Vyriausybei giriantis, kad visos pagalbos priemonės verslui jau veikia, auga gretos verslininkų, kurie negauna žadėtų „Invegos“ paskolų nei sąskaitoms apmokėti, nei apyvartinėms lėšoms.
„Invega“ tvirtina, kad skolinti gali tik iki COVID-19 pandemijos sėkmingai veikusioms įmonėms, kurių apyvarta dėl karantino sumažėjo daugiau nei 60 proc. O turinčia sunkumų įmone „Invega“ laiko tą, kurios nuosavybė 2019 metais buvo neigiama, kitaip tariant, jei dar prieš karantiną įmonės sukaupti nuostoliai buvo didesni nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo.
Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad „Invega“ sudėliojusi tiek saugiklių, kad pasiskolinti neįmanoma nei jauniems verslams, kuriems per kelis mėnesius tapti pelningiems yra neįgyvendinama užduotis, nei pastaruoju metu daug investavusioms bendrovėms.
Tad dėl Vyriausybės paskelbto karantino veiklą privalėję nutraukti tokie verslai palikti kapstytis patys.
Tai, kad pinigai iki verslo keliauja sunkiai, atsispindi ir statistikoje. „Invega“ duomenys rodo, kad balandžio 21 dieną iš 50 mln. eurų, skirtų apmokėtinų sąskaitų paskoloms ASAP, buvo išskolinta tik 1 proc. – iš 363 besikreipusių įmonių ją gavo tik 39.
INVEGOS PANAUDOTOS LĖŠOS
| Finansinė priemonė | Priemonių suma,
mln. Eur | Pateikta paraiškų | Panaudota | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2020-04-21 | 2020-04-21 | |||||
| vnt. | mln. Eur | vnt. | mln. Eur | proc. | ||
| COVID-19 priemonės | ||||||
| Garantijos | ||||||
| Portfelinės garantijos paskoloms 2 | 425 | 0 | – | 0 | – | 0% |
| Paskolos | ||||||
| Apmokėtinų sąskaitų paskolos ASAP | 50 | 363 | 2.55 | 39 | 0.54* | 1% |
| Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams | 50 | 305 | 11.12 | 253 | 6.65* | 13% |
| Sutelktinės paskolos „Avietė“ | 3 | 120 | 0.84 | 120 | 0.84 | 28% |
| Pagalbos verslui fondas | 100 | 0 | – | 0 | – | 0% |
| Kompensacijos | ||||||
| Palūkanų kompensacija | 23.5 | 1138 | 12.16 | 365 | 4.13 | 18% |
| Nuomos mokesčio kompensacija | 100 | 0 | – | 0 | – | 0% |
Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams dalijamos šiek tiek sparčiau – iš 50 mln. eurų skirta 6,65 mln., arba 13 proc. Iš 305 besikreipusių įmonių „Invega“ patvirtino paraišką 253 bendrovėms.
Veikė tik pusmetį
Vienas tokių verslininkų, nesėkmingai bandžiusių gauti valstybės paramą, – praėjusių metų viduryje prekybos centre Vilniaus „Akropolis“ ledainę „Manhattan ledai“ atidaręs Rimvydas Valotka.
Verslininkas 15min pasakojo, kad verslo įkūrimui pernai gavo „Invegos“ Verslumo skatinimo fondo paskolą ir sukūrė 7 darbo vietas. Pirmi mėnesiai buvo sunkūs, tačiau nuo Kalėdų prekyba ledais įsisuko, o sausis ir vasaris buvo ypač sėkmingi.
Kovo viduryje dėl paskelbto karantino ledainę turėjęs laikinai uždaryti R.Valotka viltingai laukė žadėtos paskolos, o paskelbus apie šią priemonę pateikė paraišką tiek dėl apmokėtinų sąskaitų, tiek dėl likvidumo paskolos.
Atsakymo dėl paskolos nukentėjusiems nuo pandemijos verslams R.Valotka dar nesulaukė, tuo tarpu paraiška dėl apmokėtinų sąskaitų buvo atmesta motyvavus, kad įmonės reitingas per prastas.
„Invega“ žiūri formaliai – nepelninga, tai neverta išsaugoti. Tačiau ji negali būti pelninga, nes veiklą pradėjome prieš penkis mėnesius. Tapti pelningu per tiek laiko neįmanoma, – apmaudo neslėpė R.Valotka.
