Šiandien gamyklose pradeda šeimininkauti robotai, galintys patys priimti sprendimus ir be žmogaus pagalbos organizuoti darbus, o tokios išmaniosios gamyklos gali būti įkurtos bet kuriame pasaulio kampelyje. Užsienio ekspertai aiškina, jog tokia sistema gali priversti pamiršti šių dienų realiją, kai viskas „Pagaminta Kinijoje“.
Kas yra išmaniosios gamyklos?
Išmaniųjų gamyklų plėtra Olandijos regionuose užsiimantis Hansas Praatas aiškina, kad vadinamoji pramonės revoliucija 4.0 spaudoje aptariama dažnai, tačiau realus jos poveikis gamyboje plačiajai visuomenei kol kas nesuprantamas.
Išmaniųjų gamyklų koncepcija grįsta autonomiškomis, arba, kitaip tariant, save apmokančiomis gamybinėmis ekosistemomis.
„Išmaniųjų gamyklų koncepcija grįsta autonomiškomis, arba, kitaip tariant, save apmokančiomis gamybinėmis ekosistemomis. Pasinaudodamos duomenimis, kuriuos apdoroja modeliavimo sistemos ir dirbtinis intelektas, jos pačios tvarko inžineriją, gamybą ir logistiką. Jos labai parankios, nes ne tik didina našumą ir mažina kaštus, bet ir sugeba labai nesunkiai susitvarkyti su painiausiais procesais, anksčiau užtrukusiais gerokai ilgiau“, – aiškina H. Praatas.
Tuo tarpu verslininkas Clausas Risageris, vienas iš „Blue Ocean Robotics“ įkūrėjų, aiškina, kad pastaraisiais metais gerokai sumažėję robotizacijai būtinų technologijų kaštai lėmė vis didesnį jų įtraukimą į bet kokios didelės industrijos veiklą.
„Naujasis pramonės posūkis iš esmės susijęs su mašinomis, gebančiomis veikti sudėtingose sistemose ir tuo pat metu be papildomo žmogaus indėlio tobulėti. Tokių robotų matysime ir statybų, ir žemės ūkio, ir transporto sektoriuje. Turbūt patys paprasčiausi pavyzdžiai yra automatiškai važiuojančios mašinos, grindis plaunantys robotai ir panašūs mechanizmai, dalis kurių kol kas dar atrodo tolimi, bet jiems reikalinga technika jau atvyko“, – neabejoja C. Risageris.
Kaip jos pakeis pasaulinę rinką?
Olandijoje įrengiamomis išmaniosiomis gamyklomis besirūpinantis ekspertas neabejoja, kad jau prasidėjęs procesas radikaliai pakeis verslo požiūrį į gamybą. Ir nors tai neišvengiamai atneš teigiamų pasekmių, kartu gali sekti ir mažesnėms šalims bei kompanijoms nemalonūs pokyčiai.
Kadangi tokioms gamykloms reikės tik kvalifikuotos darbo jėgos, kainos faktorius joms nebebus svarbiausias.
„Išmanioji gamyba iš esmės pertvarkys ne vien rinką, bet ir jos geografiją. Kadangi tokioms gamykloms reikės tik kvalifikuotos darbo jėgos, kainos faktorius joms nebebus svarbiausias, t.y., žemą pragyvenimo lygį turinčios šalys nebebus viso pasaulio gamintojos, nes išlaikyti fabriką Vakarų šalyje ir kur nors vargingame Kinijos rajone kainuos panašiai tiek pat“, – neabejoja H. Praatas.
Kita vertus, kadangi tokių gamyklų įsteigimo kaštai yra pakankamai dideli, o ekspertų, gebančių jas sukurti, skaičius ribotas, kol kas apie jas pasvajoti gali tik didžiosios įmonės.
"Mažas ar vidutinis verslas išmaniųjų gamyklų tiesiog neįpirks. Tai spręsti tokios įmonės gali per gamyklų pasidalinimą – norint išlikti konkurencingais netolimoje ateityje išmaniosios gamyklos bus būtinos, todėl smulkesnėms įmonėms bus parankiau kurti bendras gamyklas su kitais gamintojais, nei bandyti išsisukti senaisiais metodais“, – teigia H. Praatas.
Ar Lietuva spėja kartu su pasauliniais lyderiais?
Lietuviškos robotų gamybos bendrovės „Factobotics“ vadovas Justinas Katkus aiškina, jog Lietuvos pramonėje robotai imti naudoti dar prieš dešimtmetį ir kol kas nuo pasaulinių standartų neatsilieka.
„Jei norime tapti šalimi, kuri išnaudoja naujausius išradimus, privalome sparčiai vytis Vokietiją. Šiai dienai robotizacijos lygį geriausiai parodo jų santykis su darbuotojais. Europos vidurkis yra 70-80 robotų 10 tūkst. pramonėje dirbančių žmonių. Vokietijoje šis skaičius yra daugiau kaip 300. Lietuvoje jis kiek virš 40 vienetų, kas nėra taip jau blogai, ypač turint omenyje, kad JAV ar Kinija dabar turi tik apie 30“, – aiškina J. Katkus.
Tačiau šis skaičius gali būti apgaulingas, mat vertinant robotizacijos lygį reikėtų atsižvelgti ne vien į jų skaičių, bet į šalies pasiruošimą ateityje priimti inovacijas.
Pernakt didžiųjų šalių mes nepavysim, nes tam reikia, kad universitetai kurtų specialistus, o valstybė suprastų jų poreikį.
„Technologiniam pramonės šuoliui būtini keli esminiai dalykai, kurių Lietuvai kol kas trūksta. Pirma, reikia tam tikro specialistų lygio, tam tikros patirties, kurios kol kas neturime. Pernakt didžiųjų šalių mes nepavysim, nes tam reikia, kad universitetai kurtų specialistus, o valstybė suprastų jų poreikį. Bet kita vertus, vertinant infrastruktūrą, vertinant informacinių technologijų lygį mes esame gal net pajėgesni už tokias šalis kaip Danija. Todėl galbūt iškart pasivyti pasaulines lyderes yra nerealistiška, tačiau apskritai žiūrėti į Lietuvos pramonės ateitį turėtume optimistiškai“, – vertina „Factobotics“ vadovas.
C. Risageris šalies padėtį taip pat vertina optimistiškai: „Didžiausias trukdis išmaniosioms gamykloms ir kitoms technologijoms yra įstatyminė tvarka ir finansavimas. Lietuva puikiai veikia sensorių, programinės įrangos, programėlių ir interneto rinkose, todėl su deramais valstybės žingsniais šalis gali tikėtis prisitaikyti prie robotikos industrijos. Tik tam būtinas kryptingas judėjimas“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Žmonių emocijas atstojančių robotų dar teks palaukti
Plačiau šias temas ekspertai pristatys Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“, vyksiančiame spalio 12-13 dienomis parodų ir kongresų centre „Litexpo“. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių ateities tema organizuojamų renginių šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.
Finansuojama Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis