Nesutariama su gamintojais dėl alaus kainos. Aludariai nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alų brangina padidėję akcizai, savo pranešime žiniasklaidai rašo „Norfa“.
„Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau. Aludariai nori prisidengti padidėjusiais akcizų mokesčiais ir pasinaudoti susiklosčiusia situacija vartotojų sąskaita. Ir tai ne pirmas kartas“, – sakė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau, - sakė D.Ryliškis.
Kovo mėn. įsigalioję nauji akcizų mokesčiai brangina skardinę alaus (priklausomai nuo alaus stiprumo) nuo 10 iki 14 ct. Pvz. populiaraus „Švyturio Ekstra“ alaus skardinė dėl akcizų poveikio parduotuvėje turėtų brangti nuo 0,88 iki 1,01 euro, tačiau dėl gamintojų reikalavimų toks alus kainuos 1,1 euro.
Tai ne pirmas kartas, kai gamintojai didina savo produkcijos kainą daugiau nei kyla mokesčiai, aiškina D.Ryliškis. Pernai lapkričio mėn. įsigaliojus naujajam taros administravimo tarifui (už vienkartinių pakuočių surinkimą), minėtas „Švyturio Ekstra“ alus vartotojui pabrango nuo 0,81 iki 0,88 euro, nors gėrimų gamintojai už plastikinę PET ar plieninę pakuotę turėjo sumokėti tik 0,025 euro mokestį.
Kompensuoja rinkos mažėjimą
„Švyturio-Utenos alaus“ generaliniam direktoriui Rolandui Viršilui toks „Norfos“ sprendimas buvo staigmena.
„Nieko apie tai nežinau, nes esu išvykęs“, – teigia R.Viršilas.
Tačiau jis patvirtino, kad alaus kainos buvo keliamos labiau, nei padidėjo akcizai.
„Kainą keliame šiek tiek daugiau nei akcizai, nes traukiantis rinkai mes turime tiesiog surasti kažkokius pajamų šaltinius. Jeigu rinka traukiasi 20 proc., tai tada ką daryti įmonei – turi rasti efektyvumo, taupymo būdų. Neseniai skelbėme apie mažėjantį darbuotojų skaičių. Iš kitos pusės, turime didinti produkcijos kainas“, – teigia R.Viršilas.
Nealkoholinio alaus kainos, anot „Švyturio-Utenos alaus“ vadovo, didėjo dėl to paties – siekiant kompensuoti rinkos traukimąsi dėl pakeltų akcizų alkoholiniam alui.
Derasi su „Norfa“
„Norime pabrėžti, kad „Norfa“ prekybos tinklas savo išplatintame pranešime spaudai skaičiavo tik tiesioginį alaus akcizo padidėjimą. Būtina nepamiršti prie akcizo dydžio pridėti ir pačių prekybininkų maržą, kuri augina kainą, bei atitinkamai padidėjantį PVM“, – teigiama „Švyturys-Utenos alus“ išplatintame komentare.
Bendrovė vertina, kad 112 proc. siekiantis akcizo alui pakėlimas daro ženklią netiesioginę įtaką šio produkto kainai.
„Prognozuojame, kad pabrangusio alaus bus nuperkama mažiau, o pardavimai rinkoje nukris 20 – 25 proc. Šios priežastys lemia gamybos efektyvumo praradimus ir atitinkamai brangina gaminamos produkcijos savikainą. Dėl to pagaminto alaus kaina ir auga daugiau, nei ūgtelėja tiesioginis akcizo mokestis“, – vertina „Švyturys-Utenos alus“ korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys.
Jis pažymėjo, kad bendrovė nuo 2017 m. sausio 1 d. moka padidėjusį pakuočių tvarkymo mokestį VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – tai dar viena kainos didėjimo priežastis.
„Su šiomis produkcijos brangimo priežastimis esame išsamiai supažindinę „Norfos“ vadovus nuo vasario mėnesio vykstančių derybų metu. Tikimės šias derybas tęsti ir rasti visas puses tenkinančius sprendimus“, – teigia D.Smailys ir patikina, kad „ Norfos“ prekybos tinkle „Švyturio“ alaus šiuo metu yra.
„Kalėsi“ su „Maxima“
Ne tik „Norfa“ kaltina „Švyturio-Utenos alų“ bandymu pasipelnyti iš akcizų kėlimo. Pernai į labai panašų ginčą aludariai įsivėlė su prekybos tinklu „Maxima“.
Prieš metus – praėjusių metų kovą – 15min rašė, kad „Švyturys-Utenos alus“ sustabdė savo produkcijos tiekimą į „Maximos“ prekybos tinklą, nes pastarasis nenorėjo pirkti alaus pagal naująjį bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ kainoraštį.
Aludariai aiškino, kad produkciją yra priversti branginti dėl Vyriausybės įvestų akcizų alui, taip pat dėl depozito vienkartinėms pakuotėms. Tąkart susitarti pavyko, alaus kaina buvo pakelta maždaug 3 proc.
Kariavo prieš 12 metų
Tai jau ne pirmas kartas, kai didžiausias prekybos tinklas nesutaria su didžiausia šalies alaus darykla.
Pastarąjį kartą „Švyturio-Utenos alaus“ ir „VP Market“ konfliktas buvo kilęs 2004 metais, kai prekybininkai atšaukė visus užsakymus, išskyrus skirtus prekybai didmenomis.
Tuometinis „VP Market“ generalinis direktorius Ignas Staškevičius viešai apkaltino koncerno BBH valdomo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovą bei koncerno viceprezidentą Tomą Kučinską sąmokslo prieš prekybininkus rengimu.
Pati „VP Market“ spaudoje paskelbė reklamą, kviečiančią „didžiausią pelną tarp maisto pramonės įmonių Lietuvoje gaunančios bei, ko gero, brangiausiai alų parduodančios užsienio kapitalo įmonės UAB „Švyturys-Utenos alus“ vadovus ir savininkus „sąžiningai įveikti sumaištį alaus rinkoje“. Reklamoje buvo pavaizduotas Žilvinas Marcinkevičius-Marketavičius – toks buvo herojus „Dviračio žyniose“. Vienas iš dešimtuko kūrėjų reklamavo pingantį alų.
