Gausybės produktų, įskaitant ledus „Magnum“, paviršių valiklius „Cif“ ir muilą „Dove“, gamintoja teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį jos pajamos išaugo beveik 12 proc. iki 13,8 mlrd. eurų (14,5 mlrd. JAV dolerių), palyginti su analogišku praėjusių metų laikotarpiu.
„Unilever“ pranešime visgi teigiama, kad aukštesnės kainos atbaidė tam tikrą dalį klientų, o pardavimų apimtis sumenko 1 procentu.
„Šis precedento neturinčios infliacijos laikotarpis reikalauja, kad imtumėmės tolesnių kainodaros veiksmų, kurie turės tam tikrą įtaką pardavimų apimtims“, – teigė grupė, kuriai neseniai nepavyko perimti vaistų gamintojos „GlaxoSmithKline“ (GSK) vartotojų sveikatos priežiūros skyriaus už 50 mlrd. svarų.
COVID-19 pandemijos padarinių padidinta infliacija dar pagreitėjo prasidėjus karui Ukrainoje.
Vartotojai „yra pasirengę mokėti daugiau už dalykus, kuriais negalėjo mėgautis karantino metu, pavyzdžiui, išeiti suvalgyti ledų, tačiau „Unilever“ vartotojai atsitraukia, jausdami spaudimą savo piniginėms“, – pažymėjo „Hargreaves Lansdown“ akcijų analitikė Laura Hoy.
„Unilever“ teigimu, grupė vis tiek prognozuoja maždaug 2,1 mlrd. eurų didesnes išlaidas pirmąjį pusmetį.
Visgi „prasidėjus karui Ukrainoje ir atitinkamai didėjant žaliavų infliacijai“, sąnaudų infliacija antrąjį pusmetį sudarys apie 2,7 mlrd. eurų.
Tai beveik dvigubai viršys ankstesnę prognozę.
„Labai sudėtingoje sąnaudų aplinkoje mums sekasi gerai“, – kalbėjo generalinis direktorius Alanas Jope'as.
„Mūsų prioritetinės JAV, Indijos ir Kinijos rinkos augo konkurencingai“, – pridūrė jis.
Nepavykus perimti GSK – pasiūlymas sulaukė griežtos investuotojų aktyvistų kritikos – A.Jope'as restruktūrizavo „Unilever“, atleisdamas 1,5 tūkst. vadovaujamas pareigas užėmusių darbuotojų visame pasaulyje ir sukurdamas penkis skirtingus verslo padalinius: grožio ir gerovės, asmens priežiūros, namų priežiūros, mitybos ir ledų produktų padalinius.
