„Taigi grožio salonas, kurio veikla buvo uždrausta paskelbus karantiną gruodžio 16 d. ir kuris dėl patirtų nuostolių turėjo nutraukti veiklą, yra laikomas nenukentėjusiu ir neturinčiu teisės gauti net tų varganų 500 eurų subsidijos“, – 15min nusivylimo neslėpė grožio saloną „Odė grožiui“ valdanti Z.Povilonytė.
Iš viso verslininkė turi dvi smulkias įmones – abi jos sausį sulaukė po 500 eurų subsidijos iš pirmojo pagalbos verslui paketo ir iš abiejų ketvirtadienį pareikalauta paramą grąžinti. Nurodytas terminas, per kurį reikia patikslinti PVM deklaracijas ir grąžinti subsidiją, – 10 dienų.
Jos žiniomis, tokius laiškus iš VMI, kuriais reikalaujama grąžinti subsidiją, skirtą nukentėjusiam verslui, gavo daugybė įmonių.
VMI 15min patvirtino, kad laiškus, kuriais prašoma patikslinti duomenis, išsiuntė 2 tūkst. įmonių, kurioms išmokėta 3,7 mln. eurų subsidijų. Pasak inspekcijos, tai padaryta nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu jos nepatyrė nustatyto, ne mažesnio kaip 30 proc., vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo arba neatitiko kitų kriterijų.
Veiklą pradėjo prieš pirmą karantiną
„Apėmė begalinis nusivylimas. Tiesą sakant, apsiverkiau, nes pasižiūrėjus žinias atrodo, kad valstybė remia, padeda“, – neslėpė VMI laiško sulaukusi smulkioji verslininkė.
Apėmė begalinis nusivylimas. Tiesą sakant, apsiverkiau, nes pasižiūrėjus žinias atrodo, kad valstybė remia, padeda.
Z.Povilonytė pasakojo, jog VMI laiške nurodyta, kad subsidiją turi grąžinti, nes įmonės apyvarta nekrito 30 procentų. Tačiau verslininkė pabrėžia, kad tokio apyvartos kritimo būti ir negalėjo, nes nors įmonė įsteigta 2019 metų liepą, grožio salonas dirbti pradėjo tik 2020 vasarį.
Mažiau nei po mėnesio, kovo 16 dieną, prasidėjo pirmasis karantinas. Vasarą salono darbas atsigavo, o gruodžio 16 dieną, sugriežtėjus jau antram karantinui, ir vėl teko stabdyti veiklą.
Šių metų sausį VMI įmonei išmokėjo 500 eurų subsidiją. Todėl ketvirtadienį atėjęs laišką, kuriuo reikalaujama šią paramą grąžinti, verslininkei buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Sausio pabaigoje pagal pirmąjį pagalbos paketą paramą nukentėjusioms įmonėms pradėjusi dalyti Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbė, kad priemonė skirta įmonėms, kurių apyvarta nuo lapkričio 1 iki sausio 31 dienos bus kritusi bent 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019–2020 metais.
Taip pat buvo skelbta, kad minimalią 500 eurų subsidiją gaus ir naujai įsteigtos įmonės (po 2019 lapkričio), kurios 2019 metų kovo–spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Daugiau apie sąlygas galima paskaityti čia.
„Odė grožiui“ daugiau valstybės paramos negavo – pernai nesėkmingai pretendavo į kompensaciją už nuomą, nes grožio salono patalpų nuoma atsieina po tūkstantį eurų kiekvieną mėnesį. Paraišką suspėjo pateikti laiku, tačiau atradusi klaidų „Invega“ nebeleido jų pataisyti.
Tiesa, įmonė gavo subsidiją už darbuotojos atlyginimą prastovos metu, tačiau ji galiausiai nusprendė išeiti iš darbo. Dėl nuostolingos veiklos nuo gegužės 1 dienos verslininkei grožio salono veiklą teko nutraukti.
VMI: neatitiko kriterijų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija VMI prašymų įmonėms grąžinti gautą subsidiją nekomentavo.
Tuo tarpu VMI 15min tvirtino atlikusi įmonių, gavusių subsidiją, paraiškoje pateiktų duomenų korektiškumo vertinimą. Remiantis pareiškėjų, gavusių subsidiją, pateiktų PVM deklaracijų duomenimis, dalis įmonių gauti subsidijos neturėjo teisės, teigia VMI.
Dažniausia priežastis – vertinamuoju laikotarpiu nepatyrė nustatyto privalomo, ne mažesnio kaip 30 proc., vidutinio mėnesinio apyvartos kritimo.
Konkretaus atvejo – kodėl įmonei „Odė grožiui“ nurodyta grąžinti paramą, VMI nekomentavo, tačiau leido suprasti, kad bendrovė neatitiko kelių kriterijų – tarp jų ir tai, kad 2019 lapkričio 1 dieną neturėjo nė vieno darbuotojo. Ši sąlyga esą buvo būtina norint gauti paramą. „Sodros“ duomenys rodo, kad nors tą mėnesį darbuotojų ir nebuvo, didžiąją laiko dalį įmonėje dirbo 1–3 darbuotojai.
Tiesa, kyla klausimas, kodėl tai, kad įmonė neatitinka sąlygų, VMI nepastebėjo sausį išmokėdama 500 eurų subsidiją.
„Yra keletas tokių atvejų, kai įmonės neatitiko kitų apraše nurodytų kriterijų, pvz., įmonė savo paraiškoje, pateiktoje „Mano VMI“, patvirtino, kad jos pajamų kritimas yra ne mažesnis kaip 30 procentų, tačiau paaiškėjo, kad įmonė pajamų neturi, buvo įregistruota iki 2019 m. lapkričio 1 d., o apraše nurodytu laikotarpiu, t. y. 2019 m. lapkričio 1 d. neturėjo nei vieno darbuotojo ir tokiu atveju jai subsidija nepriklauso“, – rašoma atsakyme.
VMI įmonėms, neatitikusioms kriterijų, išsiuntė laiškus su prašymu peržiūrėti pateiktus PVM deklaracijų duomenis ir, jei būtų nustatyta, kad PVM deklaracijoje buvo klaidų, jas ištaisyti, bei patikslinus pateikti įprastine tvarka. Tam įmonėms yra skirta 10 darbo dienų.
„Praėjus nurodytam terminui mokesčių administratorius įmonės duomenis įvertins pakartotinai. Jei ir tuomet vertinamuoju laikotarpiu įmonei nebus nustatytas privalomas, ne mažesnis kaip 30 proc. vidutinis mėnesinis apyvartos kritimas, VMI apie įmonės neatitikimą Aprašo kriterijams informuos Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, įmonė subsidiją turės grąžinti“, – teigiama VMI atsakyme 15min.
Kodėl įmonėms, neatitinkančioms kriterijų, subsidija iš viso buvo išmokėta? VMI tvirtina, kad situacija, kuomet įmonių duomenų neatitikimas nustatomas jau po subsidijos išmokėjimo, daugeliu atvejų susiklostė dėl to, kai įmonės, teikdamos paraišką subsidijai gauti, neteisingai prognozavo apyvartos kritimą.
„Tai reiškia, jog teikdamos paraišką, jos prognozavo didesnį kaip 30 proc. apyvartos kritimą, o kaip vėliau parodė jų pateiktos deklaracijos, faktiškai jis buvo arba mažesnis, arba jų apyvarta augo, o ne krito“, – teigiama atsakyme.
VMI faktinius duomenis įvertino remiantis įmonių pateiktais deklaracijų duomenimis ir nenustačius apyvartos kirtimo apie tai informavo įmones laiškais.