„Prieš pusę metų suteikti man paskolą, kai turėjau tik idėją, „Invegai“ neatrodė didelė rizika, bet dabar jai atrodo, kad jau nebeapsimoka mums skolinti. „Invega“ žiūri formaliai – nepelninga, tai neverta išsaugoti. Tačiau ji negali būti pelninga, nes veiklą pradėjome prieš penkis mėnesius. Tapti pelningu per tiek laiko neįmanoma. Mūsų rodikliai pakankamai geri, tiesiog reikia laiko, kad įsivažiuotume – dar metus duokite ir tikrai bus pelninga. Esu žiauriai nusivylęs“, – neslėpė verslininkas, investavęs į ledainę 20 tūkst. eurų.
Prisikaupė 11 tūkst. skolų
Dėl uždrausto veiklos ledainei prisikaupė apie 11 tūkst. eurų įvairių įsiskolinimų, iš jų apie tūkstantis eurų – darbuotojams. Dar 6 tūkst. eurų reikia norint pasiruošti vasaros sezonui.
„Nematau, kaip dirbti toliau“, – atsiduso ledainės savininkas, į verslą investavęs nuosavų lėšų, užstatęs nekilnojamąjį turtą.
R.Valotką labiausiai į neviltį varo faktas, kad prastoje finansinėje situacijoje įmonė atsidūrė ne dėl nesėkmingos veiklos, o dėl Vyriausybės sprendimo uždrausti jo veiklą.
„Jei tai būtų mano klaida, nesėkminga veikla, viską suprasčiau, tačiau veikla buvo sėkminga. Valstybė uždraudė mūsų veiklą ir nori, kad mes skolintumėmės. Nusileidžiu, skolinsiuosi, kad atiduočiau skolą darbuotojams, vykdyčiau sutartis, pradėčiau ruošti ledaines vasarai. Bet kai galų gale sutinku didinti skolą, man atsisako išduoti paskolą neaišku dėl kokių priežasčių“, – apmaudo neslėpė ledainės savininkas.
Jei tai būtų mano klaida, nesėkminga veikla, viską suprasčiau, tačiau veikla buvo sėkminga. Valstybė uždraudė mūsų veiklą, – sakė R.Valotka.
Jis svarstė, kad negavus paskolos teks svarstyti, ką daryti toliau, – ar uždaryti įmonę, ar bandyti ją parduoti. Be ledainės Vilniaus „Akropolyje“, verslininkas valdo dar tris ledaines kituose miestuose.
Nuomotojas nutraukė sutartį
Nurašyta valstybės pasijuto ir kita jauno verslo savininkė – pripučiamų batutų erdvę „Pripučiamos pilys“ sostinės laisvalaikio ir pramogų centre „Moonplay“ prieš septynis mėnesius atidariusi Brigita Mykolaitienė.
Valstybei paskelbus karantiną, duris užverti turėjo ir ši vaikų pramogų erdvė. Nuo karantino pradžios vienintelė pagalba, kurią iš valstybės gavo verslininkė, – už kovą išmokėti 257 eurai kaip mažos bendrijos narei. Likvidumo paskolos B.Mykolaitienė negavo, tačiau užpildė paraišką antrą kartą ir vėl laukia atsakymo.
Mūsų veikla pradėta spalio mėnesį. Veiklos pradžioje tikėtis, kad būtų pelno, yra juokinga, – sakė B.Mykolaitienė.
„Mūsų veikla pradėta spalio mėnesį. Veiklos pradžioje tikėtis, kad būtų pelno, yra juokinga. Mes dirbome, viskas buvo gerai, bet matai, kad trūksta to ir ano, ir vis investuoji“, – pasakojo pramogų erdvės vaikams savininkė.
Įsirengti patalpas verslininkei reikėjo pačiai – baldai ir įranga kainavo apie 40 tūkst. eurų. Sustojus veiklai jokių pajamų B.Mykolaitienė negauna – juk į internetą šokinėjimo ant pripučiamų batutų paslaugos neperkelsi.
O belaukiant valstybės paramos B.Mykolaitienę sukrėtė nuomotojo poelgis – „Moonplay“ pramogų centras, negaudamas pinigų už nuomą, nutraukė sutartį. Pasak verslininkės, pramogų centras nesileido į jokias derybas dėl mokėjimų išdėstymo dalimis ir liepė išsikraustyti iki balandžio 27 dienos.
Šiuo metu turiu skolų, kreditą, du didelius batutus, krūvą baldų, įrengtas patalpas, kurių investicijų neįmanoma perkelti kitur, ir nutrauktą nuomos sutartį, – apgailestavo B.Mykolaitienė.
