– Kiek į Lietuvą ateinantiems investuotojams opus kvalifikuotų darbuotojų paieškos klausimas?
Lietuviai yra labai talentingi ir darbštūs. Neretai Lietuvoje veikiantys pasaulinių bendrovių padaliniai būna konkurencingiausi.
– Pritraukiant investicijas talentai ir kvalifikuoti darbuotojai yra pagrindinis faktorius. Tai suvokia visos šalys, todėl darbuotojų klausimas dažniausiai įrašomas pirmu punktu teikiant pasiūlymą. Į Lietuvą ateina investicijos todėl, kad jos čia randa kompetentingų darbuotojų.
Lietuvoje įsikūrusios užsienio bendrovės savo darbuotojais patenkintos. Mes su jomis nuosekliai bendraujame. Lietuviai yra labai talentingi ir darbštūs. Neretai Lietuvoje veikiantys pasaulinių bendrovių padaliniai būna konkurencingiausi. Turi bent keletą didelių bendrovių, kurios sako tą patį.
Kita vertus, Lietuvoje yra 10-15 proc. žmonių, kurie yra ypatingai kvalifikuoti, bet jeigu mes norime, kad šalis klestėtų ir augtų, turime nepamiršti likusių 85 proc., kurie turi gerus pradinius duomenis, tačiau nėra patrauklūs verslams.
– Dėl kokių specialistų bendrovės konkuruoja labiausiai?
Jau dabar galime matyti, kad IT sektorius ima kanibalizuoti kitas sritis. Šiandien bankas yra ne kas kitas, o IT bendrovė.
– Iš esmės investuotojams patrauklūs tiksliųjų mokslų atstovai. Jau dabar galime matyti, kad IT sektorius ima kanibalizuoti kitas sritis. Šiandien bankas yra ne kas kitas, o IT bendrovė. Įvairiose srityse dirba vis daugiau žmonių, kurie valdo IT procesus ir sistemas. Ta tendencija tęsis. Nors tema nuvalkiota, bet IT specialistų trūksta visame pasaulyje. Šalis, kuris sugebės jų skaičių padidinti labiausiai, tikrai laimės.
Visi, kurie dabar renkasi profesijas, turi žinoti, kad ateityje daugelio jų darbas bus susijęs su IT sritimi. Jeigu jauni žmonės renkasi specialybę, kuri visiškai nesusijusi su IT, jei stipriai rizikuoja. Nebūtina būti programuotoju. Tai tik viena siaura sritis.
Kita paklausi sritis yra inžinierija. Beveik viskas, ką mes naudojame, nuo kompiuterių iki pastatų ir kelių yra sukurta inžinierinio mąstymo žmonių. Būtent tai yra dar viena sritis, kuri yra paklausi dabar ir kur pasukę žmonės sulauks didelės sėkmės ateityje.
– Ar tokių specialistų Lietuvoje paruošiama pakankamai?
Per metus paruošiama apie 2 tūkst. IT specialistų, o Lietuvai reiktų mažiausiai 4 kartus daugiau.
– „Investuok Lietuvoje“ yra ta institucija, kuri nuolatos nerimauja, kas bus ateityje. Mes žinome, ko reikia ir jei būtų įsiklausoma į sakomus skaičius, Lietuvai tai taip pat būtų į naudą. IT specialistų procentą reikia didinti ne procentais, o kartais.
Praėjusiais metais Lietuva valstybės finansuojamų vietų skaičių padidino 40 proc. Tai yra žingsnis į gerąją pusė, bet jei per metus paruošiama apie 2 tūkst. IT specialistų, o Lietuvai reiktų mažiausiai 4 kartus daugiau. 40 proc. augimas situacijos iš esmės nepakeis.
– Pastebima, kad į Lietuvą ateinančios didelės užsienio bendrovės dėl darbuotojų konkuruoti gali nesunkiai, nes yra finansiškai stipresnės. Tuo pat metu, vietinėms įmonės tenka susitaikyti su specialistų stygiumi. Ar ši situacija kaip nors keičiasi?
Šiandien, kai „Barclays“ padalinys Lietuvoje užaugo nuo šimto darbuotojų iki pusantro tūkstančio, nesugriuvo nei Lietuva, nei Lietuvos IT sektorius.
– Mes visi prisimename nerimą iš lietuviško kapitalo įmonių, kai atėjo pirmosios stambios užsienio bendrovės. Šiandien, kai „Barclays“ padalinys Lietuvoje užaugo nuo šimto darbuotojų iki pusantro tūkstančio, nesugriuvo nei Lietuva, nei Lietuvos IT sektorius.
