Kaune jau seniai būta tiek daug gerų naujienų iš užsienio investuotojų. „Hella“, „Continental“, „Hollister“ – tai tik kelios kompanijos, paskelbusios planus investuoti Kauno rajone esančiame LEZ.
Automobilių pramonės gigantas „Continental“ Kauno rajone žada statyti autokomponentų gamyklą ir įdarbinti 1000 žmonių, „Hella“ žada priimti iki 2 tūkstančių specialistų. „Investuok Lietuvoje“ ramina, kad per vieną dieną tiek žmonių niekas neįdarbins.
Iššūkis – rasti žmonių
„Tikrai bus nemažas iššūkis“, – pripažįsta Kauno technikos kolegijos vadovas Nerijus Varnas, per kurio kabineto slenkstį jau žengė ne vienas investuotojas.
Autoelektrotechnikos ir inžinerijos specialistus Kaune ruošia tik dvi švietimo įstaigos – Kauno technikos kolegija ir Kauno technologijų universitetas.
Kolegijoje ruošiami autotransporto elektronikos bei Transporto elektros sistemų inžinerijos specialistai, kurie bus graibstomi į „Hella“ ir „Continental“ gamyklas. Nors abiejų programų studijas kasmet pradeda apie 180 mokinių, tačiau baigia apie šimtą.
„Žinoma, mes nepajėgsime parengti tiek specialistų, kiek „Continental“ planuoja įdarbinti. Tačiau bent jau padvigubinti priimamų mokinių skaičių į šias programas galime“, – sako kolegijos vadovas N.Varnas.
„Continental“ Kauno rajone gamins durų ir sėdynių kontrolės elementus, išmanias automatines langų užtamsinimo sistemas, adaptyvios greičio palaikymo sistemos sensorius bei priekinius radarus automatinio stabdymo funkcijai.
Teks tūkstančius žmonių perkvalifikuoti
Atsistatydinęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, bendravęs su investuotojais, pripažįsta, kad laukia didelis iššūkis. Jis BNS pripažino, kad, Kaune nusprendus investuoti „Continental“, „Hella“ bei „Hollister“, regione gali trūkti inžinerinės krypties specialistų, tačiau vylėsi, kad švietimo įstaigos sugebės rinkai pasiūlyti pakankamai darbuotojų.
„Continental“ atstovai, pasak jo, domėjosi, kaip Kaune bus įmanoma perkvalifikuoti specialistus, kai jie tiktų dirbti autokomponentų gamyklai.
Kauno technikos kolegijos vadovas N.Varnas yra tikras, kad „Continental“, matyt, eis jau kitų investuotojų pramintu taku – perkvalifikuos žmones.
„Mes taip dirbame su kitais investuotojais Kaune, pavyzdžiui, su „Kitron“, kurie kas mėnesį atsiunčia po 20–30 žmonių perkvalifikuoti. „Continental“ taip pat reikės rasti daug specialistų“, – pastebi jis.
Skandinavų kapitalo elektronikos gamybos paslaugas teikianti bendrovė „Kitron“ Kaune įsikūrė dar 2001 metais ir nuo to laiko tik didina darbuotojų skaičių. Šiandien lietuviškame filiale jau dirba 676 žmonės – daugiau nei Norvegijos filiale.
Todėl investuotojai finansavo laboratorijų steigimą kolegijoje. Tose laboratorijose ir perkvalifikuojami IT specialistai. „Jiems ta investicija jau atsipirko. „Kitron“ bendrovei irgi reikėjo daug žmonių. Mes apmokome žmones, atsiųstus pačios bendrovės. Kito kelio rasti tiek daug specialistų nėra“, – neabejoja N.Varnas.
Daugėja ir studentų
Reikiamus specialistus gamykloms rengia ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Vien tik KTU kiekvienais metais išleidžia apie 900-1000 informatikos mokslų, elektros, elektronikos ir mechanikos studijų krypčių absolventų, o priėmimas į šių krypčių studijų programas jau kelinti metai auga, skelbia KTU. Ypač ženklus studentų didėjimas 2017 m. buvo į elektros ir elektronikos inžinerijos studijų programas
Kaip 15min teigė laikinai KTU studijų prorektorės pareigas einanti Kristina Ukvalbergienė, aukštojoje mokykloje rengiami valdymo sistemų, informacinių sistemų, elektronikos, transporto elektronikos, mechatronikos, gamybos ir kt. sričių specialistai.
