Po VVTAT skirtos baudos mažoji bendrija sulaukė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) patikrinimo. Ši įstaiga reagavo į gautą skundą.
Kaip nurodoma įmonės paskyroje feisbuke, „Pjaunu grybą“, „operatyviai įgyvendino“ VMVT nurodymus ir planuoja juos išsiųsti tvirtinimui.
„Prisikabinta“ prie tokių terminų kaip „medicininiai grybai“, nors žodis „medical arba medicinal mushrooms“ yra sutartinai vartojamas terminas anglų kalba, mūsų parduodamų grybų rūšims apibūdinti. Taip pat kai kurių grybų paskirtyje buvo nurodyta: onkologijos profilaktikai ir neurodegeneracinių ligų profilaktikai. Išsiaiškinome, kad širdies veiklai – ok, potencijai – ok, dar ten kažkam – ok, o profilaktikai čia jau nuoroda į ligą“, – rašoma įmonės paskyroje.
Visgi VMVT darbui mažoji bendrija priekaištų sako neturinti.
Tuo tarpu kita įstaiga - VVTAT - dėl reikalavimų, neatitinkančių sveikatingumo teiginių apie 9 maisto papildus ir „įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes“, už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimus MB „Pjaunu grybą“ skyrė 1537 eurų baudą.
„Mums paskirtas baudos dydis yra artimas baudai, kurią prieš kelerius metus gavo vienas didžiųjų prekybos centrų, pardavinėjęs sunkiaisiais metalais užterštas keptuves iš Kinijos. Maža to, po nurodymo išimti iš apyvartos, jie paskelbė AKCIJĄ ir pardavinėjo toliau, o baudą, po AKCIJOS gavo panašią. Matyt, ji matematiškai apsimokėjo. Mūsų atveju taip nėra, vienas ar kitas žodis gali lemti procentus nuo bendros metinės apyvartos, ir informacija svetainėje yra tolygu užsakytai reklamai medijose, o taip neturėtų būti. Pridėkime tai, jei dirbti nuostolingai, iš ko ją mokėti? Gal protingiau proc. nuo pelno?“, – nurodoma žinutėje.
Visgi labiausiai „Pjaunu grybą“ papiktino institucijos komunikacija.
„VVTAT skyrė baudą MB „Pjaunu Grybą“ už vartotojų klaidinimą. Gydo tik vaistai, bet ne grybai!
Už šmaikštų bendrovės pavadinimą duodam 
, bet už vartotojų klaidinimą teks susimokėti“, – nurodoma įraše.
Toliau išvardijamos ir frazės „Pjauti grybą“ reikšmės, tarp kurių „būti netinkamam, nevykusiam, neįdomiam, nederėti, meluoti, apgaudinėti, apsimetinėti, mulkinti, taukšti nesąmones; įtikinėti; neįdomiai, nuobodžiai šnekėti, paistyti niekus, nusišnekėti“.
„Asmeniškai mus labiausiai žeidžia tai, kad buvome pristatyti daugmaž kaip nieko neišmanantys narkotikų prekeiviai, o realiai, iš rinkoje esančių dalyvių, mes vieni iš daugiausiai besidominčių grybais verslų, ir būtent iš mokslinės ir medicininės pusės. VVTAT turbūt nežinojo, kad mūsų parduodamus ekstraktus jau gana seniai tiria VU Gyvybės mokslų instituto doktorantai, rašo diplominius apie jų įtaką DNR. VVTAT turbūt nežino, kad jau metų pradžioje įsikursime Mokslininkų g. Vilniuje, pastate, kur priimamos tik bio ir medicinos technologijų įmonės. Šalia tokių įmonių kaip „Thermo Fisher“, kur įsiprašėme net į ekskursiją konsultuotis. VVTAT turbūt irgi nežino, kad jau daugiau kaip metai įsirenginėjame savo laboratoriją, kur planuojame atlikti gana sudėtingus ir brangius tyrimus, nes svetimų tiesiog neįperkame arba jų niekas Lietuvoje neatlieka). Mažai kas žino, kad tik šįmet dalis mūsų išėjo iš kitų darbų, prieš tai už savo atlyginimus pirkę įrengimus, siekdami savo tikslo – pjauti grybą“, – nurodoma naujame įraše.
MB „Pjaunu grybą“ šiuo metu reorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę „Mishkay biotech“, rašo portalas vz.lt. Šiuo metu baigiamame statyti moderniame grybyne Vilniaus rajone bus auginamos Lietuvai egzotinės grybų rūšys, įskaitant kordicepsą, natūraliai augantį Himalajų kalnų plynaukštėse, 3-5 kilometrų aukštyje.
Į šią įmonę 2023 m. vasarą investavo ir verslo akseleratorius „Tesonet“, kurį įkūrė „vienaragį“ „NordSecurity“ valdantys verslininkai Eimantas Sabaliauskas ir Tomas Okmanas.
MB „Pjaunu grybą“ šiuo metu laukia VMVT sprendimo dėl keletos desertų pozicijų sunaikinimo, arba nesunaikinimo.