Globalizacijos kontekste pasirinkimo nėra. Mes galime savęs paklausti: „Ar norime, kad Lietuvoje didėtų atlyginimai?“ Atsakymas yra akivaizdus. Juos galima padidinti kuriant aukštesnę pridėtinę vertę ir pritraukiant verslą į Lietuvą, kad jis leistų mūsų žmonėms įsidarbinti.
Lietuvos interesas yra pritraukti kuo daugiau įmonių į Lietuvą, kurios čia kurs, mokės mokesčius, nepriklausomai nuo to, koks yra kapitalo šaltinis. Kad ir kaip apmaudu kam nors būtų, visi turime pasitempti ir auginti savo verslus taip, kad jie galėtų konkuruoti su užsienio bendrovėmis. Mes to neišvengsime, nebent uždarytume sienas ir sakytume, kad nebepriimsim nei vieno užsieniečio.
– Lietuvoje atlyginimai vis dar yra vieni žemiausių Europos Sąjungoje. Kiek mes investuotojams patrauklūs kaip pigios darbo jėgos šalis ir ar šis įvaizdis keičiasi?
Visos Centrinės ir Rytų Europos šalis turės pereiti šį kelią ir tos, kurios bus sėkmingiausios, ateityje susilygins su Šiaurės šalimis ir galės gyventi tokį gyvenimą, kokį dabar gyvena danai, švedai ar norvegai.
– Situacija keičiasi, tačiau kaita neįvyks per metus. Tam reikia daugiau laiko. Lietuva turi tam tikrą laikotarpį pereiti į aukščiausią pragyvenimo lygį turinčių valstybių gretas. Kai tai atsitiks, mes pradėsime konkuruoti ne darbo jėgos pigumu, o kompetencija. Jei nori ateiti biotechnologijų įmonė, jai iš esmės nesvarbu, ar atlyginimai yra 20 proc. žemesni. Ji ateina ieškoti talentų.
Šiai dienai situacija yra tokia, kad dalis bendrovių randa pakankamai aukštos kompetencijos žmones, tačiau pigiau nei kitose šalyse. Kita dalis ateina dėl mūsų šalies privalumų, taip pat ir talentų, kurie čia yra.
Lietuvai reikia investuoti į save, aukštąjį mokslą tam, kad ji pereitų į aukščiausią lygį ir konkuruotų pasaulyje ne tik tuo, kad mes esame šiek tiek pigesni. Visos Centrinės ir Rytų Europos šalis turės pereiti šį kelią ir tos, kurios bus sėkmingiausios, ateityje susilygins su Šiaurės šalimis ir galės gyventi tokį gyvenimą, kokį dabar gyvena danai, švedai ar norvegai.
– Investuotojai renkasi didžiuosius Lietuvos miestus, nes juose geriausia infrastruktūra, daugiausiai darbui paruoštų specialistų. Provincija juos domina kur kas mažiau. Ar miesteliuose ir kaimuose gyvenantis jaunimas gali tikėtis gerai apmokamų darbo vietų ateityje?
Jeigu pažvelgtume į Alytų, Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą – kiek ten stiprios švietimo institucijos?
– Su tokiais procesais susiduria ne tik Lietuva, bet visos pasaulio šalys, kuriose pastebimas megapolizacijos efektas – didieji miestai auga nusiurbdami šalia esančius, lygiai taip pat, kaip Londonas nusiurbia dalį talentų iš Vilniaus ar Rygos.
Tai yra natūrali fizika su kuria reikia protingai elgtis. Vyriausybės daro sprendimus, kad sukurstų tam tikrą atsvarą šiems procesams. Efektyvi regioninė politika turi galimybę suvaldyti situaciją iki tam tikros ribos.
Manau, kad regioninėje politikoje pagrindinis yra švietimo klausimas. Jeigu pažvelgtume į Alytų, Šiaulius, Panevėžį, Klaipėdą – kiek ten stiprios švietimo institucijos? Dabar pagalvokime, kiek šansų yra pritraukti pažangias investicijas į tuos miestus? Jei žvilgsnį kreipiame į dar mažesnius miestus, tai ten situacija dar prastesnė.
Kitas dalykas yra miestų vadyba. Miestai ne visi stipriai dirba pritraukdami verslą. Šiuo metu miestų motyvavimo mechanizme verslo pritraukimas neegzistuoja. Daug paprasčiau savivaldos lygyje tvarkyti miesto infrastruktūrą, kurią iš karto mato miestiečiai – šaligatvius, kelius, parkus.
Kol atėjusi bendrovė užauga, užtrunka 4-5 metus ir naujas darbo vietas dažniausiai pajaučia kito politinio ciklo valdžia. Dažniausiai daugelis miestų nesuvokia, kad jie irgi yra produktas tarptautinėje arenoje ir turi konkuruoti dėl investuotojų dėmesio.
