Antradienį ir trečiadienį Kauno savivaldybėje rengiama tarptautinė konferencija „Protų nutekėjimas turi būti sustabdytas“.
Išvyksta gavę diplomus
Kauno technologijos universiteto Socialinės atsakomybės tyrimo centro direktorė Žaneta Simanavičienė pabrėžė, kad mieste veikia 4 kolegijos, 4 universitetai ir Kaunui tenka 27,6 proc. visų šalies universitetuose besimokančių studentų.
„Tačiau Kaune vidutinis atlyginimų vidurkis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą yra mažesnis nei kitur – 3048 litų, kai Vilniuje – 3542 litų, o šalies vidurkis yra 3082 litų“, – kalbėjo ji. Kaune apskritai visų specialistų darbo užmokestis mažesnis lyginant su Vilniumi bei Klaipėda.
Kaune vidutinis atlyginimų vidurkis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą yra mažesnis nei kitur – 3048 litų, kai Vilniuje – 3542 litų, o šalies vidurkis yra 3082 litų.
Daug jaunuolių gavę universitetų ir kolegijų diplomus išvyksta į Vilnių, Klaipėdą arba užsienį. Dėl to susidaro paradoksali situacija – studentiškas miestas iš tikrųjų yra vienas labiausiai senstančių tarp didmiesčių. Šimtui vaikui iki 15 metų amžiaus tenka 157 žmonės, perkopę 60 metų. Tuo tarpu šalyje šis koeficientas yra 124.
Be migracijos iš Kauno, miestas tuštėja ir dėl mažėjančio gimstamumo – pernai 2,1 tūkst. žmonių daugiau mirė nei gimė.
Neišnaudojamos galimybės
„Miestas neišnaudoja potencialių galimybių. Būtų galima studentus įtraukti į įvairius tyrimus, formuoti jų analitinius įgūdžius, po to jie galėtų geriau įsitvirtinti Kauno darbo rinkoje“, – mano Ž.Simanavičienė.
Ji pastebi, kad Kaune nepakankamas darbo biržos, kolegijų, universitetų bendradarbiavimas.
Neišnaudojamos ir kitos Kauno galimybės. „Nėra pakankamai daug lėktuvų skrydžių, todėl neišnaudojamas turistinis potencialas. Taip pat Kaunas nepakankamai patrauklus verslui ir investicijoms. Sveikintina mero iniciatyva rengti bendrus pusryčius su verslo atstovais, bet reikėtų, kad prie stalo būtų kviečiamos ir nevyriausybinės organizacijos, mokslo atstovai“, – įsitikinusi Ž.Simanavičienė.
Vokietijos organizacijos „Chance Ausbilding Lippe“, kuri rūpinasi jaunų žmonių įdarbinimu, direktorė Cathrina Claudia Herrmann pasakojo, kad Detmoldo miestas nesusiduria su protų nutekėjimo problema. Vis dėlto ten rūpinamasi, kad jauni specialistai rastų darbą. „Mūsų regiono įmonės, kurios įdarbina stažuotoją, už jį moka iki 80 proc. mažiau mokesčių nei už kitus darbuotojus. Todėl įmonės jauniems specialistams gali pasiūlyti patrauklius atlyginimus“, – teigė ji.
2014 m. Kaune veikė apie 10 tūkst. verslo subjektų (14023 proc. visų veikiančių Lietuvoje), Vilniuje – 24 tūkst. (35,26 proc.).
Vilčių dar yra
2014 m. Kaune veikė apie 10 tūkst. verslo subjektų (14,23 proc. visų veikiančių Lietuvoje), Vilniuje – 24 tūkst. (35,26 proc.).
Specialistai konferencijoje pastebėjo, kad Kaune palyginti nedidelis nedarbo lygis, Kauno apskritis eksportuoja daugiausiai lietuviškų prekių, čia verslumo lygis nedaug atsilieka nuo Vilniaus (Kaune 1000 gyventojų tenka 41 įmonė, Vilniuje – 55). Todėl manoma, kad Kauno regionas turi daug galimybių pagerinti situaciją.
Jaunų talentingų žmonių emigracijos problema paskatino Kauno savivaldybę prisidėti prie ES programos „Europa piliečiams" finansuojamo projekto „Protų nutekėjimas turi būti sustabdytas" ir Kaune surengti vieną iš šio projekto etapų.
Projekto metu įvairiuose Europos miestuose yra dalijamasi patirtimi ir diskutuojama, kaip sukurti kuo geresnes darbo sąlygas ir pasiūlyti platesnes karjeros galimybes jaunimui.
Susitikimuose dalyvaus ne tik savivaldybės atstovai, politikai, jaunimas, verslininkai iš Lietuvos ir užsienio, bet ir akademinės bendruomenės nariai, Lietuvos darbo biržos atstovai.
Projekto metu Kaune lankysis svečiai iš Haselto (Belgija), Detmoldo (Vokietija), Koviljano (Portugalija), Oraiokastro (Graikija), Sent Omero (Prancūzija), Dealo (Jungtinė Karalystė) ir Zeitzo (Vokietija) miestų. Projekto struktūra unikali tuo, kad jame dalyvaujantys kitų užsienio miestų atstovai, vertindami kito miesto situaciją, geriau pastebi problemas ir pateikia efektyvių, tikslių pastebėjimų ir pasiūlymų.
