„Fortune“ žurnalas jį įvardijo vienu geriausių savo srities žinovų. Kitas įtakingas leidinys – „The Wall Street Journal“ leidinys jį įvardijo vienu populiariausių pranešėjų verslo klausimais. P.Lencioni įkurta konsultantų firma „The Table Group“ pataria idėjų, gaminių ir paslaugų klausimais, siekia gerinti atmosferą tarp darbuotojų ir kelti kompanijų darbo našumą.
Nuo vaikystės bijojo nekęsti darbo
P.Lencioni prisiminė savo vaikystę, kai kasdien matydavo iš darbo grįžtantį nelaimingą tėvą. Tėvas akivaizdžiai rodė, kad nemėgsta savo darbo ir kasdien kenčia.
„Tada ir pagalvojau, kad turiu gerai mokytis tam, kad gaučiau gerą darbą“, – prisiminė pranešėjas. Jis mokydavosi, kai kiti jo bendraamžiai linksmindavosi. Įstojo ten, kur geidė širdis, ir nelabai nustebo, kai baigdamas mokslus buvo pakviestas dirbti didelėje prestižinėje kompanijoje. Atrodė, ko daugiau norėti.
„Tačiau jau po kelių savaičių pasijutau nejaukiai, kai eidamas koridoriumi pasisveikinau su savo kolega ir jis manęs net nepastebėjo. Tai ėmė kartotis. Paklausiau bendradarbio, ar ir su juo nesisveikinama – jis palinksėjo galva, kad tai – įprasta“, – prisiminė P.Lencioni.
Visi buvo taip įsijungę į savo darbus, kad aplinkinių nė nematė. Tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl darbuotojai blogai jaučiasi.
„Amerikoje buvo rodomas filmas apie pačius juodžiausius darbus. Mačiau jį ir stebėjau, kad žmonės dirbdami pačius purviniausius darbus jaučiasi puikiai. Tada supratau, kad pats darbas nėra nei geras, nei blogas. Svarbu požiūris į jį“, – teigė P.Lencioni.
Anonimiškumas žudo
Pirma priežastis, kodėl darbovietes palieka geriausi darbuotojai – anonimiškumas. Tai, kad savo darbe tu lieki anonimu, nepaisant to, jog savo darbą atlieki puikiai, žlugdo. Darbuotojai nori būti atpažįstami. „Ši aplinkybė ir nulėmė, kodėl taip nemėgau savo pirmojo darbo, nes suvokiau, kad savo darbdaviams tebuvome prekė. Jiems nerūpėjo, kas mes, kuo gyvename, kuo domimės. Jie net nežinojo mūsų vardų“, – pasakojo žinomas JAV pranešėjas.
Jis prisiminė, kaip viena gera draugė guodėsi grįžusi į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Kai moteris, prabėgus keturiems mėnesiams po vaiko gimimo, sugrįžo į savo darbovietę, darbdavys nė nesivargino sužinoti, kas gimė, kokia jos sveikata, kaip ji laikosi.
Anot P.Lencioni, darbdaviai privalo domėtis savo darbuotojų gyvenimu. Nors kartais pasiteirauti, kuo jie domisi laisvalaikiu.
„Tai – nemokama, tačiau labai naudinga. Nieko nekainuoja kartais paklausti, ar sveiki darbuotojo vaikai, kaip jam sekasi po darbo“, – aiškino P.Lencioni.
Darbuotojai turi jaustis reikalingi
Pasak P.Lencioni, kiekvienas darbuotojas, nesvarbu, kokios būtų jo pareigos, turi jaustis svarbus ir reikalingas.
Suvokimas, kad savo įmonei nerūpi, – žlugdo motyvaciją dirbti. „Visi nori pasijusti reikšmingi ir reikalingi“, – aiškino pranešimo „Kaip prarandame savo geriausius“ autorius.
Trečiasis P.Lencioni išskirtas faktorius, kodėl žmonės jaučiasi blogai savo darbuose, – jie negali išmatuoti savo darbo. „Kuo labiau sugebėsime išmatuoti ir įvertinti savo darbo svarbą, tuo geriau seksis. Išmatuoti savo indėlį, matyt, lengviausia vadybininkams, tačiau tai padaryti gali kiekvienas. Net ir tas, kuris pro langelį paduoda maistą automobiliuose sėdintiems klientams. Geriausias darbo įvertinimas – šypsenos“, – teigė pranešėjas.
