Verslas teigia neretai pasigendantis aiškumo ir konkretumo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ar Lietuvos kariuomenės konkursuose. Trūkstant komunikacijos tarp verslo ir valstybės, per pastaruosius trejus metus susikūrė dvi gynybos ir saugumo pramonės įmones vienijančios asociacijos, kurių tikslas – informuoti Lietuvos kariuomenę, KAM, kitas institucijas, organizacijas bei visuomenę apie įmones, gaminančias prekes ir teikiančias paslaugas gynybos sektoriui.
Kita problema, su kuria susiduria šalies įmonės, – jos neišgali konkuruoti su stambiomis tarptautinėmis korporacijomis ir gali pretenduoti tik į nedidelius užsakymus. Vis dėlto moderniausią produkciją gaminančios Lietuvos bendrovės sugeba atrasti savo nišą ir jau gali pasigirti aprūpinančios ir Lietuvos karius.
Gynybos ir saugumo pramonė – įvairiapusė
Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Ričardas Sartatavičius sako, kad kariuomenės aprūpinimas yra įvairiapusis, todėl galvojant apie KAM ir kariuomenės viešuosius prikimus, nereikėtų mąstyti tik apie tankų ir šautuvų įsigijimą.
„Dažnai užmirštama, kad kariui aprūpinti mūšio ar pratybų lauke reikia gerokai daugiau, o ginkluotė ir amunicija tėra ledkalnio viršūnė. Nuo logistikos, maitinimo ir sanitarijos iki asmeninės saugos priemonių. Nuo inžinerinės pramonės gaminių, medicininės įrangos iki kibernetinio saugumo programų – visa tai sudaro didžiąją ledkalnio dalį, kuri paprastai yra nematoma, bet ne mažiau svarbi“, – BNS kalbėjo R.Sartatavičius.
Anot jo, NATO sąjungininkės iš lietuviškų įmonių dažniausiai perka šarvines liemenes, stebėjimo įrangą, šaudmenis, uniformas ir signalų perdavimo sistemų dalis. LGSPA įmonės eksportuoja maždaug 90 proc. produkcijos, todėl Lietuvos kariuomenė perka tik apie dešimtadalį jų gaminamų produktų.
„Gynybos biudžeto didinimas leidžia kariuomenei įsigyti būtiną ginkluotę, techniką ir įrangą, taip pat didinti profesionalių karių ir šauktinių skaičių. Be abejo, Lietuvos gamintojai yra pasirengę konkuruoti su užsienio gamintojais bei pasiūlyti kariuomenei savo kokybišką, vakarietiškus standartus atitinkančią produkciją, kuri neretai yra ir pigesnė. Tai yra nauda ir valstybei, nes lėšos neiškeliautų iš Lietuvos, o kurtų čia pridėtinę vertę“, – teigė R.Sartatavičius.
Savo ruožtu Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos prezidentas Julius Niedvaras BNS sakė, kad didinamos Lietuvos išlaidos gynybai didelės teigiamos naudos lietuviškoms bendrovėms neturės.
„Poveikis bus nežymus, nes didžioji dalis lėšų bus išleista užsienio šalyse, perkant ginklus ir įrangą, ją aptarnaujant ir kuriant naujas darbo vietas užsienio šalyse. Mes manome, kad šiandien palankus laikas politikams naujai įvertinti kompensacijos ar offseto mechanizmą Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose, kurio prieš dešimtmetį Lietuva atsisakė“, – kalbėjo J.Niedvaras.
Kariuomenės problema – viešieji pirkimai
LGSPA direktorius Ričardas Sartatavičius teigia, kad saugumo ir gynybos pramonės įmonės susiduria su problematiška kariuomenės viešųjų pirkimų sistema – įmonės iš anksto negali paruošti produktų kariuomenei, nes iki konkursų paskelbimo nežino jos poreikių.
