15min jau rašė, kad šalia skaičių apie bedarbius, nedarbą ir naujas darbo vietas Užimtumo tarnyba savo tinklalapyje viešai skelbdavo informaciją apie grupinius atleidimus – įmones, pranešusias, kad atleis reikšmingesnę dalį savo darbuotojų.
Tačiau nuo gegužės mėnesio Užimtumo tarnybos tinklalapyje šios svarbios informacijos, kuri leido geriau pajusti darbo rinkos pulsą, suprasti, kokie sektoriai ar įmonės susiduria su problemomis, nebeliko.
Užimtumo tarnybos komunikacijos specialistė Rūta Kajėnė anksčiau 15min tvirtino, kad toks sprendimas priimtas ir dėl greitai besikeičiančios situacijos, ir dėl nenoro sukelti bereikalingą įtampą.
„Situacija darbo rinkoje pastaruoju metu itin greitai keičiasi, o gaunami duomenys ne visuomet pasitvirtina. Šiuo metu jie nėra platinami siekiant išvengti nesusipratimų ir bereikalingos įtampos“, – tvirtino specialistė.
Išplatino statistiką, bet pavadinimų nepateikė
Antradienį Užimtumo tarnyba išplatino pranešimą apie grupinius darbuotojų atleidimus. Pasak tarnybos, nuo kovo 16-osios iki šios savaitės gauta 70 pranešimų apie 2920 numatomų atleisti darbuotojų.
Tačiau esminės informacijos – kokios įmonės pranešė apie darbuotojų atleidimus, Užimtumo tarnyba neatskleidė net ir savo pranešime spaudai.
Ekonomistai įtaria, kad Užimtumo tarnyba pasidavė įmonių, nenorinčių, kad neigiama informacija apie jas išeitų į viešumą, spaudimui.
Tai, kad įmonės priešinasi tokios informacijos skelbimui pripažino ir Užimtumo tarnyba.
„Kai kurios įmonės nepageidauja, kad tokia informacija būtų viešinama“, – rašoma anksčiau 15min atsiųstame Užimtumo tarnybos komentare.
„Kai kurios įmonės nepageidauja, kad tokia informacija būtų viešinama“, – rašoma anksčiau 15min atsiųstame Užimtumo tarnybos komentare.
Daugiausiai atleido apdirbamoji pramonė
Užimtumo tarnybos pranešime teigiama, kad apibendrinus visus nuo karantino pradžios iki dabar gautus pranešimus aiškėja, kad daugiausia apie atleidimą buvo įspėjami darbuotojai apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo bei prekybos veiklas vykdančiose įmonėse.
Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus daugiausiai gauta balandį – tai glaudžiai siejasi su kovo 16 d. šalyje paskelbta ekstremalia situacija ir karantinu, kuomet dalis įmonių susidūrė su finansiniais sunkumais ir turėjo riboti savo veiklos apimtis dėl pasaulyje išplitusios koronaviruso infekcijos.
Pranešimų apie grupės darbuotojų atleidimus daugiausiai gauta balandį.
Apdirbamosios gamybos įmonės apie atleidimus įspėjo 1146 darbuotojus (dvidešimt trys pranešimai), transporto ir sandėliavimo įmonės – 500 žmonių (septyni), prekybos bei transporto priemonių remonto – 269 (devyni pranešimai).
Darbo organizavimo pakeitimai – dažniausia atleidimo priežastis, kurią nurodė 48 įmonės, informuodamos 2086 darbuotojus. Apie įmonės bankrotą dešimt įmonių įspėjo 360 darbuotojų, dėl įmonės likvidavimo septynios informavo 179 darbuotojus, dvi dėl reorganizacijos – 42 žmones, dar dvi dėl veiklos nutraukimo – 78 žmones ir viena įmonė dėl veiklos stabdymo – 175 žmones.
Darbdaviai privalo informuoti Užimtumo tarnybą
Darbdavys, ketindamas atleisti grupę darbuotojų, apie tai raštu turi pranešti Užimtumo tarnybai.
Grupės darbuotojų atleidimu laikomas darbo sutarčių nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, darbdavio valia ar darbo sutarties šalių susitarimu, kurį inicijuoja darbdavys. Tiesa, per ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį. Arba – kai dėl darbdavio bankroto numatoma atleisti iš darbo 10 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo dvidešimt iki devyniasdešimt devynių darbuotojų; ne mažiau kaip 10 proc. darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis darbuotojų skaičius yra nuo šimto iki 299 darbuotojų; 30 ir daugiau darbuotojų darbovietėje, kurioje vidutinis jų skaičius yra 300 ar daugiau.
