„Ne itin atitinku rimto kostiumuoto verslininko įvaizdį. Apskritai nesu linkęs savo veiklą vadinti verslu. Taip, tai mano šeimos pragyvenimo šaltinis, tačiau „verslas“ man skamba pernelyg šaltai. Mano veikla – „įdarbintas“ malonumas ir hobis. Visa tai – daug daugiau negu tiesiog verslas, akla pinigų gaminimo mašina“, – pasakoja MB „Miško takeliais“ („LitWild Travel“) įkūrėjas A.Jevtiuchovas.
Nors 15min pašnekovas ir neskuba savęs tituluoti turizmo Visagine pionieriumi, būtent jo dėka vis daugiau aktyvaus poilsio mėgėjų miestą Lietuvos šiaurės rytuose pažįsta nebe kaip vietovę su atomine elektrine, bet ežerų, upių ir įdomių pažintinių takų kraštą.
Brandos atestatų teikimo šventėje neįsivaizdavo, kur pasuks
Tam, kad šiandien drąsiai net ir po naktinius žygius naviguotų keliautojus iš įvairių pasaulio šalių, nelengvą kelią A.Jevtiuchovui nužygiuoti teko ir pačiam.
Devyniolikmetis Antonas, vedamas futbolo svajonės, susipakavo lagaminus ir pirmąjį kartą gyvenime lipo į lėktuvą. Galutinė reiso stotelė buvo Mančesteris.
O atradimų kelyje būta visko: emigracijos išbandymai, futbolo svajonės dužimas, ilgametės savasties paieškos, galiausiai – ir tūkstančių kilometrų kelionės autostopu.
Visos šios patirtys tarsi sudėtingos dėlionės smulkios dalys susidėjo į visumą, parvedė visaginietį emigrantą į gimtąjį miestą ir įvilko jį į įmonės vadovo amplua.
„Apie nuosavą verslą niekada nesvajojau. Apie kokį ten verslą svajosi, jeigu apskritai nežinai, ką žmogus nori veikti. Baigiant mokyklą Visagine, bemaž visi bendraklasiai jau buvo apsisprendę: kas mokysis Vilniuje, kas – Kaune, daug jų ruošėsi į Rusiją, kiti buvo pasirinkę studijas Anglijoje.
Studijuoti bet kur tik tam, kad studijuočiau, nemačiau prasmės.
Pats tuo metu galvoje neturėjau išsigryninęs krypties, kurios link labiausiai noriu eiti, o studijuoti bet kur tik tam, kad studijuočiau, nemačiau prasmės. Žinojau tik viena: kad labai mėgstu futbolą“, – prisimena A.Jevtiuchovas.
Devyniolikmetis Antonas, vedamas futbolo svajonės, susipakavo lagaminus ir pirmąjį kartą gyvenime lipo į lėktuvą. Galutinė reiso stotelė buvo Mančesteris. Kito miesto nei Anglijos futbolo klubo „Manchester United“ būstinė kandidatūros jaunuolis nė nesvarstė.
Anglijoje – devyniolikmečio visaginiečio išbandymai
Jaunatviško maksimalizmo kupinas A.Jevtiuchovas išvyko ir laikinai su vaikystės draugu apsistojo pas pastarojo brolį.
„Ieškojau įvairių futbolo klubų, kurie bent jau priimtų mane pasitreniruoti ir duotų šansą peržiūrai. Teko treniruotis su keliomis komandomis iš įvairių futbolo lygų, išbandžiau save ir „Manchester City“ akademijoje.
Neilgai trukus, supratau, kad iš futbolo pinigų neuždirbsiu – trūko duomenų, žinomumo futbolo pasaulyje, neturėjau agento. Natūralu, kad santaupos seko, todėl reikėjo mažiau svajoti ir pradėti daug dirbti. Šią situaciją pavadinčiau taip: tiesiog ėmė ir atsitiko gyvenimas“, – pasakoja A.Jevtiuchovas.
Kontrakto visaginietis Mančesteryje taip ir nepasirašė, tačiau tapęs tenykštės futbolo bendruomenės dalimi, drąsus, lengvai bendraujantis vaikinas užmezgė naudingų pažinčių.
Natūralu, kad santaupos seko, todėl reikėjo mažiau svajoti ir pradėti daug dirbti. Šią situaciją pavadinčiau taip: tiesiog ėmė ir atsitiko gyvenimas.
Iš kartu besitreniravusių vaikinų visaginietis sulaukė ne vieno darbo pasiūlymo:
„Pirmasis mano darbas naujametiniu laikotarpiu buvo drabužių parduotuvėje „Next“. Prasidėjo nuotykiai: angliškai dar nekalbėjau gerai, kartais tekdavo nurausti kaip pomidorui, pasitaikius nesusipratimams. Nuostabą kolegoms kėlė tai, kaip visi jie žiemą su automobiliais į darbą atvažiuodavo, o aš atmindavau dviračiu. Kadangi myniau, prieš ir po darbo pasikeisdavau aprangą persirengimo kambariukuose. Kartą kolegos pamiršo mane, išėjo, išjungė šviesą ir užrakino parduotuvę.