„Su gynyba ir saugumu susijusiuose viešuosiuose pirkimuose yra ir tobulintinų dalykų. Verslas neretai sužino apie jėgos struktūrų poreikius, tik paskelbus konkursus, todėl įmonės negali iš anksto pasiruošti ir apskritai dalyvauti konkursuose. Tai yra labai svarbu norint konkuruoti su užsienio įmonėmis, kurios dėl didelių gamybos apimčių gali sukaupti dideles gaminių atsargas, o tai dažnai yra viena esminių sąlygų pirkimuose“, – tvirtino R.Sartatavičius.
Jis pridūrė, kad Lietuvos įmonės kariuomenei negali patiekti ginkluotės ar sunkiosios technikos, tačiau jos gali prižiūrėti įrenginius ir kitą techniką, įsigytą užsienyje.
„Kalbant apie didelius kariuomenės įsigijimus, kai perkama ginkluotė, technika ar įranga, kurios vietinė pramonė negali pagaminti savarankiškai, būtinas supratimas, kad subranga arba vietinės pramonės dalyvavimas galėtų būti vienas iš gynybos politikos prioritetų. Tam, žinoma, būtinas politinis apsisprendimas“, – teigė R.Sartatavičius.
Jo žodžiais, tikimasi, jog pertvarkyta kariuomenės viešųjų pirkimų sistema leis lietuviškoms įmonėms laimėti daugiau užsakymų.
Krašto apsaugos sistemos pirkimai buvo sulaukę kritikos, kai paaiškėjo, kad prieš dvejus metus kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ itin brangiai pirko virtuvės įrankius.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenės viešieji pirkimai nėra centralizuoti – dalį jų skelbia Krašto apsaugos ministeriją, dalį – kariuomenė. Vis dėlto Vyriausybė žada 2018 metais sukurti atskirą šiems pirkimams skirtą agentūrą. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau yra sakęs, jog pirkimų centralizavimas leistų užtikrinti geresnę kontrolę.
Krašto apsaugos sistemos pirkimai buvo sulaukę kritikos, kai paaiškėjo, kad prieš dvejus metus kariuomenė iš įmonės „Nota Bene“ itin brangiai pirko virtuvės įrankius. Kilus ažiotažui dėl šios istorijos, buvo smukęs gyventojų pasitikėjimas kariuomene.
Dėl skaidrumo stokos pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimą ypač kritikavo buvęs kariuomenės vadas ir buvęs LGSPA vadovas Valdas Tutkus. 2015 metų rudenį atsistatydindamas iš pastarųjų pareigų, jis tvirtino suprantantis Vokietijos svarbą Europos Sąjungai ir Lietuvai, bet jam įtarimų kėlė galimai per didelė „Boxer“ kaina.
Abiejų asociacijų vadovai BNS sakė, kad V.Tutkaus pasitraukimas ir kritika pirkimų sistemai neturėjo jokios įtakos asociacijų veiklai. R.Karoblis BNS teigė, kad ministerija visas asociacijas ir gynybos pramonės įmones traktuoja vienodai.
Verslas pasigenda aiškumo
Augant gynybos finansavimui, Lietuvos įmonės gali gauti daugiau kariuomenės užsakymų, tačiau jos pasigenda aiškumo. Anot bendrovių, dažnai neaišku, kokios konkrečiai technikos norima, todėl joms sunku planuoti veiklą.
Automobilių gamybos bendrovės „Altas komercinis transportas“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Edvardas Radzevičius BNS teigė, kad Lietuvos kariuomenė primityviai supranta gynybos pramonę.
