Pigu.lt platformoje, kuri vadinama prekybos centru internete, prekiauja tūkstančiai skirtingų pardavėjų, dirbančių Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos rinkose.
-
Pirkęs iš estų, bet prekės sulaukęs iš Rusijos vyras pratrūko: „Pigu.lt“ privertė mane mokėti Putinui“
-
Paaiškėjo naujų detalių apie per „Pigu.lt“ rusiškais gaminiais prekiavusią įmonę: bandė iškišti daugiau tokių prekių
-
Paskutinis lašas: Pigu.lt atsidūrusi sovietinė žvaigždė privertė šauktis dirbtinio intelekto
15min rašė apie tai, kad užsisakęs prekę iš estų įmonės, lietuvis jos sulaukė iš Rusijos. Kiek anksčiau aprašėme istoriją ir apie tai, kad platformoje prekiauta kamuoliais su rusišku užrašu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Pirkęs iš estų, bet prekės sulaukęs iš Rusijos vyras pratrūko: Pigu.lt privertė mane mokėti Putinui“
TAIP PAT SKAITYKITE: Pigu.lt – kamuoliai su rusišku užrašu: sulaukė ironijos ir pasipiktinimo socialiniuose tinkluose
Dabar vienas 15min skaitytojas pasidalijo su portalu nuoroda, kurioje matyti, kad šioje platformoje prekiaujama antsiuvu su Rusijos herbu.
Pasitelkė dirbtinį intelektą
„Pradėjome reikšmingai tobulinti tūkstančių pardavėjų pateikiamų prekių patvirtinimo procesą. Tam, kad klaidos tvirtinant prekes, kurių mūsų prekybos sistemoje šiuo metu yra jau daugiau nei 3,5 milijono, nesikartotų, 2024 pasitelksime dirbtinį intelektą“, – patikino N.Mikalajūnas.
Pasak jo, tai aukščiausias įmonės prioritetas, padėsiantis užtikrinti tinkamą prekybos platformos prekių asortimentą.
„Kol sistemos diegiamos, nuodugnesniam tikrinimui skyrėme papildomus pajėgumus“, – tvirtino jis.
Tačiau pasiteiravus, kodėl minėtas antsiuvas pasiekė „dienos šviesą“, N.Mikalajūnas teigė, kad priežastis ta pati – tūkstančiai pardavėjų kasdien įkelia itin daug prekių ir ši tiesiog „praslydo“. Atstovas žadėjo, kad ši prekė bus išimta.
„Tik laiko klausimas, kada tokios parduotuvės bus atidžiau reguliuojamos“
Pasikartojančias situacijas įvertino ir laisvai samdomas prekių ženklų strategas Vaidotas Valantiejus.
Jo teigimu, skaitmeninių platformų moderavimas yra aktuali problema visame pasaulyje.
„Socialiniai tinklai nespėja moderuoti turinio, el.prekybos platformos nesugeba tinkamai moderuoti prekių pasiūlos. Su panašiomis problemos susiduria, ko gero, daugelis panašių el.prekybos platformų. Nors tokie nutikimai kenkia prekės ženklo įvaizdžiui, el.prekybos platformos dažnai veikia kiek kitokiu principu – pasitelkiant socialinius tinklus bei duomenis apie vartotojus, stengiasi patenkinti jau esamą paklausą ir pateikti patrauklesnį kainos pasiūlymą“, – aiškino V.Valantiejus.
Anot specialisto, dėl to, tikėtina, vidinės motyvacijos atidžiau moderuoti pasiūlą gali ir pritrūkti.
„Natūralu, jog artimoje ateityje el.prekybos platformos taps atidžiau reguliuojamos įvairių institucijų. Jau šiandien kalbame apie Europos Komisijos spaudimą socialiniams tinklams. Laiko klausimas, kada panašios diskusijos iškils ir apie el.prekybos platformų atsakomybę už pasiūlą“, – perspėjo jis.
