“, – pasakojo „Zedge Lithuania“ vadovė Ieva Bernotienė.
Tai – dar vienas 15min straipsnių ciklo „Didžiausius atlyginimus Lietuvoje mokančios įmonės: kas jos ir kaip ten patekti?“ tekstas.
Į straipsnių ciklą patenkančias įmones atrenkame ne pagal darbo užmokesčio vidurkį, o pagal atlyginimų medianą. Ji nustatoma įmonėje išrikiuojant atlyginimus didėjančia ar mažėjančia tvarka ir paėmus pačiame viduryje esančio darbo užmokesčio dydį.
KRITERIJAI, PAGAL KURIUOS ATRINKOME ĮMONES
- Įmonė turi turėti daugiau kaip 20 darbuotojų
- Įmonė turi kurti pridėtinę vertę
- Tai negali būti holdinginė įmonė
Kas yra „Zedge“?
Daliai žmonių, kurie unikalių skambučių melodijų ieškojo jau žymiai anksčiau, šios kompanijos pristatinėti nereikia. 2003 metais Norvegijoje įkurta „Zedge“ yra mobilioji aplikacija, iš kurios galima atsisiųsti telefono melodijas ir fono paveikslėlius.
„Kalbėdama su kandidatais kartais nustembu. Sakau: „Galbūt nieko nežinote apie „Zedge“?“. Bet man atsako: „Nieko panašaus, kai tik atsirado mobilieji telefonai, prisimename, kad tai buvo vienintelė platforma, kur buvo galima atsisiųsti melodijas ar fono paveikslėlius“. Buvo periodų, kuomet papuldavome į 60-ką populiariausių atsisiunčiamų programėlių JAV“, – 15min pasakojo „Zedge“ vadovė I.Bernotienė.
Šiemet bendrovė įsigijo ir jaustukų enciklopediją „Emojipedia“, siūlo „Shortz“ paslaugą – pramogą: tai intriguojančios, įtemptos istorijos, pasakojamos kaip pranešimų tarp veikėjų serija. Anot I.Bernotienės, nors ši pramoga nėra tokia žinoma Europoje, Jungtinėse Valstijose ji labai populiari.
„Tai yra trumpos, įvairių žanrų istorijos. Gali pasirinkti žanrą, pavyzdžiui, romantika, siaubas. Pasijungęs paslaugą jautiesi tarsi paėmęs draugo ar nepažįstamo žmogaus telefoną, nes imituoja susirašinėjimą. Galima naudoti vietoj filmo vakarais, nes jautiesi lyg gyvai dalyvautum žinučių formatu“, – pasakojo vadovė.
Be to, nors didžioji dalis kompanijos klientų yra paprasti fiziniai asmenys, kurie gali siųstis melodijas ir užsklandas, kita dalis platformos skirta kūrėjams, menininkams, dailininkams.
„Kūrėjai savo turinį talpina mūsų platformoje, o klientai įsigyja vieną ar kitą jų kūrinį. Tuomet jiems tenka honoraras, o mums – tam tikras procentas iš atsisiuntimų. Tokia paslauga taikoma premium erdvėje, nes labai daug turinio yra nemokama. Tam, kad atsisiųstum melodiją ar paveikslėlį, reikia peržiūrėti tam tikrą skaičių reklamų“, – aiškino I.Bernotienė.
Tiems, kurie mano, kad kompanijos veikla jau seniai nėra aktuali, „Zedge“ vadovė atkerta, jog skaičiai rodo ką kita. Skaičiuojama, kad per mėnesį iš programėlės įvairių melodijų ir ekrano užsklandų, paveikslėlių atsisiunčiama per 43 mln. vienetų visame pasaulyje.
Pagrindinis biuras – Lietuvoje
Kompanija Lietuvoje įsikūrė 2018-ais metais ir šiuo metu čia dirba 34 darbuotojai. Pasak I.Bernotienės, „Zedge“ Lietuvą pasirinko, nes ši rinka turi stiprų augimo potencialą, aukštos kvalifikacijos bei prieinamus specialistus. Be to, vadovė pabrėžė, kad įmonei dar tik žengiant į rinką nė minties nebuvo, jog čia mokės mažus atlyginimus.
Kompanija turi tris biurus: Norvegijoje, Jungtinėse Valstijose ir Lietuvoje. I.Bernotienės teigimu, Vilniuje yra įsikūręs pagrindinis įmonės ofisas, kur dirba daugiau nei pusė visų darbuotojų.