„Mes susiduriame su nuomone, kad klientas – ministerija ir kiti valdininkai – nelabai orientuojasi kas vyksta, kaip gimsta produktas, į produktą žiūrima labai primityviai. Produktai yra komplektuojami, jie yra individualūs, baziniai produktai yra tie patys, bet pati ekipiruotė yra skirtinga. Pas mus labai primityviai žiūrima – arba gali, arba negali. Buvo atėję pas mus generolai ir klausė, ar galime sukurti Lietuvos karinę mašiną, sako nupirks 10 vienetų. Bet tai yra nesiorientavimas. Automobiliai yra testuojami, jie turi būti sertifikuojami, turi būti saugumas, išbandyti šarvai. Daiktai yra labai specifiniai ir įmonės, kurios tuos daiktus daro, turi rinkas, gamina tūkstančiais“, – BNS teigė E.Radzevičius.
Anot jo, Lietuvos įmonės galėtų prisidėti, gamindamos atskiras dalis ar atlikdamos įrengimo darbus.
„Perspektyvos kol kas yra žodinės, jei jos taps tikrais užsakymais, tai manome, kad turime dideles perspektyvas, nes turime didžiulius pajėgumus, turime gamybinę bazę Lietuvoje. Bet kol kas nėra skelbiamų pirkimų, konkursų, dar viskas planuojama, tad kol kas laikomės nuošalyje. Iš pradžių galvojome būti aktyvesni, bet dabar nesame tokie aktyvūs, stebime situacija, bet aktyvių veiksmų nesiimame. Matome, kad pirkėjas dar pasimetęs, nežino ko nori, o mes neturime tiek laiko aiškintis, ko jie nori“, – sakė automobilių gamybos įmonės vadovas.
Pasak E.Radzevičiaus, automobilių ir specialios technikos gamybos ir įrengimo įmonė prieš kelerius metus Krašto apsaugos ministerijai pagamino specialius automobilius sužeistiems asmenims vežti. Bendrovė taip pat įrengia automobilius policijai.
Daugiau aiškumo kariuomenės pirkimuose sako pasigendanti ir Lietuviško kapitalo autokrautuvų prekybos ir jų nuomos bei remonto bendrovė „Alwark“.
Daugiau aiškumo kariuomenės pirkimuose sako pasigendanti ir Lietuviško kapitalo autokrautuvų prekybos ir jų nuomos bei remonto bendrovė „Alwark“.
„Būna tokia situacija, kai kareiviai pateikia savo reikalavimus techniniam skyriui, kuris pradeda domėtis. Bet kiek teko girdėti, tas domėjimasis vyksta internetinės paieškos pagrindu, žiūrima kokią praktiką taiko kitos šalys, surenkama medžiaga ir bandoma dėlioti pirkimo reikalavimus.
Bet geriau būtų pasikonsultuoti su pačiais gamintojais, jų atstovais ar tiekėjais, kurie su tuo dirba ir gali pateikti daugiau informacijos. Paskui būna, kad įsigyjamas daiktas ar technika, kurios nereikia ir ji yra nepanaudojama“, – BNS kalbėjo „Alwark“ komercijos direktorius Julius Urbanavičius.
Jo teigimu, bendrovė kariuomenei gali tiekti Europos gamintojų sunkiąją techniką.
„Bandome dalyvauti konkursuose, bet didelių projektų nesame atlikę. Esame tiekę krovos įrangą, pernai aviacijos bazei Šiauliuose pardavėje konteinerinį krautuvą, taip pat esame tiekę orlaivio aptarnavimo įrangą – elektros generatorius malūnsparniams ir kitokio tipo orlaiviams“, – pasakojo „Alwark“ atstovas.
Lietuvos kariams kuria optinius priedėlius
Praėjusių metų pabaigoje 3,5 mln. eurų vertės kariuomenės užsakymą gavusi Lietuvos puslaidininkių lazerių gamybos įmonė „Brolis Semiconductors“ įžvelgia galimybių įranga aprūpinti Lietuvos karius, tačiau kartu pabrėžia, kad Lietuva – per maža rinka.
