„Tai gyvenimo nuskriaustųjų kreiva viltis, kad jie praturės, išlos, o taip iš jų išpešami paskutiniai pinigai“, – BNS tvirtino parlamentaras.
K.Masiulis siūlo nacionaliniam transliuotojui, kuris finansuojamas iš valstybės biudžeto, uždrausti transliuoti lošimus, o taip pat skelbti bet kokią informaciją, skatinančią užsiimti azartiniais lošimais.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ne toks kategoriškas – anot jo, „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos skiriasi nuo kitų azartinių žaidimų.
„Nėra tas pats kaip nueiti į kazino ir pralošti pinigus. Man ne tas pats atrodo. Nuo loterijų priklausomi žmonės nepasidaro“, – BNS sakė R.Karbauskis.
Loterijų rinkos lyderės bendrovės „Olifėja“ atitikties vadovas Andrius Karaliūnas BNS tikino, kad ši pataisa neturės poveikio, nes „ji teikiama ne dėl to teisės akto.“
„Azartinių lošimų organizavimas ir loterijų organizavimas atskirtas, yra šios veiklos net ekonominių veiklų klasifikatoriuje. (...) Loterijų organizavimą reguliuoja kitas įstatymas. (...) Jeigu vieną įstatymą taisai, tai taisai, ką jis reguliuoja, jeigu jis reguliuoja azartinių lošimų veiklą, negali automatiškai persikelti į loterijų veiklą“, – BNS tvirtino A.Karaliūnas.
Anot jo, loterijų negalima vadinti lošimais, o tuo labiau azartiniais.
„Loterijos – tai yra žaidimas su azarto elementais (...) bet azartiškumo lygis visai kitoks yra“, – aiškino A.Karaliūnas.
Jo teigimu, pastaruoju metu žmonės, pirkdami loterijos bilietus, vidutiniškai per mėnesį išleidžia apie 4 eurus – kur kas mažiau nei azartiniams lošimams.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas tokiai K.Masiulio pataisai dar pernai nepritarė. Tačiau pastarasis BNS tvirtino reikalausiantis, kad Seime vis tik dėl jos balsuotų ir tikisi, kad „gali pavykti“.
„Mūsų nacionalinei televizijai uždrausta transliuoti reklamą, bet loterijos kažkodėl transliuojamos. Papildomas pajamas iš to gauna. Bet valstybė, atsisakius LRT reklamos, kompensavo prarastus nuotolius“, – aiškino K.Masiulis.
Jis pripažįsta esąs azartinių žaidimų priešininkas ir neatmeta galimybės, kad loterijų transliacijas siūlys drausti ir kitose televizijose.
Manantis, kad „Keno“ ir „Jėgos“ loterijos ne tik nekuria priklausomybės, bet ir atneša pajamų valstybei, R.Karbauskis prognozuoja, kad K.Masiulio pataisai Seime nebus pritarta.
„Abejoju, ar pritarsime kažkokiems etapiniams sprendimams, kai ruošiamės tą reikalą sutvarkyti iš esmės. LRT įstatymo pataisos šneka apie visišką reklamos draudimą nacionalinėje televizijoje, nebeliks galimybės ją apeiti per rėmimo pranešimus ar kitaip“, – BNS teigė R.Karbauskis.
LRT atstovė ryšiams su visuomene Virginija Bunevičiūtė BNS nurodė, kad LRT savo iniciatyva jau metus nebetransliuoja nieko, kas susiję su azartiniais lošimais, įskaitant ir rėmimo pranešimų.
„Atkreipiame dėmesį, kad „Keno“ ir „Jėga“ nėra azartiniai lošimai – tai loterijos, kuriomis yra remiami Lietuvos sportininkai, Tautinis olimpinis komitetas“, – tvirtino V.Bunevičiūtė.
Dėl „Keno“ ir „Jėgos“ loterijų transliavimo LRT yra sudariusi sutartį su prekybos ir paslaugų terminalų tinklą „Perlą“ valdančia bendrove „Lotelita“, kuri teikia įvairias technines paslaugas loterijų organizatoriams.
Įmonės direktorius Mindaugas Marcinkevičius BNS nekomentavo, kiek „Lotelita“ sumoka LRT už „Keno“ ir „Jėga“ loterijų rodymą.
„Mokame pinigus LRT, tos sumos nėra didelės, bet mokame tik už gamybą, padengiame kaštus, ką LRT patiria dėl laidų montažo, operatorių, o už transliaciją nieko nemokame“, – BNS teigė „Lotelitos“ vadovas.
M.Marcinkevičius, be kita ko, nurodė, kad analogiškas loterijas rodo kitų šalių nacionaliniai transliuotojai.
„Skandinavų šalyse yra tradicija per nacionalinius transliuotojus rodyti trumpas loterijų laidas, kokie skaičiai išriedėjo. Tik mes rodome 20 metų, o jie – 50 metų“, – teigė M.Marcinkevičius
Anot jo, „Lotelita“ nėra svarsčiusi „Keno“ ir „Jėga“ loterijų rodymo perkelti į kitą televiziją ar transliuoti kitais kanalais, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Youtube“.