„Niujorke įsikūrusi aukščiausioji vadovybė ir finansai. Norvegijoje yra antras pagal dydį ofisas, bet pagrindinis – Lietuvoje. Nepasakyčiau, kad visos iniciatyvos gimsta Lietuvoje, nes jos ateina iš produktų vadovų, kurie yra Lietuvoje, Norvegijoje, Indijoje ir Izraelyje. Jie kartu sugalvoja tam tikrą iniciatyvą, bet viskas įgyvendinama Lietuvoje bendradarbiaujant su Norvegija“, – aiškino pašnekovė.
Lietuvoje dirba programuotojai, produkto komandos, rinkodara, turinio vadovai ir dizaineriai.
„Lietuviai parodė atsakingą požiūrį į darbą, jo kokybę, terminus, įsitraukimą. Jeigu lietuviams įdomu, jie įsitraukia ir įgyvendins, nepaisant to, kad jau darbo dienos vidurys, 18 val. neuždarys kompiuterio, bet pabaigs tam tikrus darbus“, – tvirtino ji.
Ieško žmonių „deimantų“
Dirbančiųjų „Zedge“ amžiaus vidurkis siekia apie 30 metų. I.Bernotienė paaiškino, kad kompanija nesamdo darbuotojų be patirties, todėl labai jaunų žmonių čia dirba vienetai.
„Nors esame technologinė įmonė, pavyksta pritraukti pačius stipriausius, kol kas nesusidūrėme su talentų trūkumu. Tikiu, kad ateis momentas, kai reikės perdėlioti atrankos strategiją ir būti lankstesniems. Manau, kad esame tokio dydžio kompanija, kuri gali samdyti tik aukštesnio lygio specialistus“, – sakė ji.
Tačiau, anot I.Bernotienės, atrankų metu nemenką dalį kandidatų tenka atmesti, nes žiūrima ne tik kompetenciją, bet ir vertinamos asmens savybės, vertybės, požiūris.
„Per ankstesnį ciklą, kada ieškojome programuotojo, atmetėme apie 30 aukštesniojo lygio specialistų, todėl atrodo nesuvokiama, kad visi pešasi dėl tokio lygio darbuotojų“, – teigė ji, pridūrusi, kad įprastai į vieną poziciją kandidatuoja apie 20 asmenų.
Tačiau svarstydama, kas taip traukia darbuotojus, „Zedge“ vadovė įsitikinusi, kad tikrai ne atlyginimas, mat tikrai ne viena organizacija programuotojui gali pasiūlyti panašų atlygį. I.Bernotienė mano, jog kompanijos siekis samdyti „deimantus“, siauruose programuotojų ratuose gerai žinomus žmones, padeda išsiskirti bei tokiu būdu pritraukti kitus brangakmenius.
„Mūsų komanda yra labai stipri ir specifiniuose programuotojų ratuose tuos žmones gerai žino, nori dirbti kartu, kad semtųsi patirties. Vienam žmogui, kuris neseniai prisijungė prie mūsų komandos, darbą siūlėme pusę metų. Ir, kai dabar į jo komandą paskelbėme atranką, sulaukėme 50 labai stiprių CV. Minėto mūsų darbuotojo vardas yra žinomas ir kandidatai nori dirbti būtent su tuo žmogumi. Tai yra pardaviminis momentas, kuris suveikia pritraukiant talentus“, – apie įdarbinimo strategiją pasakojo vadovė.
Dar vienas svarbus bruožas, kurio ši įmonė, kaip ir didžioji dalis aukštus atlyginimus siūlančių bendrovių, tikisi iš darbuotojų – iniciatyva. Kaip pavyzdį I.Bernotienė pateikė neseną atvejį – ji pasiūlė į biurą atėjusiems darbuotojams pasižymėti „Excel“ lentelėje, kad kuriam nors darbuotojui susirgus koronavirusu, būtų galima lengviau atsekti kontaktus. Tačiau užuot pildę „Excel“ lentelę darbuotojai nutarė sukurti vidinę programėlę.
„Mūsų darbuotojai nėra vykdytojai. Jie nori, kad visiems būtų patogu, gera dirbti, jie žiūri iš komandinės prizmės, visi – kaip vienas kumštis“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, svarbiausiu kriterijumi vis tiek išlieka kompetencija ir patirtis, tačiau I.Bernotienės teigimu, itin svarbu, jog asmuo nuolat mokytųsi. Norima, kad darbuotojas būtų veržlus, pats generuotų idėjas, domėtųsi naujomis technologijomis, praktikomis.
„Svarbu, kad tas žmogus domėtųsi ir kitų organizacijų technologiniais pavyzdžiais. Dažnai pasižiūrime, kaip procesus dėlioja „Spotify“, „Netflix“. Vienas mūsų darbuotojas yra dirbęs „Google“ ir tas mąstymas visada būti priekyje, viską daryti pagal naujausius dalykus, yra labai svarbus. Tikimasi, kad žmogus būtų viena koja priekyje, o ne lauktų kol kažkas kažką sugalvos“, – aiškino ji.
