G.Slizevičiūtės verslą „Siena“ aptiko dviejose galimo sankcijų apėjimo schemose. Mūsų turimais duomenimis, „Meidaga“ į Lietuvą importavo abejotinos kilmės medienos gaminius bei trąšas, kilmės šalimi nurodant Vidurio Azijos valstybes. Analogišką informaciją turi ir teisėsauga.
Su „Meidaga“ taip pat bylinėjasi ir Lietuvos geležinkeliai. Valstybės valdoma įmonė siekia atgauti beveik 47 tūkstančius eurų, kuriuos bendrovė liko skolinga už krovinių saugojimą.
Ar skolas pavyks atgauti – atviras klausimas. Mat „Meidaga“ ne tik pakeitė savininką ir vadovą, bet ir atleido visus darbuotojus ir nustojo mokėti „Sodrai“.
Kviečiame prisiminti naujausią „Sienos“ tyrimą, kuriame nagrinėjome ir G.Slizevičiūtės verslo dalyvavimą galimo sankcijų apėjimo schemose.
Kuo baigsis ikiteisminis tyrimas dėl „Meidagos“ importuotų prekių, prognozuoti sunku. Tačiau Generalinė prokuratūra pripažįsta, kad didelė dalis tokių tyrimų teismo nepasiekia. Prokurorai užsimena, kad tai nemaža dalimi lemia konkretumo trūkumas Baudžiamojo kodekso nuostatose.
Po legaliu kroviniu – nelegalus
Anot Muitinės kriminalinės tarnybos, ikiteisminis tyrimas dėl „Meidagos“ importuotų krovinių prasidėjo beveik prieš metus. Pareigūnai tiria atvejį, kai šiai įmonei skirtas legalus krovinys buvo panaudotas užmaskuoti kitam, galimai pažeidžiant ES sankcijas.
„Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje 2023 m. vasario mėn. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 3 d. ir 123-1 str. 1 d. požymius. Dėl to, kad į Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio postą iš Baltarusijos Respublikos atvyko traukinys turėjęs gabenti saulėgrąžų granules, tačiau atlikus muitinį patikrinimą, po minėtu kroviniu buvo rastos paslėptos nuo muitinės kontrolės medienos granulės. Jūsų minėta bendrovė buvo nurodyta kaip prekių gavėjas“, - raštu pateiktame komentare „Sienai“ teigė MKT atstovas Gediminas Kulikauskas.
Pasak jo, įtariant sankcijų pažeidimą, krovinys buvo sulaikytas, o vėliau – ir sunaikintas. „2023 m. gruodį priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą sustabdyti, o sulaikytas sankcionuotas prekes – sunaikinti“, - nurodė G.Kulikauskas.
Geležinkeliams nemoka beveik metus
Be minėto ikiteisminio tyrimo, „Meidaga“ turi ir kitų problemų. Su įmone jau kurį laiką bylinėjasi Lietuvos geležinkelių grupės bendrovė „LTG Cargo“, siekianti prisiteisti pinigus už suteiktas paslaugas.
„LTG Cargo“ patvirtino, kad teisminis ginčas iš dalies susijęs su Muitinės kriminalinės tarnybos veiksmais dėl įtariamo sankcijų pažeidimo.
„Šiuo metu „LTG Cargo“ vardu yra pareikštas ieškinys, byla nagrinėjama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose. Ginčas vyksta dėl beveik 47 tūkst. eurų skolos. Skola susidarė už vagonų saugojimą, transportavimą ir pan. Būtent vasarį, kai Muitinė sulaikė vagonus, skola ėmė kauptis už jų saugojimą, ir nutraukėme santykius su UAB „Meidaga“, – „Sienai“ teigė „LTG grupės“ ryšių su visuomene vadovė Aurelija Dermantė.
Anot pašnekovės, „Meidaga“ su reikalavimu nesutinka ir skolą grąžinti atsisako.
Investuotojas iš Bangladešo
Viešai prieinamais duomenimis, teisėsaugos akiratyje atsidūrusi ir skolų geležinkeliams grąžinti nenorinti „Meidaga“ šiuo metu neturi nė vieno darbuotojo. Įmonė taip pat jau keletą mėnesių neatsiskaito su „Sodra“. Pernai kovą, tuoj po MKT ikiteisminio tyrimo pradžios, pradėjusi kauptis įmonės skola „Sodrai“ siekia jau beveik 5 tūkst. eurų.
Bet šios problemos neatgrasė Abdulo Azizo – 25-erių jaunuolio iš Bangladešo, kuris jau mėnesį yra „Meidagos“ savininkas ir vadovas. Bent jau Registrų centrui pateiktais duomenimis.