Kad ir nesmagiai gali skambėti iš šono, esu labai laimingas dėl to savo gyvenimo periodo. Per įvairius nuotykius įgijau daug gyvenimiškos patirties, išėjau iš komforto zonos ir, žinoma, stiprinau organizacinius sugebėjimus – pirmoji savarankiškai atidaryta banko sąskaita, sudaryta darbo, nuomos sutartis ir t. t.“, – neslepia A.Jevtiuchovas, po dviejų metų sugrįžęs į tėvų namus.
Naujų vėjų paieškos pakeleivingais automobiliais
Buvusio emigranto teigimu, sugrįžti į gimtąjį Visaginą tuo metu paskatino keli veiksniai: pervargimas nuo didelio informacijos kiekio, suveikė ir žmogiškų ryšių trūkumas, kadangi artimų draugų Antonas per tą laiką nesusirado.
Nuostabą kolegoms kėlė tai, kaip visi jie žiemą su automobiliais į darbą atvažiuodavo, o aš atmindavau dviračiu.
Galų gale, visaginietis suprato, kad toks pasaulis, kurį tuo metu kūrė ir matė, visai nebuvo panašus į jo svajonių.
Ilgai tėvų namuose jaunuolis neužsibuvo – sulaukęs vaikystės draugo pasiūlymo padėti vystant šeimos verslą, pusmečiui išsiruošė į Ispaniją ruošti dokumentus vienos tenykštės įmonės filialo Anglijoje atidarymui.
„Likimo ironija: parengęs reikiamą dokumentaciją, vėl sugrįžau į Mančesterį. Viskas sekėsi gerai, tačiau laikotarpis ypatingiausias buvo tuo, kad atradau naują savo pomėgį – keliones autostopu. Pirmiausia, parskridęs į Estiją, pakeleivingais automobiliais sugrįžau iki Lietuvos.
Taip patiko, kad netrukus organizavau solo kelionę autostopu iš Mančesterio į Sankt Peterburgą. Panirau į kitą hobį – fotografiją – lygiagrečiai nuo mažens dominusią mane tiek pat, kiek futbolas. Ieškojau naujų veidų, naujų vietų, norėjosi skirti laiko sau ir kelionėms“, – teigia A.Jevtiuchovas.
Gyvenimą keičianti pažintis Kaukaze
Viena iš vėlesnių Antono kelionių vedė jį pro Ukrainą ir Rusiją iki pat Kaukazo. Visaginietis ne tik keliavo autostopu, bet dar ir buvo užsibrėžęs tikslą kelionės metu neišleisti pinigų, todėl apsistodavo pas absoliučiai nepažįstamus žmones, sutiktus „Couchsurfing“ platformoje.
Sergejus ir Oksana iš esmės man atvėrė akis ir parodė, kiek rimtas, sustyguotas, organizuotas gali būti gidų darbas.
Pažintis su šeima, į savus namus keliauninką priėmusia Vladikaukaze, didžiąja dalimi lėmė tai, kad Antonas šiandien Visagine pats dirba su turistais.
„Išties lemtingas virsmas buvo mano atsitiktinė pažintis su jauna rusų Sergejaus ir Oksanos šeima. Jiedu mane įkvėpė savo gyvenimo būdu ir požiūriu į darbą. Jie gyvena kalnuose Kamatoje, Šiaurės Osetijoje, ir tuo metu dirbo Alanijos nacionaliniame parke gidais, krašto tyrinėtojais.
Sergejus ir Oksana iš esmės man atvėrė akis ir parodė, kiek rimtas, sustyguotas, organizuotas gali būti gidų darbas. Po kelių dienų su šia pora apie gyvenimą galvoti ėmiau kitaip“, – pabrėžia A.Jevtiuchovas.
Regis, visaginiečio mintys pamažu paveikė ir visą jo aplinką – įvykiai gyvenime pradėjo dėliotis sklandžiau, kreipdami jį reikiama linkme. Brendo laikas užbaigti emigranto kelionę ir sugrįžti į Visaginą ilgesniam laikui.
Brendo laikas užbaigti emigranto kelionę ir sugrįžti į Visaginą ilgesniam laikui.
Tą žingsnį Antonas žengė 2016 m., parskrisdamas į Lietuvą vienu reisu su būsima žmona, kraštiete Anastasija. Naujai užsiplieskę jausmai paskatino jaunuolius apsispręsti kurti šeimą kuo arčiau tėvų:
„Net dirbdamas užsienyje, dariau tai puse etato. Nebijojau keisti gyvenamosios vietos ar darbo. Nesijaučiau nė kiek blogai dėl to, kad tuo metu bendraamžiai buvo beatrandą save, kūrė šeimas.