„Šiuo metu turiu skolų, kreditą, du didelius batutus, krūvą baldų, įrengtas patalpas, kurių investicijų neįmanoma perkelti kitur, ir nutrauktą nuomos sutartį. Niekaip nesuprantu, kur čia yra pagalba verslui ir kaip galima praėjus karantinui tęsti veiklą“, – nusivylimą liejo verslininkė.
Ji vardijo, kad šiuo metu yra pasiėmusi 25 tūkst. eurų kreditą, įsiskolinusi nuomotojui, dar apie 7 tūkst. siekia skola draugui, o ateitis – miglota.
B.Mykolaitienė nutarė kol kas trims mėnesiams ieškoti vietos lauke, nes tikisi, kad švelninant karantiną bus leista teikti pramogas atvirose erdvėse. Vėliau dairysis kitų patalpų.
„Kraupiai man viskas atrodo. Pati pamačiau, kokia skaudi situacija, kai sudedi širdį, laiką, investuoji savo ir skolintus pinigus. Negaliu sakyti, kad didžiulį pelną nešė mano veikla, bet sukūriau dvi darbo vietas, pati dirbau, viskas buvo gerai“, – guodėsi B.Mykolaitienė.
Už borto – ir investuojantys verslai
Jauni verslai – ne vieninteliai, likę už „Invega“ dalijamų paskolų borto. 15min jau rašė, kad „Invega“ atmetė ir sporto bei pramogų arenos „Kane's arena“ Šiauliuose savininko Martyno Vidžiūno paraišką, nors įmonės kreditingumas buvo geras, nebuvo nei pradelstų skolų, nei įsiskolinimų.
Tokių verslininkų gretos vis didėja – pastarosiomis dienomis įmonių savininkai vienas po kito socialiniuose tinkluose dalijasi žinutėmis, kad net ir ilgai veikiančių įmonių paraiškos dėl likvidumo paskolų atmetamos, jei bendrovės nuosavas kapitalas neigiamas.
„Kaip supratau, jeigu daug investuojama (neigiamas nuosavas kapitalas) toks verslas, matyt, turi problemų ir jam šioje šalyje nėra vietos. Mokame mokesčius nei dienos nevėluodami daugiau nei 4 metus, neforminame prastovos dėl tolesnių investicijų ir dėl to, kad dengiama tik maža dalis gero atlyginimo“, – feisbuke rašė verslininkas Emilijus Vinča, kurio paraiška taip pat buvo atmesta.
Paskola subalansuota tiems, kam jos nereikia?
Tokia pačia patirtimi su 15min pasidalijo ir kaunietis verslininkas Gediminas Velička, valdantis įmonę „Auksovokas.lt“, apimančią tris verslus – per karantiną uždarytą barą Kauno Rotušės aikštėje, loftą „Gargaras“ bei nekilnojamojo turto nuomos įmonę.
Paskelbus karantiną teko uždaryti barą, atšaukti suplanuotus kovo ir balandžio mėnesio koncertus klube, tad įmonės apyvarta krito daugiau negu 60 proc.
Suprasdamas, kad pandemija ilgam pakeis gyventojų įpročius, ir norėdamas keisti verslo modelį – įsirengti bare virtuvę ir praplėsti lauko terasą, – G.Velička nutarė kreiptis dėl lengvatinės „Invega“ paskolos per alternatyvųjį finansuotoją.
Pateikęs „Registrų centrui“ finansines ataskaitas už 2019 metus ir užpildęs paraišką paskolai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms verslininkas ramiai laukė, nes buvo įsitikinęs, kad paskolą gaus.
„Auksovokas.lt“ visiškai atitiko viešai skelbiamus kriterijus paskolai gauti: 2019 metai buvo pelningi, kredito istorija švari, nėra jokių areštų, skolų, teismų, nuo karantino pradžios apyvarta krito daugiau nei 60 proc., nė vienas darbuotojas neatleistas.
Verslininko nuostabai, atsakymas buvo neigiamas. Tačiau išsiaiškinti, kodėl jo paraiška atmesta, nebuvo paprasta. Atmestoje paraiškoje pridėtose „Invega“ taisyklėse G.Velička nieko konkretaus nesužinojo, tad atsakymų teko ieškoti aplinkiniais keliais – per pažįstamus, turinčius pažinčių kredito įstaigoje, į kurią ir kreipėsi.