Kartu, pasak I.Bernotienės, norima, kad darbuotojas būtų atsakingas, jo nereikėtų kontroliuoti.
„Neturime jokio mikrovaldymo, niekas nekontroliuoja, ar darbą pradėjai 9, ar 12 val. Yra sutarti rezultatai ir tada pats atsakai. Kadangi didžioji dalis dirba iš namų ir tik vienetai ateina į ofisą, turi būti atsakomybė, kad galėtum pasitikėti darbuotoju“, – sakė ji.
Atrankoje – trys pokalbiai ir užduotis
Jei šiuose žodžiuose atpažįstate save, I.Bernotienė papasakojo ir apie procesą, kurį tektų įveikti norint įsidarbinti „Zedge“. Pirmajame etape vyksta pokalbis su žmogiškųjų išteklių specialistu, kurio metu siekiama išsiaiškinti asmens vertybes, gebėjimą susikalbėti su komanda. Taip pat atitikimą įmonėje vyraujančiai kultūrai, kuri panaši į startuolių.
„Jei ateina labai rimtas, solidus žmogus su kostiumu, tai gal jau kultūriškai neatitiktų. Mūsų įmonėje vyraujanti komunikacija yra labai paprasta ir jei būsimas darbuotojas atėjęs bendraus oficialiai, jis nepritaps. Per pirmąjį pokalbį įvertiname vertybes, požiūrį, žiūrime, kaip bendraujama“, – teigė ji.
Antrasis pokalbis būna technologinis, o po jo seka ir užduotis.
„Didžiajai daliai pozicijų turime užduotis. Ar tai būtų projektų vadovai, dizaineriai, programuotojai – namų užduotis egzistuoja. Ir jei po jos viskas tinka, kažkuris iš aukštesnio lygio vadovų Niujorke arba Kalifornijoje pakalbina“, – pasakojo I.Bernotienė.
Rekomendacijų, bent kol kas, „Zedge“ iš kandidatų pateikti neprašo. Anot kompanijos vadovės, Lietuva yra pakankamai maža ir kadangi ieškoma labai patyrusių žmonių, apie juos iš išorės tikrai įmanoma sužinoti daugiau informacijos.
„Pasitikime tuo, ką pavyksta pamatyti pokalbio metu. Kadangi pats procesas ilgas, tai jau mūsų atsakomybė patikrinti tai, kas mums svarbu. Visa tai atsispindi ir per užduotį, bendravimą. Kartais pokalbiai būna vakariniai ir tuomet pasimato jo gebėjimas prisitaikyti. Dar kol kas nenuvylė, neturėjome blogų patirčių“, – sakė vadovė.
Tiesa, tuo metu, kai kompanija Lietuvoje tik kūrėsi ir ieškojo programuotojų, „Zedge“ tarp reikalavimų buvo įrašiusi, jog žmogus turi būti sukūręs savo programėlę, kuria prekiautų „Apple store“. Pasak I.Bernotienės, toks reikalavimas egzistavo ieškant IOS ir Android programuotojų.
„Jei ieškosime tokio tipo darbuotojų, toks reikalavimas tikrai išliks“, – teigė ji.
Aukšti atlyginimai – aukščiausioms pozicijoms
Spalį, „Sodros“ duomenimis, atlyginimų mediana „Zedge“ siekė kiek daugiau nei 4,7 tūkst. eurų prieš mokesčius. I.Bernotienės teigimu, jis galėtų būti dar aukštesnis.
„Kadangi turime keletą tokių pozicijų, kaip ofiso vadovė, turinio vadovai, kurios nėra technologinės, jos sumažina bendrą atlyginimų lygį“, – tvirtino ji.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad aukščiausius atlyginimus šioje įmonėje gauna aukštesniojo lygio specialistai. Darbo skelbimuose galima pastebėti, kad kai kurioms pozicijoms siūlomas 1,5-2,5 tūkst. eurų prieš mokesčius atlyginimas. Skelbimuose į aukštesnes pozicijas figūruoja 3,5-7 tūkst. eurų alga.
„Nėra taip, kad visi darbuotojai gautų labai skirtingus atlyginimus, yra trijų lygių atlyginimų sistema. Negaliu atskleisti tikslių sumų, bet, pavyzdžiui, pirmo lygio senior specialistas gautų, tarkim, tūkstantį, antro – du tūkstančius, trečio – tris tūkstančius“, – aiškino I.Bernotienė.