Žinoma, buvo žmonių, sakiusių, kad reikia kažką daryti vienaip ar kitaip, bet klausiau savo širdies, o mintis užrašydavau dienoraštyje. Vienas geriausių dalykų mano gyvenime buvo beprotiškas tėvų ir draugų palaikymas, skatinimas ieškoti savęs, nesmerkimas po nesėkmės.“
Aptiko vietos turizmo sektoriaus spragą
Sugrįžęs į Visaginą, Antonas įsidarbino vietos svečių namuose „Idilė“, kuriuose kartkartėmis apsistodavo komandiruotėms atvykstantys užsieniečiai.
„Pastebėjau, kad jie po darbo valandų neturi jokios prasmingos veiklos. Susidraugavau su tuo metu viešėjusiais vokiečiais. Buvo žiema. Testo režimu pasiūliau jiems žygiuoti į miškus, pasigaminti maisto ant laužo. Keistokai vokiečiai pažiūrėjo į pasiūlymą, bet nusprendė eiti su manimi.
Testo režimu pasiūliau jiems žygiuoti į miškus, pasigaminti maisto ant laužo. Keistokai vokiečiai pažiūrėjo į pasiūlymą, bet nusprendė eiti su manimi.
Žygis pasisekė nerealiai gerai. Kilo mintis, kad tai galėtų būti toli gražu ne vienkartinis projektas“, – verslo nedideliame mieste Lietuvos pakraštyje pradžią prisimena A.Jevtiuchovas.
Aptikęs Visagine visiškai neišnaudotą nišą, Antonas pasiraitojo rankoves. Svarstymus apie tai, kad pradžioje nuo ilgų nuotolių futbolo aikštėje bėgimo į keliones ir žygius transformavęsis gyvenimo būdas gali tapti dar ir pragyvenimo šaltiniu, sustiprino atsitiktinai visaginietį 2017 m. susiradusi nauja galimybė.
„Anglijos kompanija „Swimtrek“ veža po visą pasaulį turistus, mėgstančius plaukti atviruose vandenyse. Organizatoriai susidomėjo Lietuva. Atsiradau teisingoje vietoje teisingu laiku: vienas žmogus pasiūlė man dirbti su „Swimtrek“. Tas vasaros sezonas buvo puikus: kaip gidas britais rūpinausi ne tik dienos metu, bet ir pirmąjį kartą gyvenime žygį baidarėmis vedžiau naktį. Įveikėme tris ežerus ir dvi upes. Tai buvo milžiniškas žingsnis link mano dabartinės veiklos.
Norėdami išlikti, turime nuolat ieškoti naujų trasų ir maršrutų bei juos siūlyti ištisus metus – tiek vasarą miškais, tiek žiemą pusnimis.
Gaila, kad praėjusiais metais dėl karantino užsienio turistai atvykti negalėjo – užklausų buvo labai daug“, – pasakoja A.Jevtiuchovas, sukūręs užsieniečius sudominusį prekės ženklą „LitWild Travel“, kurį netrukus pririšo ir prie lietuviškos MB „Miško takeliais“.
Ant savo pečių apsiėmęs gido pareigas, visaginietis administracinius reikalus patikėjo žmonai Anastasijai, o neseniai prie komandos prisijungė gidai Robertas ir Jevgenija, keliautojų nuotykius įamžinanti nuotraukose.
Pasak trejus metus versle besisukančio A.Jevtiuchovo, ne vien užsieniečiai, bet ir lietuviai vis noriau mėgaujasi žmogaus nepaliesta Visagino gamta:
„Pradėjus rengti žygius, apie mus sužinojo turizmo informacijos centrai Zarasuose, Ignalinoje, Utenoje, dalyvavom turizmo parodose. Žmonės natūraliai pradėjo domėtis Visaginu kaip miestu, turinčiu pasiūlyti daugiau nei tik istorijas apie atominę elektrinę. Tiesa, dirbame ir su tuo, rengėme miesto ir jėgainės maršrutus – tiesiog niekas kitas nedarė to.
Norėdami išlikti, turime nuolat ieškoti naujų trasų ir maršrutų bei juos siūlyti ištisus metus – tiek vasarą miškais, tiek žiemą pusnimis – pritaikant ir jaunimui, ir šeimoms su vaikais, ir vyresnio amžiaus žmonėms. Turime tokių klientų, kurie vis sugrįžta, ir, man atrodo, kad tai yra labai geras rodiklis. Matyt, kažką darome teisingai.“
Ne vien lietuvius, bet ir turistus iš užsienio traukiantis „LitWild Travel“ prekės ženklo kūrėjas A.Jevtiuchovas yra „Swedbank“ smulkiojo verslo įmonių projekto „Kiekvienas gali“ bendruomenės narys.
Ši bendruomenė palaiko smulkųjį verslą, rūpinasi jo vardo žinomumo sklaida, dalijasi gerąja patirtimi ir sėkmės istorijomis.
Tapkite ir jūs „Kiekvienas gali“ bendruomenės nariu!
