Antradienį su premjeru Sauliumi Skverneliu susitikę „Carlsberg“ vadovai teigia išgirdę pažadų, kad iki kraštutinumų Lietuvoje nebus prieita.
„Carlsberg“ grupė Lietuvoje valdo didžiausią alaus gamintoją „Švyturys-Utenos alus“. Vyriausiasis „Carlsberg Group“ viceprezidentas Vakarų Europai Michielis J.Herkemijus, kartu su Lietuvoje viešėjusiu Joao Abecasi, „Carlsberg“ grupės viceprezidentu Vakarų Europos mažosioms rinkoms, 15min davė išskirtinį interviu.
– Kodėl esate čia ir lankėtės pas ministrą pirmininką, taip pat Seimo Ekonomikos komitete?
M.Herkemijus: Pirmiausia, „Carlsberg“ yra vienas iš pirmųjų investuotojų Lietuvoje, esame čia nuo 1990 m. ir mes turime svarbių interesų šalyje. Alaus pramonė čia samdo daugiau nei 3000 žmonių tiesiogiai alaus daryklose ir taip pat esame netiesiogiai atsakingi už 13 tūkst. žmonių, kurie dirba restoranuose, sunkvežimių vairuotojais, aptarnavimo veiklose ir kitur. Ekonominė „Carlsberg“ svarba yra didelė, manau, kad esame vieni didžiausių investuotojų šioje šalyje.
Mums nebūtų labai palanku iš čia trauktis. Bet jeigu būsime priversti, tuomet mes, na, žinote, nedvejosime, susirinksime verslą ir eisime kur nors kitur. Taip vyksta gyvenimas.
Dėl šios priežasties buvo tinkamas momentas su ministru pirmininku aptarti investicinį klimatą šalyje, o ypač jo nuspėjamumą. Tai, kad Lietuva išlaikytų stabilią verslo aplinką, yra labai svarbu tokiems investuotojams kaip mes.
Kitais žodžiais tariant, norime, kad Vyriausybė nesiimtų per daug drastiškų ir per daug kraštutinių veiksmų, kaip mūsų atveju yra akcizo mokesčiai alkoholiniam alui. Pagal rengiamus įstatymų projektus matome, kad linkstama į kraštutinumą, norime apie tai diskutuoti.
– Kokią žinutę išgirdote?
M.Herkemijus: Pokalbis paliko teigiamą įspūdį. Ministras pirmininkas mus patikino, kad verslo klimatas Lietuvoje yra labai teigiamas ir geranoriškas mums, užsienio investuotojams. Tą svarbu žinoti.
Mus patikino, kad Vyriausybė neis kraštutinumų keliu ir nesiims gąsdinti užsienio investuotojų. Mums taip pat pasakė, kad svarbu kartu dirbti šioje šakoje, alaus ir stipraus alkoholio industrijose, siekiant reguliuoti alkoholio suvartojimą. Mes tam esame pasiryžę ir turime daug patirties kitose rinkose.
– Kaip vertinate esamus sprendimus ir planuojamus pokyčius ribojant alkoholio vartojimą?
M.Herkemijus: Mes išsakėme svarbų argumentą – apie teisingumą. Jei keli akcizus, didinimas turi būti teisingas ir nuspėjamas. Ką mes iki šiol matome esamuose pasiūlymuose – pasakyčiau, kad alaus verslas yra baudžiamas neteisingai, lyginant su stipriaisiais gėrimais, spirituotais vynais.
Reikia suprasti, kad alaus vartojimas šioje šalyje ilgą laiką mažėja, kai spirituotų vynų pardavimai auga. Tai truputį keista ir nesuprantama. Stiprieji gėrimai ir stiprūs vynai yra pagrindiniai kaltininkai dėl didelio vartojimo, tačiau jų gamintojams sąlygos yra daugiau ar mažiau geresnės. Tuo tarpu alaus pramonė, gaminanti gėrimus su daug mažesniu alkoholio tūriu, šiuo požiūriu gauna šitokio masto priemones.