Tiesa, dalis rinkos žaidėjų žeria priekaištus esą didžiausius atlyginimus mokančios įmonės kaitina IT rinką. Vietos žaidėjai, negalėdami išmokėti tokių algų, patiria spaudimą iš darbuotojų kelti atlyginimus, nors šie dažnai būna arti produkto savikainos. I.Bernotienės teigimu, tai – amžina problema ir amžinas dialogas. Tačiau ji turi pastabų ir patiems darbuotojams.
„Kai darbuotojai kalba, kad ten moka tiek ir tiek, man kyla klausimas, o kodėl ten nedirbi. Vadinasi, galbūt ir kompetencijos lygis nėra pakankamas, kad ten dirbtum. Būtų naivu tikėti, kad uždirbantis 5 kartus mažesnį atlyginimą nepabandytų ten patekti. Taip, moka daugiau, bet tas atlyginimas mokamas už solidų indėlį į organizaciją, technologines žinias ir lygį. Netikiu, kad žmogus, kuris vidutiniškai programuoja, gaus labai didžiulį atlyginimą. Stebuklų nėra“, – įsitikinusi pašnekovė.
Be to, I.Bernotienės teigimu, programavimo mokyklose žmonėms, kurie persikvalifikuoja, sukeliamas lūkestis, kad jie iškart gaus aukštą atlyginimą. Tačiau ji atkreipia dėmesį, jog IT sferoje algos kyla eksponentiškai, o kitos sferose – dažniausiai nuosaikiai.
„Jeigu tikrai gerai programuoji ir augi, atlyginimas tikrai keisis kartais per metus. Bet stebuklų nėra. Jeigu neturi technologinių žinių, esi jaunesniojo ar vidurinio lygio specialisto pozicijoje, jokia organizacija nemokės labai daug – ar tai būtų vietinė, ar tarptautinė. Juolab, jei tai globali organizacija ir rezultatas numatytas ambicingas“, – tvirtino vadovė.
Nuo opcionų iki psichologo konsultacijų
Be atlyginimo įmonėje yra ir opcionų planas, kuris suteikia teisę ateityje pirkti įmonės akcijas už kainą, nustatytą jų išleidimo/suteikimo momentu. I.Bernotienės teigimu, „Zedge“ opcionų programoje dalyvauja darbuotojai atsižvelgiant į jų pareigas ir darbo trukmę įmonėje.
„Kadangi esame viešai listinguojama įmonė, darbuotojai gali kiekvienais metais išsigryninti savo opcionų kiekį“, – teigė pašnekovė.
Taip pat nuo šių metų visi darbuotojai, priklausomai nuo pozicijos, gaus DSU (Deferred Stock Unit) – tam tikro skaičiaus akcijų vertę.
„Tai mūsų nauja programa, nes jautėme nepasitenkinimo, kad visi įsitraukę, bet ne visi gauna. Tai nuo šiol gaus visi darbuotojai. Bet kokiu atveju abu finansiniai instrumentai skatina visus darbuotojus įsitraukti į įmonės vertės augimą, nes kuo vertė yra aukštesnė, tuo didesnė finansinė nauda ir darbuotojui“, – sakė ji.
Kartu, I.Bernotienės teigimu, įmonėje skiriami solidūs biudžetai mokymuisi ir leidžiama mokytis ne tik pagal pareigybę. Metams įvairiems mokymams žmonės gali išleisti 1,5 tūkst. eurų.
„Tarkim, aš turiu planą nuo sausio mėnesio mokytis programavimo, nors įprastai, jei turėčiau ribotą biudžetą, tikrai eičiau į žmogiškųjų išteklių ar vadovavimo kryptį. Bet noriu išsikelti iššūkį, kad būtų dar lengviau su technine komanda susikalbėti“, – kalbėjo ji.
Darbuotojams taip pat skiriama 1 tūkst. eurų namų biuro įsirengimui ir ši suma atnaujinama kiekvienais metais. Be to, darbuotojai turi sveikatos draudimą, o rūpindamasi darbuotojų emocine sveikata, bendrovė išpirko psichinės sveikatos stiprinimo programėlės „Mindletic“ prenumeratą bei per mėnesį skiria dvi nemokamas konsultacijas pas psichologą.
Pabaigoje, kalbėdama apie ateities planus, I.Bernotienė teigė, kad kitąmet įmonė planuoja augti apie 30-40 proc. – ketinama pasamdyti dar 10-15 darbuotojų.
„Planuojamas augimas yra numatytas Lietuvoje. Iniciatyvų įdiegimui reikia daugiau technologinių žmonių – didžioji dalis bus programuotojai“, – apibendrino ji.
