„Keičiasi ne tik žmogus – evoliucionuoja ir miestas. Sparčiai vystantis technologijoms visame pasaulyje vis dažniau kalbama apie išmanųjį miestą. Tai – visiškai kitoks, futuristinis miestas, tiesiogine to žodžio prasme draugaujantis su savo gyventojais ir svečiais. Progresyvūs urbanistiniai mūsų šalies sprendimai jau pradėti įgyvendinti“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Kęstutis Šetkus. Pernai MITA organizavo „Inovacijų savaitę“, skirtą išmaniųjų miestų temai.
Žinomų žmonių balsais įgarsintos pėsčiųjų perėjos. Centralizuota pėsčiuosius ir vairuotojus lydinti miesto apšvietimo sistema. Gatvėse riedantys dviračiai, per keliolika sekundžių unikaliu prietaisu paverčiami elektriniais. Saulės baterija įkraunamos paslaugų stotelės, siūlančios bevielio interneto, mobiliojo įkroviklio, gido ar kitas paslaugas. Tai – tik keli ateities miestui lietuvių sukurti išradimai.
Kalbančios perėjos ir išmanus apšvietimas
Pernai rugsėjį Vilniuje AB „Lietuvos draudimas“ kartu su sostinės savivaldybe įrengė 4 pėsčiųjų perėjas, kurios yra kalbančios, t. y. įgarsintos žinomų žmonių balsais. Tokios kalbančios perėjos, kurias sukūrė lietuviška inžinerinių konsultacijų MB „Eksertus“, Europoje įdiegtos pirmą kartą. Perėjų veikimo principas paprastas – pėstysis, paspaudęs mygtuką, kuris paspartina žalios šviesos įsijungimą, keliolika sekundžių klausosi Marijaus Mikutavičiaus arba Rūtos Mikelkevičiūtės raginimų laikytis saugaus eismo taisyklių.
„Panašios technologijos ieškojome užsienyje, neradę kreipėmės į mūsų inžinierius. Pasaulyje perėjose naudojami trumpi pasikartojantys garsiniai signalai, bet tai – labai primityvus sprendimas. Mūsiškis gerokai pranašesnis. Jis inovatyvus, nes įrašytas balsas patraukia dėmesį, jis nėra robotizuotas, todėl aiškiai girdimas“, – pasakoja draudimo įmonės komunikacijos vadovė Ingrida Žaltauskaitė.
Tačiau gatvėse svarbu ne tik išskirtinės ir inovatyvios perėjos. Štai išmanusis miesto apšvietimas taip pat gerokai palengvina pėsčiųjų ir vairuotojų gyvenimą. Šviestuvai skleidžia šviesą tam tikru metu. Taip gatvėse išmanusis apšvietimas didindamas ar mažindamas žibintų skleidžiamos šviesos intensyvumą prisideda prie eismo dalyvių saugumo. Šaligatvių šviestuvai su sensoriais sumažina savo šviesos ryškumą, jei nėra pėsčiųjų, ir didina jį sekdami, kur vaikšto žmonės.
„Jeigu kalbame apie išmanųjį miestą, kalbame apie ištisą sistemą. Išmanusis apšvietimas susiejamas su šviesoforais, viešuoju transportu, elektromobilių įkrovimo stotelėmis ir t.t. Vien apšvietimas nėra išmanusis miestas“, – aiškina UAB „LEDigma“ Mokslinių tyrimų ir plėtros skyriaus vadovas Pranciškus Vitta.
Pašnekovo įmonė susikūrė prieš kelerius metus, paskatinta MITA, pastaroji taip pat paskatino įmonę bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Tad šiuo metu įmonė drauge su Vilniaus universiteto mokslininkais kuria ir projektuoja autonomines miesto apšvietimo sistemas. Kol kas jas galime rasti tik laboratorijose ir tyrimų poligonuose, tačiau tikėtina, kad ateityje jos virs išmaniojo miesto dalimi.
