Kaip 15min pranešė ketvirtadienį, medieną į Kiniją eksportuojantis verslininkas (pavardė ir įmonė redakcijai žinoma) informavo, kad apie 300 konteinerių, kurie keliauja ar jau atkeliavo į Kiniją, kyla grėsmė nepasiekti užsakovų, kadangi prekių iš Lietuvos neįmanoma deklaruoti. Jo teigimu, Lietuva buvo tiesiog „ištrinta“ iš Kinijos muitinės sistemos nuo gruodžio 1 dienos.
Apie tai, kad kilo problemų dėl prekių deklaracijos,15min pasakojo ir medienos įmonės „Sprusas“ atstovai. Jų teigimu, įmonė rizikuoja negauti apie 8 mln. eurų pajamų.
Tai, kad kilo trikdžių deklaruoti prekes Kinijoje, patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos-Kinijos prekybos asociacija, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Tuo tarpu įmonės „Medvita“ vadovas Arūnas Zaleckis, taip pat eksportuojantis medieną į Kiniją, sakė nuostolių nepatiriantis, kadangi nuo rugsėjo iškėlė verslą iš Lietuvos ir perregistravo savo įmonę kitoje šalyje. Tokio sprendimo motyvas – sprendimas Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Vyras15min sakė numatęs, kad toks žingsnis eksportui nepadės, be to, prognozuoja dar blogesnius laikus.
„Mano nuomone, tokia pati problema bus ir importui. Kinai labai gražiai pasakė – atsisėskite, įsitaisykite ir laukite. Galiu drąsiai pasakyti – neis prekės nei į čia, nei į ten, jeigu bus lietuviškas bankas, lietuviška įmonė ar Klaipėdos uostas. Tas užtruks, eis palaipsniui“, – prognozavo verslininkas.
Pas mus atėjo vienas taivanietis, sako, mes jus palaikom, jūs mūsų draugai, duok rąsto kainą. Kaina tokia – man, sako, brangu, mes jūsų draugai, nuleiskit.
Kalbėdamas apie valstybės požiūrį į kompensacijas, vyras teigė girdėjęs valdžios atstovų pažadus, kad galimas eksporto netektis kompensuos Taivanas. Nors taivaniečiams galėtų būti įdomi Lietuvos medienos produkcija, A.Zaleckis sako matantis didelę problemą.
„Politikai turėtų padėti tai įmonei. Pas mus atėjo vienas taivanietis, sako, mes jus palaikom, jūs mūsų draugai, duok rąsto kainą. Kaina tokia – man, sako, brangu, mes jūsų draugai, nuleiskit“, – pasakojo pašnekovas.
Jis pridūrė manantis, kad Taivano verslas lietuvišką medieną pirktų nebent tuomet, jei jos kaina būtų mažesnė nei lietuvių siūloma Kinijai.
„Pigių lentų jie gali nusipirkti iš tos pačios Kinijos“, – sakė A.Zaleckis.
Įmonių sąrašas auga
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius penktadienį 15min tvirtino, kad Lietuvos įmonių, kurių krovinių kinai nepriima, sąrašas auga.
Šiuo metu apie tokią situaciją pranešė penkios įmonės iš aukštųjų technologijų, baldų pramonės.
Tiesa, minėti konkrečių įmonių pavadinimų asociacijos vadovas nesutiko motyvuodamas tuo, kad viešai pasirodžius bendrovių pavadinimams, joms gali būti pakenkta.
Pasak jo, lietuvių partneriai Kinijoje norėtų prekiauti lietuviškais gaminiais ir toliau, tačiau galimai turi nurodymus dėl produktų, kurių kilmės šalis yra Lietuva. Visgi, LPK prezidento nuomone, įmonės ieškos sprendinių, kaip išlaikyti prekybinius santykius su Kinija, tačiau šių būdų nedetalizavo.
Tuo tarpu Kinija būdų apsunkinti Lietuvos įmonių gyvenimą prigalvoja vis daugiau. V.Janulevičius gavo žinių, kad Kinijos bankai nenori patvirtinti lietuviškoms bendrovėms akredityvų – garantinių apmokėjimų už prekes. Šiuo metu žinomi trys tokie atvejai.