Taigi, mes išsakėme prašymą, kad su mumis būtų elgiamasi teisingai, mes taip pat leidome labai aiškiai suprasti, kad norėtume dirbti kartu su Vyriausybe rengiant priemonių paketą, kaip tą darome ir kitose Europos šalyse, kur, tikrai, mes padėjome vyriausybėms reguliuoti rinką. Mes esame pasiryžę tą daryti.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas paragino mus dirbti kartu su Vyriausybe, atstovauti industrijai, kad taptume atsakingais šios rinkos dalyviais.
Joao Abecasi: Aš pažymėčiau, kad mūsų patirtis pasaulyje ir ypač Europoje rodo, kad trumpalaikiai drastiški sprendimai lieka neišsprendę pagrindinės problemos, kuri yra ilgalaikis alkoholio vartojimas ir jo poveikis sveikatai.
Geriausią patirtį turime Danijoje. Kuomet vyriausybė pakėlė akcizus iki lygmens, kuris itin skyrėsi nuo Vokietijos, štai kas pradėjo darytis – alkoholiu pradėta aktyviausiai prekiauti ant sienos. Šiuo metu apie 40 proc. alkoholio, suvartojamo Danijoje, parduodama ant sienos. Tai ne tik neišsprendė alkoholio vartojimo problemos, tačiau turėjo neigiamą poveikį verslams, taip pat ir neigiamą poveikį vyriausybės surenkamoms pajamoms iš mokesčių.
Dėl to mes pirmenybę teiktumėm ilgesnio laikotarpio ir bendriems planams, kuriuose visi kartu su vartotojų asociacijomis, Vyriausybe, rinkos dalyviais siektume atrasti geresnių sprendimų.
Pavyzdžiui, dabar mūsų pagrindinis prioritetas yra nealkoholinis alus – norėtume auginti jo pardavimus. Parduodami mažiau alkoholinio alaus turime atsverti ir padengti fiksuotus kaštus, tą galime daryti parduodant nealkoholinį alų. Tačiau dėl staigaus akcizų kėlimo turime didinti jo kainą ir padaryti nealkoholinį alų ne tokį konkurencingą.
Turime ieškoti ilgalaikių priemonių, kadangi trumpalaikiai radikalūs sprendimai, nors ir gali būti grįsti gerais norais, skatina nelegalią prekybą, pirkimus ant sienos, ir turi daugiau neigiamų pasekmių.
– Ar Vyriausybėje pateikėte konkrečių pasiūlymų?
M.Herkemijus: Manau, leidome ministrui pirmininkui labai aiškiai suprasti, kad esame kryžkelėje dėl labai konkrečių sprendimų – ar norite, kad tęstume investicijas šalyje, ar ne.
Leidome ministrui pirmininkui labai aiškiai suprasti, kad esame kryžkelėje dėl labai konkrečių sprendimų – ar norite, kad tęstume investicijas šalyje, ar ne.
Esame įkūrę bendrą konsorciumą su JAV investuotojais, norinčiais kartu steigti bendrą įmonę, kuri pastatytų craft alaus daryklą Lietuvoje. Taip mes jau padarėme Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje.
JAV investuotojas, mūsų partneris, tiesą sakant, investuoti sutiko. Bet jei Vyriausybė priims beprecedentes priemones, kodėl mes tuomet turėtume žengti į Lietuvą? Jei priimami kraštutiniai sprendimai, dėl kurių išskirtinai nukenčia alaus pramonė, mums būtų labai sunku įtikinti JAV investuotojus investuoti į naują daryklą.
– Apie kokias investicijas, kokią alaus daryklą Lietuvoje kalbate?
J.Abecasi: Čia buvome gana sėkmingi su „Raudonų plytų“ dirbtuve – tai yra ypač aukštos kokybės alūs. Čia nekalbama apie alaus vartojimą dideliais kiekiais, o apie aukščiausią kokybę, didelę pridėtinę vertę ir meistrystę, kuri tapo labai vertinama netgi užsienyje.
Investuotojas, apie kurį kalbame, yra „Brooklyn Brewery“ craft alaus gamintojas iš Niujorko. Jie yra mūsų bendros įmonės partneriai, kurie labai teigiamai įvertino lietuvių komandos „Švyturys – Utenos alus“ kuriamo alaus kokybę. Ir jie labai entuziastingi dėl bendrų investicijų Klaipėdoje.