„Visų produktų tęstinumą matome tik užsienio rinkose, nes Lietuva labai maža valstybė, tad itin griežtai žiūrime kokybės, veikos parametrų, stengiamės, kad jie nenusileistų arba net ir aplenktų geriausias sistemas, šiuo metu esančias rinkoje. Siūlydami Lietuvai, atsižvelgiame ir į šalies situaciją ir stengiamės pasiūlyti patrauklią kainą. Nors mums Lietuvos rinka yra labai svarbi emociškai, tačiau ilgalaikio verslo tęstinumo su ja nesiejame ir orientuojamės į vakarų Europos ir JAV rinkas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti pagrindinės“, – BNS sakė vienas iš „Brolis Semiconductors“ įkūrėjų ir savininkų Kristijonas Vizbaras.
Anot jo, įmonė gamina įvairias optines sistemas, modulius ir komponentus, kurie yra naudojami ir gynybos pramonėje, pavyzdžiui, termovizualinius optinius priedėlius snaiperiams, slaptus lazerinius taikiklius, lazerinius priešraketinius modulius lėktuvams. Pernai gruodžio viduryje bendrovė pasirašė 3,532 mln. eurų vertės sutartį su Lietuvos kariuomene dėl dieninės optikos priedėlių sukūrimo.
„Mūsų tiekiami specifiniai priedėliai pagerina karių šansus išgyventi ir nukauti priešą. Tai, kas anksčiau buvo neįmanoma didesniu nei 200-250 metrų atstumu, mūsų sistemos įgalina didesniu nei 1500 metrų atstumu, tiek dieną, tiek naktį, tiek blogomis oro sąlygomis. Tokio tipo sistemos yra pirmosios ne tik Europoje, bet ir JAV ir yra moderniausia, kas egzistuoja šiandien pasaulyje. Lietuva yra pirmoji šalis, gavusi tokias sistemas“, – pasakojo K.Vizbaras.
Jo teigimu, įmonės produkcija eksportuojama į JAV, Prancūziją, Italiją, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Švediją, Norvegiją.
Galėtų modernizuoti radarus, bet nesulaukia konkursų
Vis dėlto, augantis gynybos finansavimas ne visoms šalies įmonėms žada daugiau užsakymų. Oro eismo valdymo sistemų, radiolokatorių gamybos bei priešlėktuvinių raketinių sistemų modernizavimo bendrovė „LiTak-Tak“ teigia šiuo metu nematanti galimybių dalyvauti konkursuose.
„Artimiausiu metu tokios perspektyvos nenusimato, nes pagal pirkimų planus nenumatyti mums aktualių pirkimų. Tačiau galėtume dalyvauti konkursuose dėl šiuo metu dar eksploatuojamos įrangos – mobilių radarų P-18 – modernizavimo, techninio aptarnavimo. Šią įrangą šiuo metu numatyta nurašyti kaip nenaudingą, bet ji galėtų būti papildomai naudojama, kai stacionarūs radarai tam tikru metu negali funkcionuoti dėl techninio aptarnavimo ar remonto, ar papildomai užtikrinant oro erdvės stebėjimą“, – BNS sakė „LiTak Tak“ generalinis direktorius Rytis Godelaitis.
Vilniaus rajone Keturiasdešimt Totorių kaime veikianti įmonė teigia pastaruoju metu negavusi kariuomenės užsakymų, visą produkciją ji eksportuoja, daugiausiai į Azijos ir Afrikos šalis.
„LiTak-Tak“ vadovo teigimu, Lietuvos teisinė bazė taip pat nėra palanki, nes sudaro daugybę kliūčių gaminti, remontuoti ir teikti paslaugas, susijusias su ginklais. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, anot jo, pritaikytas tik šaunamųjų ginklų gamybai, jis nėra pritaikytas paleidimo įrenginių ar specialių lazerių gamybai ar remontui.
