Joje pateikti duomenys rodo, kad daugiau negu pusė (52 proc.) Lietuvoje veikiančių įmonių regi geras augimo galimybes. Tačiau kartu 64 proc. šalies verslų, kaip niekad anksčiau, nerimą kelia skolininkų galimybės padengti turimus įsipareigojimus.
Net 70 proc. įmonių Lietuvoje prognozuoja, kad per artimiausius 12 mėnesių susidurs su išaugusia vėluojančių mokėjimų rizika. Palyginimui, prieš metus taip manė 30 proc., o prieš dvejus metus – tik 7 proc. įmonių. Panašiai išaugusi vėluojančių mokėjimų rizika vertinama visoje Europoje – 66 proc. vidurkis.
Be to, apie 60 proc. Lietuvos įmonių mano, kad artimiausiu metu šalies laukia ekonominė recesija, o 24 proc. bendrovių, ruošdamosis tokiam scenarijui, ketina mažinti kaštus. Visgi „Eurostat“ duomenys rodo, kad toks manymas nebūtinai turi tvirtą pagrindą – Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su ankstesniu laikotarpiu, buvo vienas sparčiausių euro zonoje – 1,8 procento.
Ataskaita skelbia, jog 50 proc. įmonių Lietuvoje per pandemiją ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamos sumažinti vėluojančių mokėjimų riziką. Be to, per pastaruosius 12 mėnesių visoje Europoje ir Lietuvoje reikšmingai sumažėjo vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė.
Lietuvos viešajame sektoriuje apmokėti sąskaitas šiemet vėluojama vidutiniškai 11 dienų – 6 dienomis trumpiau nei prieš metus, o privačiame sektorius vidutinė mokėjimų vėlavimo trukmė sumenko nuo 16 iki 12 dienų. Tuo tarpu šalies vartotojai apmokėti sąskaitas vėluoja tiek pat dienų kiek ir pernai – vidutiniškai 10.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad daugiau kaip pusė (52 proc.) įmonių Lietuvoje mano, jog klientams ir partneriams taikomi mokėjimų terminai yra per ilgi, todėl kenkia jų verslui. Palyginimui, visoje Europoje tokios nuomonės laikosi 43 proc. įmonių. Be to, 45 proc. Lietuvos įmonių teigė, kad vėluojantys mokėjimai trukdo jų plėtrai.
Ataskaitos autoriai padarė išvadą, jog su didesniais sunkumais dėl vėluojančių mokėjimų Lietuvoje susiduria smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės. Jos nuo pandemijos nukentėjo labiau nei stambusis verslas, o ir jų skolos partneriams taip pat yra gerokai didesnės nei vidutiniškai kitų Europos šalių smulkaus ir vidutinio verslo įmonių.
48 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Lietuvoje teigė, kad dėl vėluojančių mokėjų negali samdyti naujų darbuotojų. Palyginimui, taip teigė tik 37 proc. didelių įmonių. Kartu smulkaus ir vidutinio verslo įmonė dažniau mano, kad sąskaitų apmokėjimas laiku yra verslo pareiga prieš visuomenę. Tokio požiūrio Lietuvoje laikosi 64 proc. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių ir 58 proc. stambių kompanijų.
Europos mokėjimų ataskaitą (The European Payment Report) „Intrum“ skelbia nuo 1998 metų. Atskiras tyrimo leidimas Lietuvai skelbiamas septintą kartą. Ataskaita parengta pagal 2021 metų sausio-balandžio mėnesiais 29-iose Europos šalyse atliktos apklausos rezultatus. Tyrime iš viso dalyvavo 11 187 Europos įmonių, veikiančių vienuolikoje skirtingų sričių. Lietuvoje apklausta 240 įmonių atstovų.
„Intrum“ veikia 25 šalyse, turi per 10 tūkst. darbuotojų, teikiančių paslaugas 80 tūkst. užsakovų Europoje.