Tačiau staigūs pokyčiai, kuomet žaidimo taisyklės visiškai pasikeičia žaidimo viduryje, yra didelis neapibrėžtumas, kuris verčia pamąstyti, ar verta čia investuoti, ar ne.
Jų situacija labai skiriasi nuo mūsų. Mes čia esame vieni pirmųjų investuotojų. O nauji investuotojai čia turėtų įsipareigoti dešimtmečiams į priekį. Jie turi būti užtikrinti verslo aplinka.
Mes vis tik tikimės, kad galiausiai bendras projektas pajudės į priekį. Tokio pobūdžio įmonės tikrai yra nesusijusios su dideliu alkoholio vartojimu, o labiau su aukščiausia kokybe, meistriškumu, dėl to labai norėtume matyti tokią investiciją judant į priekį. Tokios investicijos turėtų dominti Lietuvos žmones, parlamentą, Vyriausybę.
– Apie kokio dydžio investicijas kalbama?
M.Herkemijus: Mes to negalime atskleisti.
– Apskritai, ar vertinote galimybę pasitraukti iš Lietuvos?
M.Herkemijus: Žinoma. Tokios įmonės, kaip „Carlsberg“, visuomet tą turi daryti. Ribotus išteklius turime paskirstyti į tas vietoves, kur tikrai esi įsitikinęs, kad investicijų klimatas yra stabilus, kur dominuoja ilgalaikis požiūris į verslą.
Atlikome skaičiavimus, mes tą darome visuomet. kuomet esame ant investavimo ribos, kaip yra su alaus darykla Klaipėdoje, kai turi imti ir nuspręsti, ar investuojame čia, ar ne. Jei aplinkybės nepalankios, mes einame kitur. Taip veikia verslas. Nors ir nenorėtume taip daryti.
Kaip ir minėjau, Lietuvoje esame vienas pirmųjų investuotojų nuo 1990 m. ir įsipareigojame čia likti. Mums nebūtų labai palanku iš čia trauktis. Bet jeigu būsime priversti, tuomet mes, na, žinote, nedvejosime, susirinksime verslą ir eisime kur nors kitur. Taip vyksta gyvenimas.
– Ar dabartiniai „Švyturio – Utenos alaus“ rezultatai jus tenkina kaip investuotojus?
M.Herkemijus: Taip, taip, žinoma. Įmonė laikosi labai gerai, galiu pasakyti, ji tikrai visiškai suderinama su mūsų augimo planais ir yra rinkos lyderė savo srityje, teikia puikius pasiūlymus ne tik alkoholiniam alui, bet taip pat ir nealkoholiniam. O alaus gamybos kokybė buvo įvertinta ne tik JAV, bet ir Danijoje kaip itin aukšta.
Žinote, mes esame labai pozityvūs. Ir būtų labai gaila, jei dėl priimtų kraštutinių sprendimų šioje šalyje tokios kompanijos kaip mūsų nunyktų.
J.Abecasi: Ne per seniausiai mums teko atleisti darbuotojų. Ir ne tik daryklose – taip pat centriniame biure, pardavimų atstovybėse visoje šalyje. Taip mes visuomet elgiamės, kuomet verslas einasi sunkiau. Mes išliksime lankstūs ir atsargūs. O žmones samdome ne tik sostinėje, kur darbo rinka yra dinamiškiausia. Mūsų verslas išsidėstęs visoje šalyje, provincijoje, kur nedarbo lygis yra aukštesnis ir didesnė problema.
Kurdami darbo vietas turime būti lankstūs. Sektorius apskritai dabar išmaitina apie 13 tūkst. šeimų. Ne tik tiesiogiai, bet ir susijusiose veiklose – restoranuose, distribucijoje, pakuočių ir butelių gamyboje. Tad svyravimai visuomet tiesiogiai atsiliepia rinkoje. Dabar susiduriame su 10 proc. siekiančiu rinkos nuosmukiu šiemet. Tai yra papildomas kirtis po ankstesnių nuosmukių praėjusiais metais.