„Kitas apribojimas – įmonė, turinti Ginklų fondo išduotą licenciją, leidžiančią remontuoti A kategorijos ginklus (galingus karinius ginklus – BNS), negali importuoti tokių prekių, nes jas gali importuoti tik Ginklų fondas. Visus leidimus tokiai veiklai turinti įmonė realiai negali jos vykdyti, nebent remontuotų Lietuvoje esančią įrangą. Tai visiškai apriboja įmonės veiklą, vertinant tai, kokia maža mūsų rinka, kuri tikrai nėra pajėgi patenkinti įmonei būtiną reikiamą paklausą“, – nuogąstavo R.Godelaitis.
Krašto apsaugos ministerija ketina efektyvinti pirkimus
Krašto apsaugos ministras R.Karoblis BNS sakė, jog ministerija ketina efektyvintį visą viešųjų pirkimų sistemą ir tam turėtų padėti viešųjų pirkimų agentūra. Per ją turėtų būti vykdoma maždaug 95 proc. visų kariuomenės viešųjų pirkimų.
„Planavimas iš tiesų nebuvo stiprioji pirkimų dalis – tai lėmė griozdiška ir neefektyvi sistema, kurioje keliasdešimt perkančiųjų organizacijų, neaiškios atsakomybės ir painūs procesai. Todėl tinkamas pirkimų planavimas yra vienas iš krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų reformai keliamų uždavinių“, – teigė R.Karoblis
Jo nuomone, KAM norėtų, kad viešuosiuose prikimuose dalyvautų kuo daugiau lietuviškų įmonių, tačiau joms išskirtinių sąlygų suteikti nėra jokių galimybių.
„Mūsų tikslas yra vienas – geriausias kainos ir kokybės santykis. Suteikti lietuviškoms įmonėms išskirtinių sąlygų ar teikti preferenciją savo pirkimuose negalime. Tačiau yra keletas sektorių, kuriuose Lietuvos įmonės gali būti išties konkurencingos. Pavyzdžiui, infrastruktūra kariuomenės daliniuose reikalauja naujų investicijų, kurias Lietuvos statybų sektoriaus įmonės turi puikias galimybes laimėti, nes jos yra čia ir jos žino vietinę rinką. Kariuomenės aprūpinimo gerinimas taip pat reiškia daugiau maisto, uniformų ir kitų būtiniausių prekių užsakymų“, – BNS tvirtino R.Karoblis.
Būtinos prekės ir paslaugos kariuomenei perkamos ir tiesiogiai – taip dažniausiai perkama karinė įranga, ginklai ir šaudmenys, iš kitų šalių Vyriausybių, per NATO agentūras arba dalyvaujant bendradarbiavimo su kitomis ES šalimis-narėmis programose.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, pagal pirkimų vertę ministerija 52 proc. prekių ir paslaugų nusiperka viešųjų pirkimų būdu, o kitą dalį perka tiesiogiai, o kariuomenė – atitinkamai 88 porc. ir 12 proc. Prognozuojama, kad šiemet ministerija 95 proc. prekių ir paslaugų įsigys viešųjų pirkimų būdu, o kariuomenė – 100 proc.
Lietuvos gynybos finansavimas auga
Lietuvoje gynybos finansavimas didinamas nuo 2014 metų, po Rusijos veiksmų Ukrainoje ir Baltijos jūros regione. NATO nori, kad kiekviena šalis narė gynybai išleistų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusią savaitę Valstybės gynimo taryba 2018 metais gynybai pasiūlė išleisti bent 2,07 proc. BVP. Šiemet gynybai skirta 723 mln. eurų, arba 1,8 proc. BVP.
Augant krašto apsaugos biudžetui, Lietuva ėmėsi stiprinti Sausumos pajėgas. Pernai rugpjūtį pasirašyta sutartis dėl „Boxer“ už 386 mln. eurų pirkimo – tai didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Ji taip pat įsigijo vokiškų savaeigių haubicų, svarsto galimybę įsigyti raketinės artilerijos.
