„Augantis uostas – augančios galimybės miestui ir šaliai. Klaipėda – tai mūsų uostas“, – tokie žodžiai skamba vaizdo įraše-vizijoje, kur atsiveria planuojamo išorinio uosto panorama. Šalia krovos terminalų piešiamos jaukios pramogų zonos gyventojams – kavinės ir restoranai su vaizdu į jūrą, konferencijų salės ir viešbučiai, per langą dovanojantys jūros saulėlydžius.
Plėtrą planuojanti Uosto direkcija tiki projekto ateitimi ir prognozuoja, jog išorinis uostas galėtų atsirasti apie 2025 metais. Prognozuojama, jog išorinis uostas sukurtų apie 30 tūkstančių papildomų darbo vietų krovos, logistikos ir kitose su uostu susijusiose kompanijose.
Išorinis uostas – tai apie 130 ha teritorija, suformuota tarsi iškyšulys jūroje, kur prie krantinių galėtų švartuotis didžiausi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai, mat gylis čia siektų apie 17,5 metrų.
Išorinis uostas – tai apie 130 ha teritorija, suformuota tarsi iškyšulys jūroje, kur prie krantinių galėtų švartuotis didžiausi į Baltijos jūrą įplaukiantys laivai, mat gylis čia siektų apie 17,5 metrų. Gilinti nė neprireiktų, mat toks yra natūralus gylis nutolus į jūrą apie 3 km, kur švartuotųsi laivai, nuo namų nutolindami vykdomą krovą, tad gyventojai triukšmo nepajustų, juolab, kad čia ketinama taikyti moderniausius krovos sprendimus. Planuojama, kad šioje teritorijoje galėtų būti papildomai kraunama apie 34 mln. tonų krovinių. Šiuo metu Klaipėdos uoste perkraunama apie 40 mln. tonų krovinių per metus, tad pajėgumai išaugtų du kartus. Skaičiuojama, kad šis projektas šalies biudžetą papildytų apie 700 mln. eurų mokesčių pavidalu.
Nors tikslaus atsakymo, kas čia galėtų būti kraunama neturima, prognozuojama, jog didžiąją dalį sudarytų konteinerių krova. Skaičiuojama, kad šio uosto išvystymui prireiks apie 800 mln. eurų.
Sprendiniai jau baiginėjami
Anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, bendrojo plano rengimas jau finišo tiesiojoje. Aktuali naujiena – uosto plėtrą koordinuos Vyriausybės sudaryta komisija, spręsianti aktualiausius su plėtra susijusius klausimus.
Čia galėtų atsirasti viešosios prieigos, infrastruktūra, viešbučiai, restoranai, valčių, jachtų, motorinių jachtų prieplauka. Šiaurinis molas, kurio šiandien turime nedidelę dalį, taptų prailgintu molu su galimybe nueiti apie tris kilometrus į jūrą, – pasakojo A.Vaitkus.
„Šiandien likęs aspektas – kaip suderinti uosto ir miesto planus. Visi žmonės supranta, kad ne priešprieša, o bendras darbas duoda rezultatą. Išorinis uostas – tai bendra miesto ir uosto vizija, ji yra ir kranto zonoje. Čia galėtų atsirasti viešosios prieigos, infrastruktūra, viešbučiai, restoranai, valčių, jachtų, motorinių jachtų prieplauka. Šiaurinis molas, kurio šiandien turime nedidelę dalį, taptų prailgintu molu su galimybe nueiti apie tris kilometrus į jūrą“, – pasakojo A.Vaitkus.
Anot jo, kol kas dėliojami paskutiniai štrichai transporto schemose. Tai bus vieni paskutinių brėžinių ir bendrasis planas bus užbaigtas. Uosto direkcijos specialistai užsibrėžę tikslą, jog jis su institucijomis būtų suderintas dar šiemet.
A.Vaitkus atskleidė, jog išoriniu uostu domisi įvairios kompanijos. Interesą išreiškė Vokietija, Prancūzija, Izraelis, neslepiama, jog tarp aktyviai besidominčiųjų yra ir Kinija, gaivinanti istorinį Šilko kelią.
„Lietuva pagal savo mastelį Eurazijos žemyne yra mažas taškas ir, esu įsitikinęs, jei dėl vienų ar kitų klaidų bus atsirinkti kiti taškai, Klaipėda praras labai daug, ir Lietuva praras. Kinija kalba ne tik apie uostą, kalba apie visą transporto sistemą, autokelių, geležinkelio sistemą, apie galimybę ne tik jūros keliais, bet ir geležinkeliu išnaudoti kuriamą potencialą. Kadangi mūsų oponentai naudoja kortą, kad išorinis uostas kuriamas kažkuriai iš pasaulio valstybių, noriu pasakyti, kad tai yra visiškas melas. Mes turime mūsų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir privalome jais vadovautis. Įstatymas numato viešą, atvirą konkursą ir kas ateis, kas pasiūlys geriausią sprendimą dar niekas negali pasakyti. Tai parodys laikas ir aiškios, viešos ir skaidrios procedūros“, - sakė A.Vaitkus.
Apsvarstys dėl kiekvieno medžio
Transporto schemas braižantys specialistai atsargiai dėlioja naujas į uostą nusidrieksiančias transporto arterijas, kurios per mišką nukeliautų iki dabar esančios automobilių aikštelės ties Melnragės molu. Anot A.Vaitkaus, miškai yra jautrus klausimas, tad bus apsvarstoma dėl kiekvienos teritorijos.
„Sakėme ne kartą, kad želdynų kiekis mieste galėtų būti žymiai didesnis, mes pasiruošę tą klausimą spręsti. Specialistai skaičiuoja, kad bendrai gali prireikti apie 14 ha miškų teritorijos, tačiau ten ne visur yra medžiai. Esame pasirengę atsodinti kur kas daugiau miško, nei jo prireiktų uosto plėtrai Klaipėdos teritorijoje ar prieigose. Labai prasmingas prašymas iš Melnragės bendruomenės palikti beveik 10 ha miško šalia „Klaipėdos naftos“, nes tai geras buferis nuo naftos saugyklų, iškrovos mazgų“, – kalbėjo A.Vaitkus, pabrėžęs, jog rezervinės uosto teritorijos yra papildomi plotai uosto veiklai, tačiau nėra siekio iškirsti čia esančius miškų plotus.
Naujos erdvės miesto centre
Plėtojant projektą papildomą infrastruktūrą planuojama išvystyti ir miesto centre, kur dabar daugelį metų merdėjančioje „Laivitės“ teritorijoje planuojama sutvarkyti krantinę, prie kurios galėtų švartuotis kruiziniai laivai. Čia, planuojama, galėtų iškilti ir naujas Uosto direkcijos administracinis pastatas.
Atverti planuojama ir netoli Naujosios Smiltynės perkėlos esančią teritoriją, kad čia priėjimą prie vandens turėtų aplink „Akropolį“ įsikūrę gyventojai.