Miesto taršos problemos
„2016 metais Europos Sąjungoje parduota 20 milijonų įprastų ir 1,6 milijono elektrinių dviračių. 36 procentus visų ES elektrinių dviračių nupirko Vokietija. Palyginti su 2015 ir 2016 metais Senajame žemyne parduotų elektrinių dviračių kiekis augo net 22 procentais. ES keliuose daugiau nei 300 milijonų dviračių, tačiau tik 10 procentų jų naudojami kaip kasdienės transporto priemonės. Paversdami dviračius elektrinėmis transporto priemonėmis mes juos ištraukiame iš garažų ir grąžiname į gatves“, – pasakoja „Rubbee“ vadovas Gediminas Nemanis.
Pašnekovo įmonė gamina prietaisą, kuris per keletą sekundžių bet kokį standartinį dviratį paverčia elektriniu. Iš pradžių prietaisas svėrė 6,5 kilogramo, naujausia, neseniai pasirodžiusi prietaiso versija siekia vos 3 kilogramus. Svorį beveik 2 kartus sumažino naujas variklis bei patobulintos mechaninės sistemos ir kiti inovatyvūs sprendimai. Lietuvių sukurtas mechanizmas neturi jokių analogų pasaulyje.
„Elektriniai dviračiai keičia miesto veidą. Juk vienas toks dviratis reiškia, kad gatvėse mažiau vienu automobiliu, o tai lemia mažesnį automobilių kiekį gatvėse bei mažesnę aplinkos taršą. Pastarasis aspektas ypač svarbus. Apskritai reikėtų kuo dažniau važinėtis dviračiais“, – pataria G.Nemanis.
Unikalios paslaugų stotelės
Dviračiui, kaip ir automobiliui, irgi reikalingas servisas, kuriame būtų pašalinti gedimai. Tiesa, dažnas dviračio vairuotojas geba pats pasirūpinti dviračio priežiūra, pavyzdžiui, prisipūsti padangą. Svarbu būtų kur ir kuo. 2014 metais Jonavos savivaldybės įmonės atstovai kreipėsi į mūsų įmonę su prašymu įrengti dviračių take stotelę su oro kompresoriumi dviratininkams. Taip gimė saulės baterija įkraunamos paslaugų stoteles „Sun eco“, kurios turi 20 skirtingų funkcijų. Šių stotelių naudojimo ribos gerokai išsiplėtė, jos gali pagelbėti ne tik dviratininkams, bet visiems miesto gyventojams. Paslaugų stotelės turi oro kompresorius dviračiams, vėžimėliams ar kamuoliams, bevielį interneto ryšį, mobiliųjų įrenginių įkrovėjus, turistinės informacijos garso gidą-asistentą, šviesos instaliaciją ir muzikos grotuvą. Stotelės pritaikytos žmonėms su negalia. O ateityje žadama, jog funkcijų tik daugės. Nieko panašaus nerasite nė vienoje pasaulio šalyje. O Lietuvoje paslaugų stoteles jau išbandė ir naudojasi – Jonava, Joniškis, Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda, Neringa ir Kaišiadorys. Artimiausiu metu jomis džiaugsis Radviliškio, Elektrėnų, Varėnos ir daugiau savivaldybių gyventojų.
„Pristatome projektą visoms Lietuvos savivaldybėms. Projektas naujas, todėl jis vertinamas atsargiai, tačiau dar nesutikome žmogaus, kuris neigtų jo reikalingumą“, – sako įmonės UAB „Militera“ direktorius Elmantas Mickevičius. Šiuo metu viešose šalies erdvėse veikia per dešimt saulės baterija įkraunamų paslaugų stotelių.
Pernai rugsėjį lietuvių projektas buvo pristatytas Izraelio inovacijų festivalyje „DLD Tel Aviv Innovation Festival 2017“. Užpernai įmonė vyko į „Oslo Innovation Week“. Abi kelionės buvo organizuojamos bendradarbiaujant su MITA. „Mus užaugino MITA. Esame dėkingi šiai organizacijai, nes ji visomis priemonėmis skatina Lietuvos pažangą inovacijų srityje“, – teigia E.Mickevičius.
Straipsnių ciklas parengtas pagal projektą „Technologijų ir inovacijų populiarinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Projekto tikslas – populiarinti technologijų pažangą ir inovacijas, informuojant verslą ir verslui imlią visuomenę apie mokslinių tyrimų vykdymo ir inovacijų diegimo naudą. Projektą vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