Iš jų verslininkas išgirdo, kad „Invega“ nustatytos taisyklės yra per griežtos, o viską lemia neviešas algoritmas, kurio esmė – jei įmonė neturi sukaupusi daug rezervų, nepaskirstyto pelno ir kapitalo, ji paskolos greičiausiai negaus.
G.Velička tvirtino, kad jo paraiška paskolai buvo atmesta, nes įmonės kapitalas buvo neigiamas – 2018 metais įmonė daug investavo, tad pelno neuždirbo. 2019 metai jau buvo pelningi, tačiau uždirbto pelno nepakako, kad padengtų buvusius nuostolius.
„Sukūrė priemonę, viešai paskelbė, kad skiria milijonus, bet neviešai įdiegti saugikliai, kad niekas pinigų nepasiimtų. Realiai visiškas absurdas, nes paskolos suteikiamos tik tiems, kam jų net nereikia – kas sėdi ant sukauptų pinigų iš ankstesnių metų. Jei pas mus būtų pilna sukauptų rezervų, tai juos ir naudotume, kam ta biurokratija ir paskolos“, – piktinosi verslininkas.
Realiai paskolos suteikiamos tik tiems, kam jų net nereikia. Jei pas mus būtų pilna sukauptų rezervų, tai juos ir naudotume, kam ta biurokratija ir paskolos, – piktinosi G.Velička.
Jis pridūrė, kad vadovaujantis tokiais kriterijais 90 proc. smulkių įmonių turėtų iš karto atkristi.
„Visas smulkus ir vidutinis verslas finansuojasi iš paskolų, o ne kapitalo“, – pridūrė verslininkas.
Įžeidė premjero žodžiai
Beje, G.Velička pasakojo, kad kreiptis dėl paskolos nusprendė po garsiojo premjero pareiškimo antradienį apie nevykusį verslą.
„Tad iš principo pirmą kartą gyvenime nutariau pabandyti gauti paskolą, nes juk Vyriausybė sako, kad pinigai paruošti, reikia atitikti kriterijus ir juos pasiimti“, – pasakojo paskolą gauti pabandęs verslininkas.
Premjero antradienį išsakyti komentarai įžeidė daugumą verslininkų. Kai kuriems po tokių pareiškimų nusviro rankos – kaip 15min jau rašė, po premjero pareiškimų spalvotais kukurūzų spragėsiais prekiaujantis vilnietis Tomas Šiuipys antradienį paskelbė parduodantis dalį verslo.
„Visi esame labai nusivylę ne vien biurokratija, bet ir komunikacija iš pirmo valdžios žmogaus lūpų. Tokie žodžiai mane nužudo kaip verslininką. Kas būtų, jei aš su savo darbuotojais taip kalbėčiau – jei mėnesį nesugebate išgyventi be atlyginimo, tai esate nieko verti. Netelpa galvoje, kaip valstybės vadovas gali taip kalbėti. Tokia sudėtinga situacija, reikia nuteikti visus, kad susiimkite, bus geriau, padarysime viską, ką galime, o dabar mums sako: „Užsidaryk, jei nesugebi, ir tiek“, – apgailestavo ledainės savininkas R.Valotka.
Kas būtų, jei aš su savo darbuotojais taip kalbėčiau – jei mėnesį nesugebate išgyventi be atlyginimo, tai esate nieko verti. Netelpa galvoje, kaip valstybės vadovas gali taip kalbėti, – apmaudo neslėpė R.Valotka.
O Šiauliuose veikiančio autoserviso ir parduotuvės „Igtisa“ direktorius Dainoras Saunorius atkreipia dėmesį, kad verslas jau daugiau nei mėnesį išsilaikė laukdamas pinigų, tačiau jų vis dar nėra.
Verslininkas, kurio įmonės apyvarta sumažėjo 50 proc., kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų už kovo mėnesio darbuotojų prastovas, tačiau sulaukė atsakymo, kad jos bus išmokėtos tik gegužę.
D.Saunorius apgailestavo, kad Vyriausybei garsiai transliuojant apie 5 mlrd. eurų paramos paketą verslui visuomenė įsivaizduoja, kad įmones šie pinigai jau pasiekė.
„Visi darbuotojai, visi žmonės įsivaizduoja, kad tuos 5 mlrd. eurų verslas jau ir gavo. Vyriausybė gražiai ištransliavo, kad bus parama, kad viskas gerai. Tačiau jau praėjo šešios savaitės, niekas pinigų nematę ir nematys“, – didelių vilčių sulaukti pagalbos nebededa šiaulietis.