„Mums iš principo tai nieko nekeičia, kadangi jų pardavimai ir taip nebuvo ženklūs, o šokoladą ir riešutų kremą kūrėme tik tam, kad smagu, smagu kurti kažką naujo, ir nematyto pasaulyje“, – nurodoma įraše.
Ilgalaikis bendrovės tikslas – maisto papildai iš savo pačių užaugintų grybų, ir tam tikrų naudingų medžiagų ekstrahavimas medicinos tikslais, o dabar pardavinėjami desertai su grybais tik tarpiniai eksperimentai.
Teisinių kelių dėl gautos baudos ir VVTAT komunikacijos feisbuke, įmonė dar svarsto imtis, tačiau įvertins savo jėgas.
„Visi klausia – Ar skųsime teismui? Žala dalykinei reputacijai, prašymas atlyginti žalą už sunaikintus produktus (jei jie bus sunaikinti), prašymas baudą pakeisti įspėjimu, kadangi VMVT tarnybos išvadose lengvinančių aplinkybių daug, o VVTAT išvadose nurodoma, kad jų nėra ir kt. – dar spręsime. Lauksime ir antros baudos, kuri tikimės neužtruks dar pusę metų, nes nuolat bijoti kas čia dabar bus taip pat nesinori. Kaip ten bebūtų, esame palaidoti po įvairių sprendimų, dokumentų ir t.t. lavina, ir kiek dar visko turime padaryti, išimti iš apyvartos, informuoti klientus, klijuoti kažkokius tais lipdukus apie nesaugius produktus parduotuvėse, biurokratinis aparatas toks, kad nelieka kada dirbti fiziškai. Apsvarstysime, ar turime tiek jėgų, veltis į metų metus truksiantį teismų maratoną, net jei ir vartojame daug kordicepso“, – nurodoma įraše.
VMVT paaiškino, kodėl tam pačiam grybui taikomi skirtingi reikalavimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) 15min atsiųstame laiške nurodė, kad įmonei UAB „Pjaunu grybą“ fasavimo ir prekybos veiklai VMVT išdavė leidimą 2022 m.
„Šią savaitę gavus vartotojo skundą dėl galimai neleidžiamų produktų platinimo vartotojams buvo atliktas patikrinimas. Skundas pasitvirtino. Patikrinimo metu nustatyti maisto produktai su neleistinomis sudėtinėmis dalimis. Tokie produktai laikomi nesaugiais ir turi būti pašalinti iš rinkos bei atšaukti iš vartotojų. Toks įpareigojimas ir buvo pateiktas įmonei“, – nurodoma gautame atsakyme
Beržo juodgrybis (dar vadinamas čaga grybu) ir kordicepsas vertinami pagal Europos Sąjungos naujo maisto teisės aktus, leidžiami naudoti maisto papilduose, bet ne įprastiniame maiste – tokiame tokiame kaip šokoladas, migdolų riešutų kremas ar panašūs produktai.
„Todėl įmonės tiekiami maisto produktai, kurių sudėtyje yra beržo juodgrybio ir kordicepso draudžiami tiekti vartotojams. Šiuos grybus galima naudoti tik maisto papilduose, juos tiekti rinkai galima“, – nurodo VMVT.
Kodėl taikomas skirtingas reglamentavimas? Dėl maisto saugos užtikrinimo, atsako VMVT.
„Maisto papildai yra vartojami mažais kiekiais, pagal gamintojo nurodytas vartojimo instrukcijas, dažnai nurodoma ir tikslinė vartotojų grupė. Įprastiniam maistui – šiuo atveju, šokoladui – nėra taikomi vartojimo apribojimai. Remiantis naujo maisto kataloge, sudarytame pagal ES valstybių narių pateiktą informaciją, nei vienoje iš ES šalių nėra patvirtintas šių grybų platus vartojimas žmonių maistui iki 1997 m. gegužės 15 d, todėl jis laikomas nauju maistu, kuriam prieš pateikiant jį rinkai reikalinga autorizacija – t. y. saugos vertinimas. Neautorizuotą naują maistą draudžiama tiekti ES rinkai“, – nurodoma atsakyme.
Maisto papildai yra vartojami mažais kiekiais, pagal gamintojo nurodytas vartojimo instrukcijas, dažnai nurodoma ir tikslinė vartotojų grupė. Įprastiniam maistui – šiuo atveju, šokoladui – nėra taikomi vartojimo apribojimai.
Anot VMVT – įvairiaspalvė kempė (lot. Trametes versicolor, angl. Turkey tail) yra ES neautorizuotas maistas.
Jį teikti rinkai yra draudžiama tiek įprastame maiste, tiek ir maisto papilduose. Įmonės platinami produktais su šia sudėtine dalimi taip pat yra uždrausti tiekti vartotojams.
„VMVT nuolat vykdo internetinės erdvės stebėseną, tiek rinkoje esančių produktų tiek importuojamų produktų. Stebėsenas ir kontrolė apima visų rūšių maisto produktus, viešojo maitinimo paslaugas, importuojamas siuntas“, – nurodoma atsakyme.
