Visuotinei pandemijai pasaulyje trunkant jau ilgiau nei metus vis netyla kalbos, kad kai kurių sektorių verslininkai gali bankrutuoti. Akivaizdu, jog vienas verslo šakas pandemija ir karantinas paveikė labiau nei kitas. Kitiems ši pandemija tapo aukso amžiumi. Nepaisant to, daugumoje išsivysčiusiųjų šalių 2020 m. buvo fiksuotas Bendrojo vidaus produkto susitraukimas.
Tačiau šiai dienai, neatsižvelgiant į kai kuriuos sektorius (turizmą, apgyvendinimą), Lietuvoje bankrotų kol kas nematyti. Atvirkščiai, nors 2020 m. buvo susitraukimo metas daugeliui verslų, nemokių bendrovių tik sumažėjo.
Tiek Europos Komisija savo naujausiose ekonominėse prognozėse, tiek Tarptautinis valiutos fondas pažymi, jog paprastai negalinčių atsiskaityti ir veikti verslų padidėja iš karto prasidėjus krizei.
Taip nutiko ir 2007–2009 m., kai uždarė savo veiklą ir bankrutavo beveik pusantro karto daugiau verslų nei įprastai. Tačiau šį kartą matoma atvirkštinė tendencija – bankrutuojančių verslų kiekis sumažėjo daugiau nei 30 proc.
Kodėl taip yra?
Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas pastebėjo, jog svarbiausi faktoriai, nulėmę ir galintys turėti įtakos bankrotams buvo ir yra keturi: aktyvi valstybių pagalba labiausiai nukentėjusiesiems subsidijomis ar kitokiais mechanizmais, mokesčių „atostogos“, bankrotų moratoriumai ir kiek ilgai galios suvaržymai.
Tam tikra valstybių pagalba gali lemti, kad pagalbai pasibaigus verslai, siekdami išsilaikyti, gali imti didinti savo paslaugų kainas, kas turėtų įtakos visuotiniam kainų didėjimui. Be to, valstybių teikiama pagalba neleidžia tinkamai įvertinti esamos situacijos versle ir galimas atotrūkis tarp dabartinių optimistiškų ekonomikos vertinimų ir realios padėties.
Lietuvoje – dar mažiau bankrotų
Lietuvoje nemokumo procesų kiekis jau kurį laiką turėjo ir turi tendenciją mažėti, o 2020 m. pradėtų nemokumo procesų kiekis sumažėjo 40–50 proc. lyginant su 2019 m.
Lietuvoje nemokumo procesų kiekis jau kurį laiką turėjo ir turi tendenciją mažėti, o 2020 m. pradėtų nemokumo procesų kiekis sumažėjo 40–50 proc. lyginant su 2019 m.
Lietuvoje, geresnę situaciją lėmė ne tik panašios priežastys, tačiau ir pasikeitęs verslininkų požiūris į sunkumų patiriančius verslo partnerius bei nuo 2020 m. pasikeitęs reguliavimas.
Kalbant apie Lietuvos bent laikiną pergalę prieš bankrotus, visų pirma didžiausią įtaką turėjo valstybės pagalba, kuri be abejonės prisidėjo prie didelio kiekio nemokių verslų išvengimo. Svarbu paminėti dar 2020 m. kovo mėnesį Seimo priimtą įstatymą, kuris iš esmės laikinai beveik eliminavo galimybę iškelti nemokumo bylas savo skolininkams.
Institucijos, renkančios biudžetą, taip pat suteikė „atostogas“ verslams, o tai turėjo neabejotinos įtakos šiuo metu esančiai situacijai.
Negalima gailėti pagyrų ir Lietuvos verslams – dauguma Lietuvos verslų sugebėjo operatyviai persiorentuoti, ieškoti naujų rinkų, klientų, pardavimo kanalų ir mažiau laiko skyrė bankrotų bylų kėlimui savo nemokiems partneriams.
Be to, nuo 2020 m. Lietuvoje įsigaliojo naujas nemokumo reguliavimas, kuris davė įrankių skolininkams pasinaudoti įstatymų suteikiamomis teisėmis bei derėtis su kreditoriais iki kreipimosi į teismą. Teko atstovauti ne vienam klientui, kuris buvo paveiktas pandemijos, tačiau pasinaudojant naujo reguliavimo suteiktais įrankiais buvo kreiptasi į kreditorius ir surastas abiems šalims tinkantis variantas (pvz. skolų dalinis ar visiškas apmokėjimo atidėjimas, mokesčių už paslaugas pakeitimas ar kt.).
Kita vertus, pasikeitus reguliavimui, nors ir sumažėjo naujai bankrutuojančių verslų kiekis, iš esmės nepakito verslų, kurie siekia restruktūrizuotis, kiekis. Būtent restruktūrizavimas yra puikus įrankis pandemijos paveiktiems verslams nežlugti, kadangi restruktūrizavimo metu yra sudaromas grafikas, kada per kelerių metų laikotarpį yra būtina atsiskaityti su kreditoriais. O tai suteikia galimybę verslams išgyventi.
Tad, ar Lietuvoje sulauksime bankrotų antplūdžio? Nemokių verslų kiekio didėjimas be jokios abejonės priklausys nuo Lietuvos taikomos pagalbos verslams tęstinumo, mokesčių atostogų ir kiek laiko tęsis suvaržymai atitinkamiems verslo sektoriams. Be to, kalbant apie Lietuvos situaciją būtina suprasti, kad vieniems sektoriams ši pandemija yra daug skaudesnė nei kitiems.
Todėl, be jokios abejonės, labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose (apgyvendinime, turizme, aviacijoje, laisvalaikio (pvz. sporto klubų veikloje, kino teatrų sektoriuje) nesant ribojimų panaikinimo ar papildomos pagalbos, šįmet galime pamatyti nemokių bendrovių šuolį į viršų.