Registrų centro duomenimis, Gabrielė Slizevičiūtė visas „Meidagos“ akcijas investuotojui iš Bangladešo perleido praėjusių metų pabaigoje. Antroje gruodžio pusėje Abdulas Azizas registruotas ir kaip „Meidagos“ direktorius, iš pareigų atleidus iki tol įmonei vadovavusį Mantą Pečiulaitį.
„Meidaga“ apie naują savininką iš Bangladešo Registrų centrą informavo gruodžio 14 d., dvi dienos po to, kai „Siena“ susisiekė su G.Slizevičiūte, o ji patikino nedalyvaujanti „Meidagos“ veikloje ir nieko nežinanti apie galimą įmonės dalyvavimą sankcijų apėjimo schemose.
Tuomet G.Slizevičiūtė neminėjo nieko apie „Meidagos“ akcijų perleidimą, nors jos įmonė Registrų centrui nurodė, neva akcijos Bangladešo piliečiui perleistos dar lapkritį.
Atsakė per advokatą
Dėl pokyčių „Meidagos“ valdyme kreipėmės ir į G.Slizevičiūtę. Atsakymo sulaukėme iš instagramo žvaigždės advokato Remigijaus Rinkevičiaus.
„Būdama UAB „Meidaga“ akcininke mano atstovaujamoji nesidomėjo bendrovės sudaromais sandoriais bei juose nedalyvavo ir su nurodomos bendrovės veikla neturi nieko bendro. (...) Mano atstovaujamoji ir nedalyvavo jokiuose tyrimuose ir/arba teisminiuose procesuose bei apie juos nieko nežinojo“, – raštu pateiktame komentare teigia R.Rinkevičius.
Į G.Slizevičiūtei užduotą klausimą, kaip ji rado paslaptingą investuotoją iš Bangladešo ir kiek pinigų gavo už akcijų perleidimą, advokatas atsakyti nesutiko.
„Mano atstovaujamoji negali atskleisti jokių duomenų apie privačių subjektų akcijų pirkimo-pardavimo sandorius, nes kam, kodėl, už kiek ir panašiai ji galimai perleido vienas ar kitas akcijas, o juolab už kokią sumą, yra konfidencialu ir nedaugiau. Atstovaujamoji neturi jokios teisės beigi pareigos atskleisti prašomus duomenis, kadangi šis jos sprendimas niekaip nėra susijęs su Jūsų atliekamu tyrimu, kuris iš esmės yra grindžiamas tik Jūsų subjektyviais spėjimais bet ne objektyviais duomenimis“, – dėsto R.Rinkevičius.
„Sienai“ atsiųstą raštą advokatas baigia raginimu „nepagrįstai neteršti“ savo klientės vardo, užominomis apie teismus ir reikalavimu publikuoti visą advokato rašto turinį. Su pastaruoju reikalavimu nesutikome ir publikavome advokato atsakymus ta apimtimi, kiek jie susiję su G.Slizevičiūtei pateiktais klausimais.
Padedant tarptautinio tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP analitikams, pavyko nustatyti, kad Registrų centrui pateiktuose duomenyse nurodytas asmuo iš Bangladešo tikrai egzistuoja. Susisiekti su juo kol kas nepavyko.
Tyrimai teismų nepasiekia
Generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis, nuo pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Lietuvoje pradėti 49 ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamo sankcijų pažeidimo.
„Iš nurodytų 49 ikiteisminių tyrimų 15 buvo nutraukti konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Vienas ikiteisminis tyrimas buvo baigtas asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose įtarimai yra pareikšti daugiau nei dešimčiai fizinių asmenų. Vienas asmuo yra kaltinamasis teismui nagrinėti perduotojoje baudžiamojoje byloje“, – „Sienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.
Pasak jos, dažnu atveju tenka rinktis tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės, o pasirinkimą nulemia abstraktus terminas „didelė žala“.
„Kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir administracinę atsakomybes, yra didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams požymis. Baudžiamasis įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydis vertinamas individualiai“, – aiškino E.Martinonienė.
Prokuratūros teigimu, būtent „didelės žalos“ abstraktumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios ikiteisminiai tyrimai dėl įtariamų sankcijų pažeidimų nutraukiami ir teismo nepasiekia.
„Ikiteisminio tyrimo dėl šių veikų nutraukimą dažniausiai lemia tai, kad baudžiamoji atsakomybė dėl tokių veikų atribojama nuo administracinės atsakomybės pagal didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams požymį, kuris yra vertinamojo pobūdžio ir ikiteisminio tyrimo metu nėra nustatomas“, - konstatavo E.Martinonienė.
Prie šios publikacijos prisidėjo OCCRP ID analitikai.