Kol mes patyrėme didelį smukimą, per pastaruosius 10 metų stipraus alkoholio vartojimas išaugo 30 proc. ir tapo vienas aukščiausių pasaulyje. Šioje šalyje alkoholio vartojimas netgi didesnis nei Rusijoje. Džiaugiamės, kad ministras pirmininkas gerai supranta situaciją – turime rasti balansą tarp priimamų priemonių ir sprendimų visi kartu – ir vartotojai, ir verslo subjektai, ir Vyriausybė.
– Kodėl lankotės tik dabar, o ne anksčiau, kuomet akcizų kėlimas dar nebuvo įvykęs?
M.Herkemijus: Nauji įstatymų pakeitimai vėl bus teikiami ratifikavimui parlamente. Todėl, manau, lankomės tinkamu metu. Taip pat ministras pirmininkas leido suprasti, kad Vyriausybė peržiūrės su šiuo klausimu susijusius priimtus įstatymus.
Mes turime didelių vilčių ir pasitikime, kad Vyriausybė peržiūrės, kokie geriausi sprendimai reguliuotų industriją. Esame linkę padėti ir dirbti kartu su Vyriausybe, kad būtų parengtas priemonių paketas, kuris tikrai reguliuos alkoholio vartojimą šalyje. Tą mes darėme daugelyje šalių.
Nesuprantu, kodėl Lietuva, visateisė ES narė, priima prieš alų nukreiptas ribojimo priemones, kurios aplenkia viską, ką tik esame matę ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Tokie veiksmai yra visiškai neteisingi ir neproduktyvūs.
J.Abecasi: Mes buvome čia pakviesti. Praeityje įvairios priemonės buvo priimamos vienašališkai, ir manau, kad staiga pradedama suvokti, kad ne visuomet gaunami norėti efektai, kadangi yra daug neigiamų išorinių faktorių. Tikimės, kad prie bendro stalo bus sukviestos visos suinteresuotos šalys ir sieksime tvaresnių sprendimų.
– Ar turėjote panašių situacijų kitose šalyse?
M.Herkemijus: Žinoma, bet ne tokių ekstremalių kaip čia. Aš esu ir Europos aludarių asociacijos narys, kuri atstovauja visai aludarių pramonei. Todėl galiu paminėti visus šiuos pavyzdžius. Daugumoje šalių pramonė dirba bendradarbiaudama kartu su vyriausybėmis, kad būtų priimti sprendimai dėl alkoholio vartojimo mažinimo. Turime daug patirties, kaip galima dirbti. Štai kodėl nuvilia, kad Lietuvoje imamasi kraštutinumų, kurie niekam nėra reikalingi.
Mus guodžia ministro pirmininko žodžiai ir patikinimas, kad verslo klimatas Lietuvoje bus išlaikytas teigiamas, kad nereikia kraštutinumų.
Tikisi likti pelningi
Susitikimuose dalyvavęs „Švyturio – Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas patikino, kad bendrovė šiemet tikisi uždirbti pelno.
„Sunku pasakyti dėl šiemet, bet taip. Esame priversti kelti kainas ir netgi daugiau nei padidėjo akcizas, kad kompensuotume rinkos nuostolius. Mūsų vertinimu, rinka smuks apie 20 proc. Todėl turime didinti kainas ir susimažinti išlaidas, personalą. Turime atleisti dalį darbuotojų, gerų darbuotojų, tačiau turime prisitaikyti prie esamos situacijos. Manome, kad sugebėsime išlikti pelningi, kitaip nebūtų jokios prasmės čia būti. Kiekvieno verslo esmė yra užtikrinti grąžą investuotojams, akcininkams“, – teigė R.Viršilas.
Jis taip pat pridūrė, kad su Vyriausybe ieško dialogo ir pateikia turimus argumentus.
„Mes taip norime atsakingo vartojimo, bet taip pat turime numatyti ir planuoti ateitį, kad galėtume galvoti apie investicijas įmonėje. Mes nerimaujame dėl per didelio alkoholio vartojimo, bet taip pat, kaip ir paprasti gyventojai, nerimaujame, kad neliktume Lietuvoje vieni, kaip aš ir tu, kadangi 700 tūkstančių gyventojų šalį jau paliko per 10 metų“, – sako R.Viršilas.