Pasak K.Ukvalbergienės, didėjant tokių specialistų poreikiui valstybėje, Vyriausybė turėtų į tai atsižvelgti ir skirstydama lėšas.
"Tas buvo padaryta tiek šiais, tiek praėjusiais metais, kai buvo didinamas informatikos, elektros inžinerijos, elektronikos inžinerijos bei aeronautikos inžinerijos studijų kryptims skiriamas finansavimas. Tačiau to nepakanka, svarbu, kad šios sritys būtų patrauklios stojantiesiems, kad jie, baigę studijas, norėtų, dirbti šiose darbo vietose, o tai dalinai susiję ir su tų darbo vietų įvaizdžiu rinkoje", – sakė ji.
KTU, pasak jos, priklausomai nuo poreikio, yra pasirengęs organizuoti papildomus kvalifikacijos kėlimo kursus, kad esamų darbuotojų kompetencija atitiktų rinkos poreikius, teigė pašnekovė. "Su kitais LEZ investuotojais universitetas nuolat bendradarbiauja tiek studijų, tiek mokslo srityse", – tvirtino laikinai KTU studijų prorektorės pareigas einanti K.Ukvalbergienė.
Statybas jau pradėjo
Panašu, kad planai sukurti tūkstančius darbo vietų nubrėžti penkiems, o gal ir daugiau metų. Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo Manto Katino, nereiktų tikėtis, kad veiklos pradžioje investuotojai puls ieškoti tiek žmonių.
„Hella“, „Continental“ ir „Hollister“ planuojamus gamybinius pajėgumus pasieks po 4–5 metų, todėl pamažu augant bendrovėse įdarbintų žmonių skaičiui Lietuva turės ruošti reikalingus specialistus, siekiant užtikrinti, kad suplanuoti gamybiniai pajėgumai būtų pasiekti ir gal netgi padidinti“, – teigiama M.Katino atsiųstame komentare.
Kita vertus, apie planus investuoti Kauno LEZ paskelbusios bendrovės būsimų specialistų pradės dairytis panašiu metu. Pavyzdžiui, „Hella“ gamyklos statybos jau prasidėjo, Kaune įsikursiančios „Continental“ gamyklos vadovas Shayanas Ali pranešė, kad gamyba bus pradėta iki 2019-ųjų metų vidurio.
Spalio pradžioje Kauno rajone, Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), Vokietijos automobilių komponentų gamybos bendrovė „Hella“ jau pradėjo naujos elektronikos gamyklos statybų pradžią. Investicijos siekia 30 mln. eurų ir žadama įdarbinti iki 2000 žmonių. Tiesa, pradiniame etape ieškos tik 200 specialistų.
Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Į naują gamyklą per ketverius metus planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų.
Reikės 3 tūkstančių elektronikos inžinierių
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, per ateinančius ketverius metus Lietuvoje reikės daugiau nei 3 tūkst. elektronikos inžinerijos specialistų. „Dėl šios priežasties ne tik prašoma didinti finansavimą toms studijų ir profesinio mokymo programoms, kurias baigę specialistai galės dirbti elektronikos gamyklose, bet ir populiarinama inžinieriaus profesija“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas M.Katinas.
„Investuok Lietuvoje“ pastebi, kad jau išaugo į aukštąsias ir profesines mokyklas stojusių ir elektronikos sritį pasirinkusių būsimų specialistų. Pavyzdžiui, Kauno kolegijoje priėmimas į elektronikos programą augo 71 proc., į automatikos – 21 proc. Gerokai didėjo ir įstojusių į elektronikos gamintojams aktualias KTU studijų programas: elektronikos inžinerija (25 proc.), elektros inžinerija (37 proc.), gamybos inžinerija (43 proc.), transporto elektronika (29 proc.), transporto priemonių inžinerija (38 proc.)
„Tikimės, kad būsimieji abiturientai, matydami geras įsidarbinimo galimybes, ir ateinančiais metais pasirinks elektronikos ir panašias studijų programas. Išlaikant panašų augimo tempą ir tolygiai didinant valstybės finansavimą šioms studijų programoms, specialistų trūkumo neturėtų atsirasti“, – sako M.Katinas.