„Jei neišsiunti tų prekių, nes negali suvesti į sistemą, vadinasi, neįvykdai akredityvo sąlygų. Gali nukentėti finansiškai įmonės. Dabar diskutuojama, ar iš viso siųsti prekes ar nesiųsti prekių“, – teigė V.Janulevičius.
Kai kurių įmonių prekės į Kiniją keliauja šiuo metu dar tik keliauja. „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa 15min informavo, kad kelių šimtų tonų laktozės krovinys traukiniu iš Lenkijos į Kiniją pajudėjo prieš porą dienų. Jis Kiniją turėtų pasiekti po maždaug savaitės.
„Už prekių gabenimą atsakingas pirkėjas. Mes vakar užklausėme, kokia situacija, bet jie sakė, kad nežino – bus matyti, kai nuvažiuos krovinys“, – sakė D.Trumpa.
Jei Kinijos rinka užsidarys, „Rokiškio pienas“ ženklių nuostolių nepatirs, tvirtina verslininkas. Pasak jo, laktozė patraukli prekė, kurią galima parduoti kitose rinkose.
„Bet apskritai mano nuostata, kad tokie santykiai, kokie yra dabar su Kinija, negerai. Tačiau kelio atgal irgi nebėra, reikia prie to prisitaikyti“, – mano D.Trumpa.
Oficialios informacijos nėra
Penktadienį ryte 15min kalbintas Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas ir Klaipėdos krovinių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika penktadienį tvirtino, kad pati situacija nėra visiškai aiški.
Jis ragino palaukti daugiau informacijos. „Sunku pasakyti. Mano manymu, dar ankstoka šia tema kalbėti. Palaukime tikslesnės informacijos“, – sakė V.Šileika.
Su 15min kalbėjęs tarptautinės konteinerių pervežimo kompanijos „Yang Ming“ atstovas Lietuvoje taip pat teigė oficialios informacijos apie trikdžius neturintis, o neoficialios nėra daug. Dalis jos ateina ir iš žiniasklaidos.
Ši tarptautinė įmonė yra įkurta Taivane, tačiau taip pat plukdo konteinerius į Kiniją, kitas Azijos valstybes, Australiją bei kitas pasaulio šalis.
Pašnekovas negalėjo įvardinti, koks procentas įmonės krovinių keliauja tiesiai į Kiniją, nes iš Klaipėdos uosto konteineriai plaukia į daug pasaulio šalių. Vis dėlto įmonės atstovas patvirtino, kad nauji kroviniai į Kiniją iš Klaipėdos pakraunami iki šiol.
Kitos tarptautinės įmonės „Kuehne+Nagel“ atstovas 15min komentavo sulaukęs klientų užklausų dėl situacijos, tačiau šie kol kas nesiskundė. Jis teigė, kad bendrovė Kinijos link gabena nedaug, apie keliasdešimt konteinerių, kadangi eksporto srautas į Kiniją sulėtėjo jau vasarą.
Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad bendrovė į Kiniją šiuo metu turėtų gabenti vieno užsakovo krovinį, tačiau šis kol kas dar svarsto, ar tai daryti verta.
Kinijos ir Lietuvos santykiai pašlijo Lietuvai ėmus megzti glaudesnius santykius su Taivanu ir paskelbus apie ketinimus atidaryti atstovybę ne sostinės Taipėjaus, o šios salos vardu. Kinija paskelbė, kad tokį sprendimą laiko prieštaraujančiu „vienos Kinijos politikai“, kuri neleidžia Taivano traktuoti kaip nepriklausomos šalies. Kitose Europos šalyse atstovybės veikia Taipėjaus vardu.
Taivaniečių atstovybė buvo atidaryta lapkričio 18 dieną. Reaguodama į šį žingsnį Kinija lapkričio pabaigoje pažemino diplomatinio atstovavimo lygį su Lietuva – šalyse nebedirbs ambasadoriai, bet diplomatinėms atstovybėms vadovaus reikalų patikėtinai.
Pekinas praėjusią savaitę taip pat sustabdė vizų išdavimą Lietuvoje.
Lietuviškos bendrovės Kinijos kerštą patiria jau kurį laiką – Rytų šalis sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, nebederino naujų maisto leidimų, taip pat Kinijos valstybinė kreditų draudimų agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas – tai reiškia, kad dalis verslo už prekes iš Kinijos turi atsiskaityti iš anksto.
